Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovui Ž. L., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Ž. L. nepavyko įteikti procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos adresu, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi paskelbta atsakovo Ž. L. paieška (b. l. 20-21). Kadangi nepavyko gauti jokių duomenų apie tikslią atsakovo gyvenamąją vietą, Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovo paieška nutraukta (b. l. 32-33). Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovo Ž. L. kuratore paskirta jo motina G. L. (b. l. 38).

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad J. U. turi tris nepilnamečius vaikus: E. U., gimusią (duomenys neskelbtini), D. U., gimusį (duomenys neskelbtini) ir G. A., gimusią (duomenys neskelbtini). Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas nuosavybės teise priklauso V. ir E. J. Namas yra su daliniais patogumais, yra trys kambariai, virtuvė, vandentiekis. Tualetas lauke. Namuose švaru, tvarkinga, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams. Prie namų ieškovė auginasi įvairių daržovių. Ieškovė šiuo metu augina mažametį sūnų. Ji gauna vaiko (D.) priežiūros išmoką 135,99 Eur, socialinę pašalpą 133,20 Eur, išmokas už vaikus (E., G.) 30,40 Eur. Motina teigė, kad E. U. tėvas yra Ž. L. Ji draugavo su asmeniu nuo 2011 m. vasaros. 2012 m. pasijuto nėščia. Atsakovas nepripažino tėvystės. Jis žino, jog turi dukrą, tačiau nelanko, nesidomi. E. U. auga namuose. Mergaitei patinka žaisti su lėlytėmis, kaladėlėmis. Ji pasakojo, kad tėtis niekada nebuvo atvažiavęs pas ją į namus, tačiau matė nuotraukose. Mergaitė norėtų, kad tėtis aplankytų. Atsakovas Ž. L. gyvena Vilkaviškio rajone, todėl skyrius pateikti duomenų apie asmenį negali. Siūlytina į šią bylą įtraukti išvadą duodančią instituciją - Vilkaviškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. Skyrius neturi įtikinamų duomenų, kad atsakovas Ž. L. galėtų būti biologinis E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. J. U. ieškinys dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra atitinkantis vaiko interesus. Žinoti savo kilmę, tėvus yra kiekvieno vaiko prigimtinė teisė. Skyriaus nuomone, nepilnametės Emilijos gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, ji rūpinasi dukra, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingą vaikų interesams skyrius nėra gavęs. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad abu tėvai turi pareigą vienodai rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu; nustačius, kad nepilnametės Emilijos biologinis tėvas - Ž. L., priteistinas iš tėvo išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas vaiko naudai iki jos pilnametystės. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo skyrius neprieštarauja, ji atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovė J. U. turi nepilnametę dukrą E. U., gimusią (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime duomenų apie E. U. tėvą nėra (b. l. 5). Atsakovo kuratorė G. L. sutiko su ieškovės reikalavimais dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl tėvystės nustatymo

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnis, 3.146 - 3.148 straipsniai, 3.150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis ieškovės J. U., atsakovo Ž. L. kuratorės G. L. parodymais, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir nuomone dėl tėvystės nustatymo, taip pat byloje esančiais kitais įrodymais – pripažįsta, kad atsakovas Ž. L. yra E. U., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, vadovaudamasis ieškovės, atsakovo kuratorės bei Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus paaiškinimais, kad nepilnametė E. U. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, jos namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir vystytis, su tėvu dukra jokių ryšių nepalaiko ir nebendrauja nuo pat gimimo, be to atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, teismas sprendžia, jog nepilnametės E. U. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove J. U., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju nors apie atsakovą teismas neturi jokių duomenų ar jis dirba, kokias mėnesines pajamas gauna, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Atsakovas yra jaunas, darbingas žmogus, nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas turi būti pati aktyvus, siekdamas gauti pakankami pajamų su tikslu išlaikyti savo dukrą E. U.

Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, jog šalių dukra E. U., nuo jos gimimo dienos yra išlaikoma ir auklėjama iš esmės vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaiko auklėjimo, dėmesio jam skyrimo bei mažamečio vaiko sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių savo požiūriu ir elgesiu dukros E. U. atžvilgiu yra save atsileidęs atsakovas, visiškai nebendraudamas, nesirūpindamas nei materialiai, nei dvasiškai su savo dukra E. U.

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnametei E. U. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė savo reikalavimą motyvavo tuo, kad vaiko maitinimui kas mėnesį reikia apie 200 Eur, o drabužiams, avalynei ir ugdymo priemonės apie 100 Eur. Atsakovo kuratorė sutino su prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma iš atsakovo.

Atsakovo Ž. L. paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenimis atsakovas šiuo adresu negyvena ir galimai yra išvykęs į užsienį. Sodros duomenimis atsakovas nuo 2010 m. liepos 1 d. yra Ž. L. individualios įmonės savininkas (b. l. 47). Valstybės įmonės Registro centro duomenimis, atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 52). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovas turi du registruotus automobilius (b. l. 50). Daugiau duomenų apie atsakovo nuosavybėje turimą kilnojamą, nekilnojamą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ar kitus išlaikytinius, byloje nėra.

Nustatyta, kad ieškovė J. U. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 49, 51), šiuo metu niekur nedirba, augina vaiką iki trejų metų, gauna vaiko priežiūros išmoka, kas mėnesį po 135,99 Eur (b. l. 7-8, 44-45). Be E. U. ieškovė augina dar du vaikus: dukrą G. A., gimusią (duomenys neskelbtini) ir sūnų D. U., gimusį (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog prašomas priteisti 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnametės E. U. minimalius poreikius, todėl iš atsakovo Ž. L. priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas dukrai E. U. iki jos pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė J. U.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą tenka atsakovui. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą E. U., nevykdė nuo pat gimimo, t. y. nuo 2012 m. spalio 1 d., todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus.

Ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas M. K. nuo 2013-05-03 iki 2016-05-03 (2016-05-03 pateiktas ieškinys teismui). Ieškinio pateikimo metu ir teismo posėdyje ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo po 100 Eur kas mėnesį, tokia suma laikytina pagrįsta, todėl atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013-05-03 iki 2016-05-03, iš viso sudaro 3600 Eur (36 mėn. x 100 Eur).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete jo dukra E. U. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo. Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, ieškovė nurodė, kad netrukdys ir neprieštaraus atsakovui bendrauti su savo dukra, nustatytina, kad atsakovas su dukra E. U. bendraus šalių susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-1724-7320, kurio pagrindu ieškovei J. U. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-6716, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. U. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 162,12 Eur advokato užmokestis (b. l. 24). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, iš atsakovo valstybei priteistina - 162,12 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš esmės, iš atsakovo Ž. L. į valstybės biudžetą priteistina – 54 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 150 Eur = 1800 Eur x 3 % = 54 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista ir 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (3600 Eur x 3 % = 108 Eur), viso – 162 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 6,08 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387 – 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394 - 399 straipsniais, CK 3.146 - 3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad Ž. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra dukros E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o E. U. yra Ž. L. dukra.

Priteisti iš Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. 3600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) sumą.

Priteisti iš Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki vaiko pilnametystės.

Ieškovę J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti dukros E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus dvylika centų) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 (tris) darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui sprendimo nuorašą vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.