- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2K-80/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- G. V., I. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. ir nuteistosios I. G. bei jos gynėjo kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl N. G. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl N. G. turto sugadinimo laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. S. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl A. S. turto sugadinimo laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl G. L. V. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl G. L. V. turto sugadinimo laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl F. C. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl F. C. turto sugadinimo laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl I. M. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl I. M. dokumento pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl Z. V., J. U. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl V. N. mokėjimo instrumentų pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo V. N. mokėjimo instrumentais laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl V. N. turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. V. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl V. V. turto sugadinimo laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl V. V. mokėjimo instrumento pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo V. V. mokėjimo instrumentu laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo apgaule įgyti V. V. turtą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl R. P. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl M. K. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl M. K., S. K. mokėjimo instrumentų pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo M. K., S. K. mokėjimo instrumentais laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl M. K., S. K. turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl M. K. dokumentų pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. M. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl A. M. turto sugadinimo laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl O. D. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl O. D., Ū. Š., V. Š. dokumentų pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl R. P. turto pagrobimo laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 63 straipsnį G. V. paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams; pagal BK 63 straipsnio 9 dalį paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. nuosprendį, G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
I. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl N. G. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. S. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl G. L. V. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl F. C. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl I. M. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį dėl I. M. dokumento pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl Z. V., J. U. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį dėl V. N. mokėjimo instrumentų pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl V. V. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį dėl V. V. mokėjimo instrumento pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl R. P. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl M. K. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį dėl M. K., S. K. mokėjimo instrumentų pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo M. K. mokėjimo instrumentu laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl M. K. turto įgijimo apgaule laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl A. M. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl O. D. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį dėl O. D., Ū. Š., V. Š. dokumentų pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl R. P. turto pagrobimo laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 63 straipsnį I. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš G. V. ir I. G. solidariai priteista už turtinę žalą 8245 Lt N. G., 6570 Lt A. S., 8920 Lt G. L. V., 11 672 Lt F. C., 2330 Lt J. U., 1930 Lt V. N., 8908 Lt V. V., 130,4 Lt S. K., 10 769 Lt A. M., 13 335 Lt R. P., 710 Lt Z. V., 500 Lt I. M., 26 630 Lt R. P., 10 937,37 Lt M. K., 2320 Lt O. D.. Taip pat iš G. V. ir I. G. solidariai priteista 1000 Lt V. N. už neturtinę žalą.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria nuteistųjų G. V. ir I. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. ir I. G. nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis.
2005 m. sausio 16-24 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, sugadinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir spyną, įsibrovė į šį butą ir pagrobė 9100 Lt vertės N. G. turtą – televizorių, kompiuterį, papuošalus ir kitus daiktus.
2005 m. sausio 28-30 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, sugadinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir spynas, įsibrovė į šį butą ir pagrobė 7170 Lt vertės A. S. turtą – kompiuterį, vaizdo grotuvą, papuošalus ir kitus daiktus.
2005 m. balandžio 14-17 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, sugadinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir spyną, įsibrovė į šį butą ir pagrobė 7350 Lt vertės G. L. V. turtą – pinigus, papuošalus ir kitus daiktus.
2005 m. balandžio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, sugadinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir spyną, įsibrovė į šį butą ir pagrobė 12 886 Lt vertės F. C. turtą – paveikslus, papuošalus ir kitus daiktus.
2005 m. liepos 1-4 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 2152,54 Lt vertės I. M. turtą – muzikinį centrą, papuošalus, kitus daiktus – ir I. M. dokumentą.
2005 m. liepos 8-9 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 1010 Lt vertės Z. V. turtą – muzikinį centrą ir kitus daiktus, 3080 Lt vertės J. U. turtą – pinigus, papuošalus ir kitus daiktus, taip pat – V. N. du mokėjimo instrumentus. Be to, G. V. pagrobtus V. N. mokėjimo instrumentus per kelis kartus panaudojo finansinei operacijai inicijuoti ir taip apgaule įgijo V. N. turtą: panaudojant vieną mokėjimo instrumentą – 1000 Lt, o kitą – 870 Lt.
2005 m. liepos 9-14 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, sugadinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į šį butą ir pagrobė 8568 Lt vertės V. V. turtą – pinigus, papuošalus ir kitus daiktus, taip pat – V. V. mokėjimo instrumentą. Be to, G. V., panaudodamas pagrobtą V. V. mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, pasikėsino apgaule įgyti V. V. turtą – 1000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes sąskaitoje nebuvo reikiamos sumos.
2005 m. liepos 21-30 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 30 078,94 Lt vertės R. P. turtą – kompiuterį, pinigus, papuošalus ir kitus daiktus.
2005 m. liepos 24 d. - rugpjūčio 2 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 7981 Lt vertės M. K. turtą – pinigus, papuošalus ir kitus daiktus, taip pat – dokumentus ir M. K. bei S. K. mokėjimo instrumentus. Be to, G. V. pagrobtus M. K. bei S. K. mokėjimo instrumentus per kelis kartus panaudojo finansinei operacijai inicijuoti ir taip apgaule įgijo jų turtą, o I. G. per kelis kartus panaudojo pagrobtą M. K. mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir taip apgaule įgijo M. K. turtą.
2005 m. rugpjūčio 1-8 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, sugadinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir spyną, įsibrovė į šį butą ir pagrobė 12 127 Lt vertės A. M. turtą – kompiuterį, pinigus, papuošalus ir kitus daiktus.
2005 m. rugpjūčio 12-16 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 6957 Lt vertės O. D. turtą – kompiuterinę įrangą, fotoaparatą, kitus daiktus – ir O. D., Ū. Š. bei V. Š. dokumentus.
2005 m. rugpjūčio 12-18 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, G. V. kartu su I. G., kuri stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 15 795 Lt vertės R. P. turtą – televizorių, muzikinį centrą, papuošalus ir kitus daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, G. V. buvo kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo – I. M., R. P., M. K., O. D., R. P. nedidelės vertės turto sugadinimo. Pirmosios instancijos teismas dėl keturių nusikalstamų veikų – I. M., R. P., M. K. ir O. D. nedidelės vertės turto sugadinimo – bylą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį G. V. nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Dėl G. V. inkriminuoto R. P. nedidelės vertės turto sugadinimo pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį paliko galioti.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu G. V. prašo peržiūrėti bylą ir perduoti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jo teisės į gynybą, o apeliacinės instancijos teismo išvada šiuo klausimu yra nepagrįsta. Kasatorius teisiamojo posėdžio metu buvo atsisakęs jam paskirto gynėjo, nuo 2007 m. gruodžio 11 d. posėdžiai pirmosios instancijos teisme vyko nedalyvaujant gynėjui. Tuo tarpu kasatorius pats savęs tinkamai apginti negalėjo, be to, baigus įrodymų tyrimą jam nebuvo suteikta teisė pasakyti atsikirtimus ir pastabas. Todėl kasatorius laiko, kad jo byla dėl minėtų teisės į gynybą pažeidimų turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę kasatorius nurodo šiuos motyvus. Kaltinimas kasatoriui dėl nusikalstamos veikos, kurios metu buvo apgaule įgyti V. N. 870 Lt, turi būti panaikintas, o bausmė atitinkamai sušvelninta, nes šią nusikalstamą veiką padarė viena I. G., be to, ji turėjo įtakos kasatoriui padaryti ir kitas nusikalstamas veikas. Kasatoriaus atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai prisipažino, tuo tarpu ši aplinkybė nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, kasatoriui nebuvo taikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 302 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri, palyginus su teismo taikyta, yra švelninanti bausmę. Kasatoriaus nuomone, turi būti sumažintas ir nukentėjusiajai R. P. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos dydis, nes ji teisme nurodė, kad civilinio ieškinio dydį mažina 2000 Lt. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad neišsamiai išnagrinėta I. G. apibūdinanti medžiaga, nes byloje nėra duomenų apie jai paskirtą administracinę nuobaudą. Byloje liko neišsamiai ištirtas ir faktas, susijęs su kratos, padarytos (duomenys neskelbtini), metu aptiktų nukentėjusiųjų daiktų, kurie nebuvo įtraukti į kratos protokolą, dingimu.
Kasaciniu skundu I. G. bei jos gynėjas prašo pakeisti teismų sprendimus: paskirti I. G. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir netaikyti jai solidarios atsakomybės dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos. Kasatoriai teigia, kad teismai padarė esminius BPK 1, 20, 276 straipsnių, 234 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, ir nurodo šiuos motyvus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą šališkai, byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, o apygardos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma kasatorės apeliaciniame skunde, nes neišnagrinėjo šio skundo esminių argumentų. Skunde teigiama, kad 2005 m. sausio, balandžio mėnesiais įvykdytose vagystėse kasatorė nedalyvavo, byloje nėra įrodymų dėl jos kaltės padarius šias nusikalstamas veikas. Dėl kasatorės bendrininkavimo teismai taip pat padarė neteisingas išvadas, nes neįvertino aplinkybių, kad nuteistasis G. V., kuris yra vyresnis už kasatorę, pats prievarta įtraukė ją į nusikalstamą veiką. G. V. parodymais teismai rėmėsi nepagrįstai, nes jis, keršydamas kasatorei už nutrauktus ryšius, ją apkalbėjo, be to, jo parodymai keitėsi. Skunde taip pat teigiama, kad kasatorei paskirta bausmė yra per griežta, nes ji neatitinka kasatorės asmenybės bei jos padarytos nusikalstamos veikos. Byloje yra pagrindas I. G. taikyti BK 55 straipsnį, nes ji atitinka šio įstatymo nuostatas, be to, yra anksčiau neteista, apibūdinama teigiamai, prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kasatoriai taip pat nurodo, kad I. G. negalima taikyti solidarios atsakomybės dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, nes nukentėjusiųjų turtą tiesiogiai pagrobė nuteistasis G. V. ir tik jis vienas šiuo turtu naudojosi bei disponavo.
Atsiliepimu į kasacinius skundus prokuroras S. Bekiš prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras nurodo, kad iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad G. V. ir I. G. pagrįstai nuteisti už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kad jiems yra paskirtos bausmės nepažeidžiant BK reikalavimų. I. G., stebėdama aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, padėjo G. V. daryti nusikalstamas veikas, todėl, prokuroro nuomone, jai pagrįstai taikytos BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatos bei solidari atsakomybė. G. V. argumentai dėl bausmės, prokuroro nuomone, atmestini, nes jam paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus, be to, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalį, taikė tinkamą redakciją, tik suklydo pasisakydamas apie bausmės vidurkį. Prokuroras laiko, kad nebuvo pažeista ir G. V. teisė į gynybą, nes jis teisiamojo posėdžio metu gynėjo atsisakė, o įrašius gynėjo pavardę į posėdžių protokolus buvo padarytos techninės klaidos. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu padarė neteisingas išvadas, tačiau prokuroras tai nelaiko esminiu BPK pažeidimu. Tenkinti kasacinius skundus kitais nurodomais kasatorių argumentais, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Dėl apeliacinio proceso
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo nuteistojo G. V. paduotą apeliacinį skundą ir nuteistosios I. G. bei jos gynėjo paduotą apeliacinį skundą. G. V. apeliaciniame skunde prašė peržiūrėti bylą ir įvertinti pirmosios instancijos teismo padarytus jo teisės į gynybą pažeidimus, taip pat šiuo skundu buvo prašoma peržiūrėti nukentėjusiųjų, tarp jų – R. P., civilinius ieškinius bei apeliantui paskirtą bausmę, atsižvelgiant ir į tai, kad jis nelaiko savęs kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios metu buvo apgaule įgyti V. N. 870 Lt. I. G. bei jos gynėjas apeliaciniame skunde prašė pritaikius BK 55 straipsnio nuostatas paskirti apeliantei su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir netaikyti jai solidarios atsakomybės dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinimai I. G. dėl dalyvavimo 2005 m. sausio, balandžio mėnesiais įvykdytose vagystėse neįrodyti ir kad ji su G. V. nebendrininkavo, o buvo jo įtraukta į nusikalstamą veiką.
Apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus atmetė. Teismas padarė išvadas, kad G. V. ir I. G. pagrįstai nuteisti už bendrininkų grupe padarytas nusikalstamas veikas, tarp jų – ir skundžiamas, kad jiems yra paskirtos teisingos bausmės ir kad abejoti priteistų nukentėjusiųjų, tarp jų – R. P., civilinių ieškinių dydžiais nėra pagrindo. Dėl G. V. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytais teisės į gynybą pažeidimais, apygardos teismas padarė išvadą, kad minėti argumentai nepagrįsti dėl to, kad nuteistojo nurodytuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose gynėjas dalyvavo.
Kolegija laiko, kad priimdamas šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas savo forma ir turiniu privalo atitikti BPK reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo, be kita ko, išdėstyti apeliacinio skundo esmę bei motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Kai byloje paduota keletas apeliacinių skundų, reikia ne tik kiekvieną iš jų aptarti nuosprendžio ar nutarties aprašomojoje dalyje, bet ir rezoliucinėje šių procesinių dokumentų dalyje nurodyti priimtą sprendimą dėl kiekvieno iš jų. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turi būti pagrįstos įstatymu ir išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė minėtus BPK reikalavimus.
Esminiai nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo buvo susiję su tuo, kad šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis 2007 m. gruodžio 11 d. atsisakė jam paskirto gynėjo, kuris nedalyvavo tolesniuose teismo posėdžiuose, o apelianto teisė gintis pačiam teisme buvo ribojama. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos argumentus, nurodė, kad įvertinus bylos medžiagą matyti, jog nuteistojo nurodytuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose gynėjas dalyvavo, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. gruodžio 11 d. G. V. parašius pareiškimą dėl gynėjo atsisakymo, jam paskirtas gynėjas paliko pirmosios instancijos teismo posėdžių salę (T. 10, b. l. 53) ir į tolesnius teismo posėdžius nebuvo kviečiamas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodytuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose gynėjas dalyvavo, nepagrįsta jokiais konkrečiais bylos duomenimis. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad baigiamųjų kalbų metu neturintis gynėjo G. V. pasakė ne baigiamąją kalbą, o paskutinį žodį (T. 11, b. l. 89-90), nors pagal BPK 293 straipsnio nuostatas baigiamųjų kalbų metu gynėjo neturintis kaltinamasis turi teisę pasakyti baigiamąją kalbą, be to, atsikirtimus ir pastabas dėl to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose, o pagal BPK 294 straipsnį kaltinamajam suteikiamas paskutinis žodis po baigiamųjų kalbų. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nors konstatavo, kad įvertino bylos medžiagą. Esant tokiems duomenims laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė išsamiai motyvuotų ir visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįstų išvadų dėl esminio nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumento, susijusio su jo teisės į gynybą pažeidimu.
Esminiai nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiosios R. P. civilinio ieškinio dydžio buvo susiję su tuo, kad turi būti sumažintas šiai nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydis, nes ji teisme pareiškė, kad civilinio ieškinio dydį mažina 2000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos argumentus, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pagrobto turto vertę ir nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį, teisingai nustatė turtinės žalos dydį ir žalos atlyginimą priteisė iš G. V. ir kad kolegija nerado pagrindo suabejoti priteistu šiai nukentėjusiajai atlygintinos turtinės žalos dydžiu, kurio nėra pagrindo mažinti. Tuo tarpu iš bylos matyti, kad nukentėjusioji R. P., pirmosios instancijos teisme pareiškusi, kad mažina ieškinio sumą 2000 Lt, nes tikslina iš jos pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertę, prašė teismo tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tokiai pačiai sumai, kokią ji buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, kai ieškinio suma nebuvo sumažinta. Šie prieštaravimai nebuvo aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nors, atsižvelgus į minėtus nukentėjusiosios R. P. parodymus, teisme buvo pakeistas kaltinimas jame nurodant 2000 Lt mažesnę pagrobto R. P. turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas G. V. apeliacinį skundą, minėtų aplinkybių nevertino, be to, neteisingai nurodė, kad R. P. padaryta turtinė žala priteista tik iš G. V..
Esminiai G. V. apeliacinio skundo argumentai dėl kitų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių buvo susiję su tuo, kad jų ieškiniai dėl sugadinto turto yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas minėtus G. V. argumentus atmetė, tačiau neatsižvelgė į šias bylos aplinkybes. Šioje byloje G. V. dėl svetimo turto sugadinimo buvo kaltinamas ne tik pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl nedidelės vertės svetimo – I. M., R. P., M. K., O. D. ir R. P. – turto sugadinimo (penkios nusikalstamos veikos). Pirmosios instancijos teismas dėl I. M., R. P., M. K. ir O. D. turto sugadinimo bylą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį G. V. nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams ir šių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turto sugadinimo paliko nenagrinėtus. Tuo tarpu R. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, padarytos pagrobus ir sugadinus jos turtą, pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino, nors procesinio sprendimo dėl G. V. inkriminuotos BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nedidelės vertės R. P. turto sugadinimo – nepriėmė.
Esant tokiems duomenims laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė išsamiai motyvuotų bei visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįstų išvadų ir dėl minėtų esminių nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentų. Dėl kito apeliacinio skundo esminio argumento, susijusio su I. G. solidaria atsakomybe dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė.
Esminiai nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės buvo susiję ir su BK 63 straipsnio 9 dalies taikymu. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio taisykles ir į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė tik tai, kad G. V. BK 63 straipsnio 9 dalis pritaikyta pagrįstai, nes jis buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. nuosprendžiu. Konkrečių ir įstatymu pagrįstų argumentų, lemiančių BK 63 straipsnio 9 dalies taikymą, kolegija nutartyje nenurodė, todėl laikytina, kad į šį esminį G. V. apeliacinio skundo argumentą taip pat nebuvo tinkamai atsakyta.
Nebuvo tinkamai atsakyta ir į kito apeliacinio skundo esminį argumentą dėl BK 55 straipsnio taikymo I. G. galimybės. BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, BK 55 straipsnio nuostatų taikymo I. G. ir šiuo klausimu esančios teismų praktikos neaptarė, be to, iš nutarties motyvų matyti, kad kolegijos išvada, jog I. G. nėra galimybės taikyti švelnesnės bausmės, nebuvo konkrečiai siejama su prašomu taikyti BK 55 straipsniu.
Pažymėtina ir tai, kad apeliacine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes, šioje byloje buvo būtina įvertinti ne tik už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšį ir dydį, bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, bet ir BK straipsnio sankciją, galiojusią konkrečios nusikalstamos veikos padarymo metu, BK 3 straipsnio prasme, taip pat – apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įžanginėje apeliacinės instancijos nutarties dalyje kolegija nurodė, jog išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. ir nuteistosios I. G. gynėjo apeliacinius skundus, o rezoliucinėje nutarties dalyje kolegija nurodė sprendimą dėl nuteistojo G. V. ir nuteistosios I. G. apeliacinių skundų. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas teigti, kad kolegija pažeidė BPK 332 straipsnio reikalavimus ir dėl to, kad nutartyje netinkamai nurodė apeliantus, o dėl nuteistosios I. G. gynėjo, kuris taip pat laikytinas apeliantu, apeliacinio skundo nepriėmė sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo, be kita ko, išdėstyti apeliacinio skundo esmę bei motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas. Šioje byloje kolegija, privalėdama patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, to nepadarė ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes, nepateikusi motyvuotų ir įstatymu pagrįstų išvadų dėl visų apeliantų apeliacinių skundų esminių argumentų, tinkamai neišnagrinėjo jų apeliacinių skundų. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, be to, priimtas sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 332 straipsnis). Padarytą pažeidimą kolegija laiko esminiu BPK pažeidimu, nes jis sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą pagal byloje paduotus apeliacinius skundus ir priimti dėl jų teisingą sprendimą. Dėl esminio BPK pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir ši byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti išsamiai patikrintas pagal visus esminius šioje byloje paduotų apeliacinių skundų argumentus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.