Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, suimtas iki 2024 m. gruodžio 3 d. kitoje baudžiamojoje byloje, teistas 20 kartų, paskutinius iš jų:

2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausme, 2023 m. spalio 31 d. atliko bausmę;

2024 m. birželio 19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 50 parų,

2024 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – areštu 28 paroms, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2024 m. liepos 21 d. apie 12.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, matant nukentėjusiajam J. S., nuo atviros palapinės prekystalio pagriebė 35 eurų vertės metalinį ženklą „Vytis“ bei 35 eurų vertės metalinį ženklą „Saulė“ ir pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, J. S. priklausantį, 70 eurų vertės turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Įtarime nurodytą dieną ir laiku buvo (duomenys neskelbtini). Atėjo prie palapinės, kur prekiavo kažkokiais metaliniais dirbiniais. Užkalbino prie tos palapinės buvusį pardavėją. Nusprendė pavogti kelis dirbinius, nuo palapinės prekystalio pagriebė du įtarime nurodytus metalinius ženklus ir pabėgo. Tą pačią dieną prie stoties pavogtus ženklus pardavė nepažįstamam žmogui už nedidelius pinigus, sumos dabar neatsimena. Vagystę padarė, nes tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų, niekur nedirbo, gyveno nakvynės namuose adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra suimtas už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Sutinka užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be R. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykdė individualią veiklą ir, turėdamas leidimą iš Vilniaus Pilių direkcijos, prekiavo atviroje palapinėje bei vykdė edukacinę programą kalvystės darbais, t. y. vienu metu prekiavo savo pagamintais kalvystės gaminiais ir juos gamino. Darbus vykdė tarp (duomenys neskelbtini). Apie 14.05 val. prie prekystalio atėjo lieso sudėjimo vyriškis, apsirengęs tamsiais drabužiais, užsidėjęs kepurę su snapeliu, kuris pradėjo apžiūrinėti prekes, kalbino jį, klausė jo, kiek kainuoja dirbiniai. Jie stovėjo skirtingose prekystalio pusėse. Teritorija neaptverta ir nėra filmuojama. Staiga tas vyriškis griebė nuo prekystalio metalinį ženklą „Vytis“ 35 eurų vertės, ir metalinį ženklą „Saulė“ 35 eurų vertės, bei pabėgo link (duomenys neskelbtini) g. Jis pradėjo šaukti „Stok, žmonės, gaudykit jį“, nes pats negalėjo jo pavyti. Matė, kaip žmonės bandė jį pagauti, bet nesėkmingai. Apie įvykį iš karto pranešė policijai. Dėl pagrobtų daiktų nori pasakyti, kad visi jie buvo maždaug 20×20 centimetrų dydžio. „Vytis“ pagamintas iš vario ir žalvario, o „Saulė“ pagaminta tik iš geležies. Civilinį ieškinį pateiks, kai bus nustatytas kaltininkas.

Atpažinimo pagal nuotraukas protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis J. S. pagal pateiktas nuotraukas atpažįsta asmenį Nr. 3, apie kurį davė parodymus liudytojo apklausos protokole, kuris jam vykdant darbu, nuo prekystalio pagriebė metalinį ženklą „Vytis“ 35 eurų vertės, ir metalinį ženklą „Saulė“ 35 eurų vertės, ir pabėgo. Atpažįsta jį iš smakro, bendrų veido bruožų.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas skveras, esantis tarp (duomenys neskelbtini), kuriame yra žalia zona su pėsčiųjų takais, tarp medžių. Viduryje skvero pastatyta palapinė su žalios spalvos tentiniu stogu. Po stogeliu yra medinė dėžė, prekystalis, ant kurio yra sudėti kalvystės gaminiai, kiti kalvystės gaminiai pakabinti ant palapinės rėmo, už prekystalio yra kalvinė. Apžiūrima vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis.

Policijos pareigūnės I. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 21 d. dirbant su tyrėju V. M. ekipaže V1105, apie 14.11 val. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo įvykdyta vagystė, asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką, bėga link (duomenys neskelbtini), ir jį vejasi. Asmuo apsirengęs tamsiais drabužiais. Važiuojant link įvykio vietos iš VPK OVS buvo gautas nurodymas dirbti pagal požymius. Buvo patikrintos (duomenys neskelbtini) g., tačiau asmuo pagal nurodytus požymius pastebėtas nebuvo. Dirbant pagal požymius iš VPK OVS buvo gauta informacija, kad asmenys, kurie vijosi įtariamąjį, padarė asmens nuotrauką. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) parko buvo moteris (užsienietė), kuri nurodė, kad nufotografavo vyrą, bei parodė nuotrauką. Nuotraukoje buvo užfiksuotas vyras, apsirengęs tamsiais (juodais) drabužiais, su kuprine bei kepure su snapeliu, ant kurios buvo baltai raudonas užrašas. Nuotraukoje buvo užfiksuotas R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo iškart atpažintas iš veido bruožų, nes ne vieną kartą buvo sulaikytas už nusikalstamas veikas. Nuotrauka buvo perfotografuota. Nuvykus į įvykio vietą prie nukentėjusiojo J. S. bei parodžius nuotrauką, jis nurodė, kad nuotraukoje užfiksuotas asmuo, kuris įvykdė vagystę.

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas tvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad R. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kad nuo metalo dirbinių prekyvietės prekystalio pardavėjo akivaizdoje pagriebė du metalo dirbinius bei su jais pabėgo, vėliau dirbinius pardavė. Jo kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ir nukentėjusiojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad prie jo kaltinių metalo dirbinių prekystalio atėjęs lieso sudėjimo vyriškis apžiūrinėjo prekes, kalbino jį, klausinėjo, kiek kainuoja dirbiniai, o tuomet staiga griebė nuo prekystalio metalinį ženklą „Vytis“ 35 eurų vertės ir metalinį ženklą „Saulė“ 35 eurų vertės, bei pabėgo su jais link Šiltadaržio g. Nei jam, nei aplinkiniams pavyti to vyro nepavyko; įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas prekystalis su išdėstytais ant stalviršio metalo dirbiniais. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį kaip vagystę įvykdžiusį asmenį. Be to, iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad jiems buvo perduota įvykio vietoje buvusios turistės padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas vagystę įvykdęs asmuo, kurį pareigūnai iš karto atpažino kaip jiems gerai žinomą asmenį – R. P.. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis svetimo turto pagrobimą įvykdė atvirai, tiek prekių savininko, tiek aplinkinių žmonių akivaizdoje. R. P. veikė tiesiogine tyčia, nes imdamas nuo prekystalio prekes neabejotinai suvokė, kad tai svetimas turtas, dėl kurio netekimo prekyvietės savininkas patirs nuostolius, bet norėjo taip veikti. Nors pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL sumos, tačiau kvalifikuotos vagystės atveju ši aplinkybė kaltinamojo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Jo veikos pavojingumą nagrinėjamu atveju lemia ne pagrobto turto vertė, o pagrobimo būdas. Kaltinamasis su pagrobtu turtu sėkmingai pasišalino ir jį realizavo, todėl jo padaryta veika vertinama kaip baigtas nusikaltimas.

R. P. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Bylos aplinkybės aiškios. Nukentėjusysis atsisakė reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Bausmės skyrimas

R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu tebebuvo neišnykęs teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus.

Skirdamas R. P. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog R. P. anksčiau teistas, teistumas dėl sistemingai daromų nusikalstamų veikų nuosavybei tebėra neišnykęs. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams nuo atliktos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Iki suėmimo kitoje byloje nedirbo. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. P. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis – viršijantis baudžiamojo įstatymo nustatytą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkį, yra proporcingas padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, atsižvelgiant, kad jis dviem mėnesiams yra suimtas kitoje byloje, skirti ją iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 24 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.