Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Albino Sirvydžio, teisėjo Vytauto Piesliako ir pranešėjo teisėjo Benedikto Stakausko,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams. M. B. išteisintas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), pagal 181 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas: M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. A., tačiau dėl šios dalies kasacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupe su E. A., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami smurtą prieš D. S., savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą K. V. tikrą teisę, o būtent, 2005 m. liepos 8 d., 12.30 val., Panevėžio r., Utėnų k., pievoje stovėjusiame automobilyje „Citroen Xantia“ (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad D. S. grąžintų 2500 Lt skolą K. V., M. B. sudavė D. S. tris smūgius koja į dešinį skruostikaulį, ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio, E. A. sudavė vieną smūgį ranka į krūtinę, po to abu mušė D. S. kojomis bei rankomis į įvairias kūno vietas (iš viso sudavė apie 15 smūgių), M. B. pagaliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į nugarą, taip nežymiai sutrikdė D. S. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Kasatorius nepagrįstai prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. BPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tais atvejais, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. M. B. baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas, kolegijos nuomone, pritaikytas tinkamai. Kasatorius padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (savavaldžiavimą) bausmės už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą atidėjimo laikotarpiu (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs tyčines nusikalstamas veikas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. B. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pagal minėtą teisės normą nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo laikomas recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas M. B. laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai vadovavosi BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kuri nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsižvelgta ir į kasatoriaus atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepagrįstu laikytinas M. B. argumentas, kad byloje nėra šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Pripažindamas, kad M. B. nusikaltimą įvykdė kartu su bendrininku, teismas rėmėsi nukentėjusiojo D. S. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojai L. S., K. J., K. T., kiti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymai ir kiti bylos faktiniai duomenys iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, todėl teigti, kad bendrininkavimas atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas nepagrįstai, negalima. Kolegijos nuomone, kasatoriui paskirta laisvės atėmimo bausmė visiškai atitinka BK 54 straipsnio (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) reikalavimus.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio nuostatas. Teismas atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ pateiktus išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje matyti po­sė­dy­je da­ly­va­vu­sių pro­ce­so da­ly­vių, tarp jų ir M. B., bai­gia­mo­sio­se kal­bo­se pateikti prašy­mai. Teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai), patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis prokuroro apeliacinį skundą patenkino, o nuteistojo M. B. atmetė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.