- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-01
- Bylos Nr.
- N-62-283-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Apylinkės teismo nutarimu K. V. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, K. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes patikrinimo metu 2006 m. liepos 20 d., apie 20 val. 30 min., K. V. įmonės Šakočių gamybos ceche dirbo G. S. , su kuria K. V. darbo sutarties nebuvo sudaręs. G. S. dirbo jo naudai, su įmonės įrengimais, maisto produktais, žinojo šakočių kepimo technologiją ir dirbo paklusdama įmonės vidaus tvarkai vietoje negalėjusios atvykti į darbą darbuotojos J. Ž. .
Šalies argumentai
K. V. kaltas neprisipažino ir paaiškino, kad jis su G. S. dėl darbo nesitarė ir jos dirbti nekvietė, jos nepažįsta, tik žino, kad ši draugauja su darbuotoja R. L. . Nutarime pažymėta, kad ištyrus bylos įrodymus, iš K. V. paaiškinimo, liudytojų G. S. , R. L. parodymų matyti, kad K. V. su G. S. nesitarė dėl darbo ir nėra susitarimo dėl darbo ir dėl apmokėjimo už jį. Iš paaiškinimų matyti, kad į įmonės patalpas G. S. atėjo pakviesta draugės R. L. . Taigi, K. V. veikoje nenustatyta kaltė. Esant tokioms aplinkybėms, padaryta išvada, jog nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio l dalies l punktas) ir K. V. administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
II.
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Nurodyta, kad su apylinkės teismo nutarimu nesutinkama. Kaip užfiksuota administracinės teisės pažeidimo protokole, patikrinimo metu įmonės patalpose rasta dirbanti be darbo sutarties G. S. , kuri atliko darbo funkcijas, būdingas įmonės veiklai: pilstė masę į formas, įjunginėjo, išjunginėjo įrenginius. Bylos nagrinėjimo metu ji parodymus pakeitė ir nurodė, kad darbo funkcijų neatliko, o tik padėjo savo draugei R. L. susitvarkyti patalpas. Teismas, neišsiaiškinęs parodymų pakeitimo priežasties, spręsdamas K. V. atsakomybės klausimą, vadovavosi būtent bylos nagrinėjimo metu pateiktais, o ne patikrinimo metu duotais, parodymais. Manoma, kad teismas turėjo kritiškai vertinti G. S. bylos nagrinėjimo metu pateiktus parodymus arba nustatyti parodymų pakeitimo priežastis. Kadangi patikrinimo metu G. S. dirbo įmonės patalpose su įrenginiais, žinojo kokius veiksmus turi atlikti, tai iš to galima daryti išvadą, jog ji buvo susipažinusi su gamybiniu procesu. Ir pats K. V. nepaneigė, kad ne pirmą kartą mato G. S. .
Darbdavys yra atsakingas už įmonės veiklą, jos vidaus darbo tvarką, todėl jis privalėjo užtikrinti, kad įmonės patalpose nebūtų pašalinių, neįdarbintų asmenų. Įmonė veikia ne pirmi metai. Manoma, kad G. S. dirbo nelegaliai ir buvo padarytas ATPK 41 ³ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, už kurio padarymą atsakingas darbdavys K. V. .
Atsiliepimas
K. V. atsiliepime į apeliacinį skundą manoma, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo administracinę bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas ištyrė visus surinktus ir teismui pateiktus įrodymus - administracinio teisės pažeidimo protokolą, kartu su juo pateiktą medžiagą, pats apklausė jį, liudytojus. Visus ištirtus įrodymus išdėstė priimtame nutarime ir motyvavo padarytas išvadas. Mano, kad toks įrodymų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu apelianto apeliaciniame skunde nurodomi motyvai nėra tinkamai pagrindžiami. Apeliantas siūlo besąlygiškai priimti jo teiginį, kad įmonėje aptikta G. S. buvo susipažinusi su gamybos procesu ir atliko darbo funkcijas, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų apart savo pareigūno į protokolą įrašyto teiginio. Jo žiniomis (tai paaiškino bylos nagrinėjimo metu pati G. S. ), ji buvo susižalojusi ranką ir todėl negalėjo atlikti darbo funkcijų. Apelianto siūlymas besąlygiškai priimti atskirą teiginį, užfiksuotą G. S. paaiškinime ir šiuo teiginiu pagrįsti jo kaltę, nežiūrint į tai, kad toks teiginys prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir pačios G. S. parodymams teisme, tikrai pažeistų įrodymų vertinimo administraciniame procese taisykles. Todėl prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 41 ³ straipsnis (nelegalus darbas) yra blanketinė teisės norma, t. y. tokia teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte, todėl sprendžiant, ar yra nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, būtina vadovautis Darbo kodeksu, konkrečiai, 93 straipsniu, kuriame nurodyti darbo sutarties požymiai. Kad nustatyti, ar padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas, būtina konstatuoti, jog yra nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius. Šiomis nuostatomis reikia vadovautis ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pareiškiamas kaltinimas. Pažymėtina, kad kaltinimas neatitinka įprasto kaltinimo darbdaviams dėl nelegalaus darbo. Kalbama apie darbo įstatymų reikalavimų pažeidimą. Taigi, tokia situacija gali būti priežastimi nubausti darbdavį už nepakankamą darbuotojų kontrolę, tačiau tai nėra nelegalus darbas. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra nelegalaus darbo įvykio ir tuo pačiu apkaltintojo asmens veikoje nusižengimo sudėties. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, įrodymai administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. Protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas apylinkės teismo nutarimas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo (ATPK 259, 260 straipsniai). Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kaltė – asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. Taigi, teismas, įvertinęs visus surinktus duomenis, pripažino, kad nėra pakankamai asmens kaltę įrodančiųjų subjektyviųjų duomenų, todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad kada nėra pakankamai asmens kaltę įrodančiųjų subjektyviųjų duomenų, negalima padaryti neabejotinos išvados, jog patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis dėl G. S. darbo. ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinė teismo pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, ištiriamos visos galimos versijos. Todėl konstatuoti nelegalaus darbo buvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais, kaip akcentuoja apeliantas. Reikia sutikti su K. V. , kad teismas visus ištirtus įrodymus išdėstė priimtame nutarime ir motyvavo padarytas išvadas ir jog atliktas įrodymų vertinimas atitinka įstatymo nuostatas, o apelianto siūlymas besąlygiškai priimti atskirą teiginį, užfiksuotą G. S. paaiškinime ir šiuo teiginiu pagrįsti pažeidėjo kaltę, nežiūrint į tai, kad toks teiginys prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir pačios G. S. parodymams teisme, tikrai pažeistų įrodymų vertinimo administraciniame procese taisykles.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Jis laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą ir visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
n u t aria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.