- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- e2-756-214/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15541-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Bružienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- V. Š., I. Š.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., nedalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, tretiesiems asmenims V. Š., I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims V. Š., I. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teisme ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovei 1235,83 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2012-04-29 transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuojant Kalantos g., Kaune, įvažiavus į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, ši transporto priemonė buvo sugadinta. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktoje pažymoje nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojo V. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga remontuoti) automobilio važiuoklė. Transporto priemonės apžiūrą atliko UAB „Autidos servisas“ atstovas, kadangi pagal ieškovės ir UAB „Autidos servisas“ 2006-12-01 sudarytą Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutartį Nr. 06-714T377, pastaroji įgaliota apžiūrėti sugadintas transporto priemones. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Autidos servisas“ pateikta remonto sąmata, UAB „Autidos servisas“ PVM sąskaita faktūra serija AUT Nr. 12182 ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 1235,83 Lt draudimo išmoką. Remonto metu buvo panaudotos ne naujos dalys, todėl transporto priemonės važiuoklei padarytą žalą atlyginus pagal ne naujų dalių kainą, jos nenuvertintos dėl nusidėvėjimo. Ieškovė pateikė pretenziją atsakovei ragindama atlyginti žalą, tačiau žala iki šios dienos nėra atlyginta.
Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, pateikė byloje prašymą raštu bylą nagrinėti nedalyvaujant, nurodė, kad ieškovas byloje pateikė visus reikšmingus įrodymus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka dėl šių aplinkybių: iš ieškinio ir priėjo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala patirta. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir būtent tik to pasėkoje buvo patirta nurodoma turtinė žala. Iš ieškinio ir jo priedų nėra aišku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti, neaišku kuo pagrįsta turtinė žala. Iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala patirta ir pan. Šias aplinkybes turi nurodyti ieškovas. Taip pat nurodo, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. Transporto priemonės apžiūrą atliko ir Transporto priemonės techninės apžiūros aktą pasirašė UAB „Autidos servisas" atstovas, laikytina, kad ir apžiūrą atliko autoserviso vadybininkė, tačiau nėra duomenų, kad ji turėtų reikiamą kvalifikaciją nustatant dėl įvykio patirtos žalos dydį. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje, kuri patvirtinta 2000 m. balandžio 17 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 101, šios tvarkos 2 punkte numatyta, kad vykdant transporto priemonių vertinimą, tame tarpe ir siekiant nustatyti autoavarijoje padarytą žalą (Tvarkos 14.1 punktas), yra privaloma (visiems, nieko neišskiriant, tame tarpe ir draudimo bendrovėms) ja vadovautis. Tvarkos 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo) turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktai) privalo būti pateikiami raštu. Nei UAB „Autidos servisas", nei vadybininkė V. V. nėra įtraukti į asmenų, turinčių teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla, sąrašą, taigi nėra atestuoti pagal teisės aktų reikalavimus atlikti turto vertinimą, todėl remtis šiuo aktu kaip įrodymu, kad būtent eismo įvykio metu buvo sugadinta važiuoklė, negalima. Ieškovas nurodo, kad vairuotojas tamsiu paros metu įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę. Kelių eismo taisyklių nuostatos įpareigoja vairuotoją elgtis kelyje atsargiai, ypatingai kai blogas matomumas, tačiau byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį ir kokių atsargumo priemonių ėmėsi, kad išvengtų duobės. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir tokio masto automobilio apgadinimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Ieškovas nepateikė eismo įvykio vietos schemos, iš kurios būtų galima nustatyti, kurioje konkrečiai vietoje įvyko eismo įvykis. Taip pat nesutinka ir su ieškovo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nes Kauno miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, teikiantis viešąsias paslaugas. Taip pat nurodoma, kad visiškai nepagrįstai miestų savivaldybėms yra skiriama praktiškai per pus mažiau lėšų kelių (gatvių) tvarkymui nei kitoms, t. y. rajonų, savivaldybėms, nors transporto priemonių srautai būtent miestų gatvėse yra gerokai intensyvesni lyginant su rajonų keliais.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, ir paaiškino, kad įvykis įvyko dėl vairuotojo neatidumo, nes vairuotojas paaiškinime nurodo, kad įvažiavus į duobę jį apsuko, įvykis įvyko dėl vairuotojo kaltės; automobilio techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilis apžiūrėtas praėjus trims dieniosm po įvykio, šį aktą pasirašė vadybininkė, neturint tam įgaliojimų, nes tokią apžiūrą gali atlikti vertintojai arba draudimo įmonės atstovai, byloje neįrodymas priežastinis ryšys tarp automobilio sugadinimo ir įvykio, pagal UAB Kauno gatvių apšvietimas duomenis gatvė apšvietimas įvykio vietoje buvo įjungtas. Prašė ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas I. Š. apdraudė transporto priemonę – automobilį BMW 525 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ ( b.l.11-12, ). 2012-05-02 V. Š. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodydamas, kad 2012-04-29 apie 00:10 val. vairuojant minėtą automobilį važiuojant Kalantos gatve( Kaune), įvažiavo į duobę ir lūžo galinis ratas, kuris išsinėrė iš savo vietos, todėl automobiliu negalėjo toliau važiuoti. Apie įvykį pranešė policijai ir draudimui. Transporto priemonės sugadinimai – išniręs kairės pusės galinis ratas ( b. l.10). AB Lietuvos draudimas 2012-04-29 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, kad transporto priemonės remontuojamos dalys- važiuoklės remontas(b.l.14-19).UAB „Autidos servisas“ 2012-05-07 remonto sąmatoje nurodyta, kad transporto priemonės dalys – G.K. apsauginis skydas -20 Lt, k.sujungimo apkaba 70 Lt, G.K. rato kronšteinas 230 Lt, G.K.G. skersin. svirt. 185 Lt., viso remonto darbų kaina 1235,83 Lt, ir šiai sumai išrašė sąskaitą-faktūrą (23,25 b. l.). AB „Lietuvos draudimas“ atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras apskaičiavo ir atlygino įvykio metu padarytą žalą, UAB „Autidos servisas“2012-05-28 pervesdamas 1235,83 Lt sumą (24-27 b. l.). 2012-08-22 ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 1235,83 Lt žalos atlyginimo (28 b. l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-05-03 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (69 b.l.). Nutarime nurodyta, kad 2012-04-29 į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių kreipėsi V. Š. su eismo įvykio registravimo skyriaus patrulio V. K. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2012-04-29 pagal Kauno apskrities VPK budėtojo nurodymą atvyko į eismo įvykio vietą Kaune, R.Kalantos g. ties namu Nr.64, kur rado apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. Š. paaiškino, kad 2012-04-28 apie 23 val. 55 min. vairuodamas automobilį, važiavo Kalantos gatve link T.Masiulio gatvės pirma eismo juosta, pravažiavęs remontuojamą kelio atkarpą automobilis įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią nepaženklintą kelio ženklais, neaptvertą duobę, kurios pastebėti iš anksto neturėjo galimybės, nes buvo tamsus paros metas, kelias neapšviestas, dėl to apgadino transporto priemonę. Apie įvykį pranešė policijai. Buvo nubraižyta eismo įvykio schema (b.l. 69, 68-73). UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atsakovui nurodė, kad ties kalantos g. nmu Nr.64 gatvių apšvietimas buvo įjungtas ir išjungtas 2012-04-28 21,30 – 5,20 val.;2012-04-29 – 21,29 – 5,15 val.(b.l.86-87).
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 d., kurioje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones ir kt. < >kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Lietuvos Vyriausybei skyrus lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, remontuoti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybė. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kelio duobė Kalantos gatvėje į kurią įvažiavo trečiojo asmens V. Š. vairuojamas automobilis , buvo paženklinta ar aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema akivaizdžiai įrodo, kad V. Š. , vairuodamas automobilį, įvažiavo į Kalantos gatvėje, Kauno mieste jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Atsakovė atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę,važiavo neatidžiai, kad jo vairuojamas automobilis po įvažiavimo į duobę buvo apsuktas į kitą kelio pusę; tačiau kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia ir eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu, reikšmingi atstumai. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Teismo vertinimu atsakovės argumentai grindžiami prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Atsakovė nurodo, kad ieškovo pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros aktas pasirašytas autoserviso vadybininkės, tačiau nėra duomenų, kad ji turėtų reikiamą kvalifikaciją nustatant dėl įvykio patirtos žalos dydi nepateikė byloje jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi transporto priemonės techninės apžiūros aktas, remonto sąmata, aktas apie atliktus remonto darbus ir panaudotas detales neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstas. Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovės nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Kalantos gatvę , esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl buvo apgadinta drausta transporto priemonė, ieškovo kompensuotos išlaidos, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti.UAB „Gatvių apšvietimas“ duomenys apie gatvių apšvietimo įjungimo ir išjungimo laiką, teismo vertinimu nelemia atsakovo atsakomybės dėl nesutvarkytos kelio duobės.Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas ir AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės priteistina turtinės žalos atlyginimas.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už teisinę pagalbą, advokato Tado Dumbliausko sąskaitos išrašo ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovą byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą 200,00 Lt už atstovavimą šioje byloje. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200,00 Lt teisinių išlaidų (CPK 93 str. 1 d.) ir 54,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, 357,92Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis litus 92 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas 57,92 Eur(penkiasdešimt septynis eurus 92 ct)advokato pagalbai byloje apmokėti, 15,54 Eur (penkiolika eurų 64 ct) sumokėtą byloje žyminį mokestį .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.