- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eAS-20-602/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- H. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 43.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja H. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. spalio 19 d. raštą Nr. RNA-30505 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti VMI atlikti veiksmus – sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą vykdant užsienio valstybės prašymą iki kol Lenkijos Respublikos Vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos H. K. 2022 m. kasacinis skundas.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VMI vykdomą išieškojimą pagal Lenkijos Respublikos mokesčių tarnybos prašymą išieškoti ir pareiškėjos nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą. Pareiškėja pažymėjo, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai gali būti padaryta didelė žala, pasireiškianti nepagrįstu itin didėlės apimties sumos (938 635,28 EUR) išieškojimu, nors dėl ginčo reikalavimo pagrįstumo šiuo metu vyksta ginčas Lenkijos Respublikos teisme. Pareiškėjos vertinimu, situacija, kuomet tokio pobūdžio suma būtų išieškota esant teisminiam procesui Lenkijos Respublikos teisme ir tuo pačiu neatsižvelgiant į nacionalinės teisės aktų nuostatas, nustatančias privalomas taisykles dėl tokio pobūdžio mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo sustabdymo, būtų teisiškai ydinga, sukurtų didelius ir neatitaisomus nepatogumus pareiškėjai, ir todėl nei faktine, nei teisine prasme yra netoleruotina.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Teismas nurodė, jog iš Rašto turinio matyti, kad VMI Raštu pareiškėjai pranešama apie 2023 m. birželio 30 d. gautą Lenkijos Respublikos mokesčių tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjos 938 635,28 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą bei su prašymu susijusius dokumentus, nurodoma skolos užginčijimo tvarka ir prašoma skolą sumokėti į rašte nurodytą VMI sąskaitą. Tuo pačiu Rašte nurodyta, kad, jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pareiškėja neįvykdys mokestinės prievolės, gali būti priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų. Be to, Raštu pareiškėjai pranešama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio nuostatomis, nuo užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašomų išieškoti mokesčių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo prašymo išieškoti VMI gavimo dienos.
Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, priėjo prie išvados, kad Raštas priimtas VMI įgyvendinant Įstatyme įtvirtintą Lietuvos Respublikos institucijos pareigą pranešti apie su reikalavimais susijusius dokumentus (Įstatymo 9 straipsnis) ir apie VMI ketinimą pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjos, todėl Raštas nėra ir negali būti laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjos. Skundžiamu Raštu VMI tik pranešė pareiškėjai, kad toks sprendimas bus priimtas tuo atveju, jeigu pareiškėja per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos neįvykdys mokestinės prievolės.
Teismas konstatavo, kad Raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio tarpinis aktas ir, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Raštu pareiškėjai pranešama apie gautą Lenkijos Respublikos mokesčių tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjos jos nesumokėtus mokesčius ir mokestinės prievolės neįvykdymo pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja pažymi, jog 2023 m. liepos 24 d. pateikė VMI prašymą, kuriuo prašė sustabdyti išieškojimą Lietuvoje iki bus išnagrinėtos visos aplinkybės, susijusios su mokestinių prievolių išieškojimu Lenkijos teismuose ir bus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės. Atitinkamai VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2023 m. liepos 27 d. raštu RNA-22723 nutarė sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iki bus gauta informacija iš Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus dėl tolimesnių veiksmų. Vis dėlto, nepaisant 2023 m. liepos 27 d. rašto, VMI skundžiamu Raštu, kaip matyti iš jo turinio, ne tik informavo pareiškėją apie esamą mokestinę prievolę, bet ir nurodė, kad „Lenkijos institucija neturi duomenų apie pateiktą skundą, todėl nėra priežasčių stabdyti reikalavimo vykdymą ir išieškojimas turi būti tęsiamas“.
Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad VMI buvo sustabdžiusi mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjos, darytina išvada, kad VMI skundžiamu Raštu, neapsiribojant informacine skundžiamo Rašto dalimi, nutarė atnaujinti mokestinės nepriemokos išieškojimą, o toks Atsakovės sprendimas - išieškojimo veiksmų atnaujinimas - sukuria pareiškėjai teisinius padarinius, kadangi sudaro teisines prielaidas nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolos, sudarančios 938 635,28 EUR, priverstiniam išieškojimui tuo atveju, jeigu pareiškėja geranoriškai šios skolos pagal VMI nurodytą terminą nesumokėtų.
Pareiškėja pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Raštas nėra skundžiamas ABTĮ nustatyta teismine tvarka, atėmė pareiškėjos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y., pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad Raštas negali būti skundžiamas teismine tvarka, Apeliantė neturi teisinių priemonių, kuriomis galėtų ginti savo pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
VMI pažymi, jog Raštu pareiškėja buvo informuota tik apie tam tikras aplinkybes (apie gautą Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos atsakymą, taip pat nurodoma nepriemokos suma, informuojama apie galimas pasekmes nepriemokos nepadengimo atveju). Skundžiamas Raštas pats savaime teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia – Raštu nėra sukuriamas (ar priimamas) joks sprendimas ar nurodymas, taikytinas pareiškėjos atžvilgiu ir sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti konstatavęs, jog skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog skundžiamas Raštas nėra vien tik informacinio pobūdžio, nes Sprendimu VMI nutarė atnaujinti mokestinės nepriemokos išieškojimą, o toks atsakovės Sprendimas - išieškojimo veiksmų atnaujinimas - sukuria pareiškėjai teisinius padarinius, kadangi sudaro teisines prielaidas nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolos, sudarančios 938 635,28 EUR, priverstiniam išieškojimui tuo atveju, jeigu pareiškėja geranoriškai šios skolos pagal VMI nurodytą terminą nesumokėtų. Pareiškėja taip pat pabrėžia, jog Lenkijos Respublikos teismuose vyksta ginčas dėl minėtos skolos išieškojimo, todėl šiuo pagrindu skolos išieškojimas Lietuvos Respublikoje turėtų būti sustabdytas.
Atsakovas VMI nurodo, jog Raštas yra informacinio pobūdžio, pats savaime teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia – Raštu nėra sukuriamas (ar priimamas) joks sprendimas ar nurodymas, taikytinas pareiškėjos atžvilgiu ir sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.
Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Raštą ir įpareigoti VMI atlikti veiksmus priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad Raštas yra informacinio pobūdžio tarpinis aktas ir, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2023 m. liepos 24 d. pateikė VMI prašymą, kuriuo prašė sustabdyti išieškojimą Lietuvoje iki bus išnagrinėtos visos aplinkybės, susijusios su mokestinių prievolių išieškojimu Lenkijos teismuose ir bus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės. Atitinkamai VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2023 m. liepos 27 d. raštu RNA-22723 nutarė sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iki bus gauta informacija iš Lenkijos Respublikos mokesčių administratoriaus dėl tolimesnių veiksmų. Vis dėlto, nepaisant 2023 m. liepos 27 d. rašto, VMI skundžiamu Raštu, kaip matyti iš jo turinio, atnaujino mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) priimami sprendimai (veiksmai), kurie nėra tiesiogiai susiję su galutinio sprendimo šioje procedūroje priėmimu, bet sukelia savarankiškas materialias teisines pasekmes tikrinamam mokesčių mokėtojui, gali būti skundžiami teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011). Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju VMI sprendimas atnaujinti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą pareiškėjai sukelia teisines pasekmes – pareiškėja raginama grąžinti 938 635,28 Eur nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą, o negrąžinus, gali būti priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų. Tuo tarpu sustabdžius nepriemokos išieškojimo procedūrą, pareiškėjai jokie raginimai ar reikalavimai grąžinti nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą nereiškiami, pareiškėja nėra įpareigojama procedūros sustabdymo laikotarpiu grąžinti nesumokėtų mokesčių ir delspinigių skolą. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog VMI sprendimas atnaujinti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, vertinama, jog VMI sprendimas atnaujinti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą gali būti atskiru ginčo administraciniame teisme nagrinėjimo objektu.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi teismų praktika bylose, kuriose buvo skundžiamas raštas apie mokesčio mokėtojo informavimą dėl mokesčių išieškojimo pagal užsienio valstybės mokesčių administratoriaus prašymą. Šis sprendimas pagal suformuotą praktiką yra neskundžiamas, tačiau nagrinėjamu atveju ne šis sprendimas yra bylos nagrinėjimo dalyku. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – VMI Raštas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros atnaujinimo, kuris, kaip nurodyta, pareiškėjai sukelia teisines pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl galimybės teismui apskųsti VMI sprendimą atnaujinti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę į teisminę gynybą. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir nepagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas. Kadangi būtina įvertinti pareiškėjos skundo atitikimą kitiems ABTĮ reikalavimams, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos H. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos H. K. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.