Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarimo pagal S. S. skundą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. kovo 12 d. surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, pagal kurį priverstinai nuvežta transporto priemonė Ford Escort, v.n. (duomenys neskelbtini).

II.

S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2008 m. kovo 12 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinė pareigūnų jo vairuoto automobilio priverstinį nuvežimą ir pastatymą į aikštelę neteisėtu, įpareigoti Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnus nedelsiant grąžinti automobilį. Nurodo, kad Eismo įvykio metu asmenys nebuvo sužaloti, o tik nežymiai apgadintos transporto priemonės, automobilis galėjo būti pastatytas šalia įvykio vietos, nepažeidžiant /kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl nebuvo ATPK 269 straipsnyje, Patrulių veiklos instrukcijos 98 punkte įtvirtintų pagrindų nutempti transporto priemonę.

III.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutarimu S. S. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad įvykus eismo įvykiui S. S. , vairavusiam transporto priemonę, buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, kurio jis neginčija. S. S. buvo nušalintas nuo transporto priemonės – automobilio Ford Escort vairavimo. Nušalinus asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis Ford Escort po eismo įvykio liko stovėti gatvių sankryžoje, ant važiuojamosios dalies, kas akivaizdžiai trukdė transporto eismui ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Dėl šios priežasties vykdant teisės normų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos) reikalavimus teisėtai ir pagrįstai buvo taikytas priverstinis automobilio Ford Escort“ nuvežimas – pats S. S. vairuoti transporto priemonės negalėjo ir nesiėmė priemonių, kad šalia būtų kitas asmuo, galintis pasirūpinti automobilio Ford Escort pašalinimu iš įvykio vietos iki šio automobilio užkėlimo ant vilkiko užbaigimo, kas atitiktų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos 12 punktą. Teismas konstatavo, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo teisėtas.

IV.

Apeliaciniu skundu S. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą ir pripažinti 2008 m. kovo 12 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinė pareigūnų jo vairuoto automobilio priverstinį nuvežimą ir pastatymą į aikštelę neteisėtu, įpareigoti Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnus nedelsiant grąžinti automobilį. Be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad atvykus policijos pareigūnams ir konstatavus faktines avarijos aplinkybes automobiliai buvo patraukti nuo sankryžos, todėl jie transporto ar pėsčiųjų eismui netrukdė. Jam pačiam pasirūpinti automobilio perstatymu į kitą vietą, paskambinant artimiesiems ar taksi firmai, nebuvo suteikta galimybė – liepta iš karto su policijos pareigūnais važiuoti į policijos komisariatą. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarka ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 15 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija, kadangi šie tesės aktai reglamentavo priverstinį automobilio nuvežimą už pažeidimus, numatytus tuo metu galiojusio ATPK 124-1, 132-1 straipsniuose, ir norminių aktų paskirtis buvo kita.

Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. kovo 12 d. S. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė už tai, kad jis 2008 m. kovo 12 d., 17.34 val., Šiauliuose, Radviliškio-Čkalovo gatvių sankryžoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2.01 promilių girtumas) ir važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, susidūrė su ja, apgadino abi transporto priemones, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68, 169 punktų reikalavimus. Atsakomybė už šiuos veiksmus numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

S. S. teigia padaryto pažeidimo neginčijantis, tačiau mano, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikyta ATPK 264 straipsnyje numatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas.

Ginčui aktualios redakcijos ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso <...> 127 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) <...>, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 98 punkte numatyta, kad, jei asmenį nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo jos saugumu pats nušalintas asmuo (transporto priemonės savininkas arba teisėtas valdytojas) negali pasirūpinti ar transporto priemonės stovėjimas pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, minėta transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į saugojimo aikštelę teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš byloje esančios 2008-03-12 eismo įvykio schemos matyti, kad automobiliai susidūrė Radviliškio – Čkalovo gatvių sankryžoje, Šiauliuose. Ginčui aktualios redakcijos Kelių eismo taisyklių 193.8 punkte buvo numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tą pusę, kuri yra priešais šoninį kelią trišalėse sankryžose su ištisine ženklinimo linija arba skiriamąja juosta. Taigi apeliantui priklausančio automobilio palikimas tiek sankryžoje, tiek šalikelėje šalia eismo įvykio vietos (apeliantas teigia, kad ten automobilis buvo patrauktas po įvykio) būtų prieštaravęs Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir trukdęs eismo saugumui. Pats S. S. pasirūpinti transporto priemonės stovėjimu negalėjo – jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kitų asmenų, galinčių S. S. pavedimu pasirūpinti automobiliu, įvykio vietoje iki transporto priemonės pakrovimo į vilkiką taip pat nebuvo, apeliantas tik abstrakčiai svarsto, kad jis galėjo juos išsikviesti. Darytina išvada, kad buvo pagrindas taikyti ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ji pritaikyta teisėtai ir pagrįstai.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas galėjo būti taikomas tik padarius pažeidimą, kurio metu nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. ATPK aiškiai įvardinta, kad padarius ATPK 127 straipsnio antroje ir trečioje dalyje įvardintus pažeidimus priverstinis transporto priemonės nuvežimas gali būti taikomas. S. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jo veika kvalifikuojama būtent pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-1736/2007 yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenustato, kokį procesinį dokumentą turi priimti apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. ATPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Šio kodekso dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286, 287, 291, 295 straipsnius matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena, t. y. asmuo pripažįstamas kaltu padaręs pažeidimą, byla jo atžvilgiu nutraukiama arba bylos nagrinėjimas perduodamas kitam subjektui. ATPK nereglamentuoja procesinės formos, kuria apylinkės teismas išsprendžia tarpinius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje kylančius klausimus. Konstatuotina teisės spraga, kuri užpildytina pagal analogiją taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas. BPK 231 straipsnyje nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Taigi nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Todėl konstatuotina, kad ir nagrinėdamas skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apylinkės teismas turi priimti ne nutarimą, o nutartį.

Pirmosios instancijos teismas skundą dėl teisenos užtikrinimo priemonės taikymo išsprendė nutarimu. Tai pripažintina formalaus pobūdžio pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

S. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.