Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei B. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad 2013 m. spalio 10 d. atsakovė su pradine kreditore UAB „Ferratum Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 75642, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 144,81 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas ir kitus sutartyje aptartus mokesčius. Kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2013 m. gruodžio 13 d., bendra kredito kaina – 13,61 Eur.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, atsakovė tai paneigiančių duomenų nepateikė.

2019 m. gegužės 9 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, pagal kurią UAB „Credit day“ buvo perleistos reikalavimo teisės į pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant atsakovę.

2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę, kylančias iš pirmiau nurodytos vartojimo kredito sutarties.

Dėl negrąžinto kredito ir bendros kredito kainos

Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Teisėtai sudarytos sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė savo prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, todėl ji laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Ieškovės reikalavimai grąžinti kreditą (144,81 Eur) ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas (13,61 Eur bendros kredito kainos) bei 14,26 Eur delspinigius laikytini reikalavimais įvykdyti neįvykdytas pinigines prievoles natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015) ir, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 173,08 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. sausio 2 d. Iš pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2013 m. gruodžio 13 d.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Vadovaujantis aukščiau nurodytu išaiškinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 173,08 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. sausio 2 d., t. y. po sutarties pasibaigimo yra netenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo procesines palūkanas. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis ir 48,40 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 50,05 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės 31,73 Eur (63,40 Eur x 50,05 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. Š. 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur 81 ct) negrąžinto kredito, 13,61 Eur (trylika eurų 61 ct) bendros kredito kainos, 14,26 Eur (keturioliką Eur 26 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 172,68 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2020 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 31,73 Eur (trisdešimt vieną Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.