Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-316/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-25
Bylos Nr.
1A-313-316/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23279-17-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
A. P.
Nukentėjusysis
J. P.
Baudž. byla 1A-313-316/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23279-17-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Ingai Adomėlytei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,nuteistojo gynėjai adv. Nainai Lanzbergienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 15 ( penkiolikos ) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuspręsta šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A. P. galutinę bausmę - 10 (dešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu ir 66 straipsniu, nuspręsta į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2017-05-13 iki 2017-05-15 ir užskaityti 2 (dviejų) parų arešto bausmės atlikimą.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, nuspręsta A. P. skirti įpareigojimą per penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradėjimo areštinėje.

Pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. P. ir nebendrauti, neieškoti ryšių su J. P. – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 13 d., apie 21 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Telšių r., būdamas neblaivus (nustatytas 2,89 promilių girtumas), tyčia medine lazda suduodamas vieną kartą į kairės rankos plaštaką bei vieną kartą į kairės rankos žastą savo sugyventinei J. P., sukėlė savo šeimos nariui J. P. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

2. 1. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti. Jis teigia, kad, nepaisant to, jog prisipažino sudavęs J. P. smūgį lazda, negalima teigti, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. A. P. teigia, jog šioje byloje jis turėtų būti ne nuteistasis, o nukentėjusysis, nes nukentėjo nuo savo buvusios žmonos smurtinių veiksmų. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis parodė, kad ne jis užpuolė J. P., o ji užpuolė jį ir keletą kartų stipriai sudavė lazda jam per rankas. Rankomis jis gynėsi galvą. Po jos smūgių A. P. buvo stipriai sutinusios rankos, kurias jis parodė atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau pastarieji nekreipė į tai dėmesio. Vėliau gydymo įstaigoje jam buvo nustatyta klinikinė diagnozė: abiejų dilbių sumušimas. Tai patvirtina byloje esanti medicininė pažyma.

2. 2. Apeliantas neneigia, kad įvykio dieną po darbų buvo išgėręs, tačiau J. P. neįžeidinėjo, negrasino ir pirmas smurto nepradėjo. Jis buvo nustebintas smurtauti jo atžvilgiu pradėjusios buvusios žmonos elgesiu, atėmė iš jos lazdą ir pavartojo ją gindamasis nuo jos veiksmų. Nuteistojo nuomone, tokie veiksmai vertintini kaip gynimasis būtinosios ginties sąlygomis ir nelaikomi būtinosios ginties sąlygų peržengimu (BK 28 str. 3 d.). Esant šiai jo atsakomybę šalinančiai aplinkybei, tolimesnis baudžiamasis procesas negalimas, byla nutrauktina.

2. 3. Be to, apeliantas skunde pažymi, kad J. P. nėra jo šeimos narys. Nors nuosprendyje ji įvardijama kaip sugyventinė, tačiau jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, yra išsituokę, ištuoka įregistruota. Nuteistasis nurodo, kad jie tik gyvena viename name.

3. Teisiamajame posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. 1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad A. P. buvo nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neįvykdė ir yra nekaltas, nes veikė būtinosios ginties sąlygomis, t. y. gindamasis nuo nukentėjusiąja pripažintos J. P. veiksmų, tačiau šias jo išvadas paneigia byloje surinkta medžiaga.

4. 2. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. P. jam norėjo trenkti su medine lazda, bet jis dengėsi galvą, todėl ji pataikė į abiejų rankų dilbius. Nuteistasis teigia nesitikėjęs, kad J. P. lazda suduos jam ir susinervino, atėmė iš jos tą lazdą ir žmonai sudavė gal porą kartų lazda į ranką. Tiksliai neprisimena, kur jai pataikė, bet gali būti, kad į tas vietas, kurios nurodytos pareiškime. Neneigia, kad galėjo buvusią žmoną sunervinti girto žmogaus kalbomis, todėl ji neapsikentusi ir parsinešė tą lazdą. Šiuos savo parodymus nuteistasis kartoja ir apeliaciniame skunde.

4. 3. Analizuojant šiuos nuteistojo parodymus, pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, jo veiksmai neatitinka gynimosi būtinosios ginties sąlygomis. Vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kaip teigia, A. P., jis sudavė smūgius lazda nukentėjusiajai po to, kai ji neva jį užpuolė su ta pačia lazda ir sužalojo. Nuteistasis teigia atėmęs iš nukentėjusiosios lazdą ir tik po to jai sudavęs keletą kartų. Taigi, iš chronologinės nuteistojo nurodytos jo veiksmų eigos matyti, kad jis nukentėjusiajai smūgius sudavė po to, kai lazda iš jos buvo atimta, t. y., kuomet iš jos pusės galimas kėsinimasis į nuteistojo sveikatą ar gyvybę buvo nutrauktas. A. P., atimdamas lazdą iš J. P., užkirto galimybę jai tęsti pavojingai kėsintis į jį, taigi, nuteistajam nebuvo objektyvios būtinybės lazda smurtauti prieš nukentėjusiąją. Todėl, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti kaip veikimą būtinosios ginties sąlygomis. Tai, kad nuteistasis konflikto metu pats buvo galimai sužalotas nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. 4. Kolegija taip pat atmeta nuteistojo skundo argumentą apie tai, kad J. P. nėra jo šeimos narė, kadangi jie senai išsituokę, bendro ūkio neveda, tik kartu gyvena viename name. Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 punktu, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kolegijos nuomone, byloje surinkta medžiaga patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei pirmosios instancijos teismo išvadą, jog J. P. baudžiamojo įstatymo prasme atitinka šeimos nario požymius, kadangi ji ir nuteistasis, nors ir yra išsituokę, bet gyvena bendrai viename name, nuolat bendrauja buitiniais reikalais. Šių aplinkybių nei nuteistasis, nei nukentėjusioji neneigė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o tai, kad A. P. apeliaciniame skunde pateikė priešingą argumentą, kolegija vertina kaip jo bandymą sušvelninti savo atsakomybę ir atmeta.

5. 4. Vertinant nuteistajam paskirtą bausmę, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, į tai, kad A. P. už analogiškas veikas jau buvo baustas, išvadų nedaro, tačiau gailisi, ir jam pagrįstai buvo paskirta griežtesnė bausmė – areštas minimaliam terminui, sumažinant jį vienu trečdaliu. Kolegijos nuomone, ši bausmė yra teisinga, ne per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Nijolė MatuzevičienėVirginija Žindulienė