Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio statybos kompanija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio statybos kompanija“ (toliau – atsakovė) 235,47 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2023-03-01 iki 2023-07-31 ir bylinėjimosi išlaidas.

Vietinė rinkliava skaičiuojama remiantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017-05-04 sprendimu Nr. T-90 patvirtintais Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais.

Pareiškėjas yra Panevėžio rajono ir kitų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.

Atliekų tvarkymo įstatyme ir minėtuose savivaldybės tarybos sprendimuose aiškiai pateikta sąvokos „Vietinės rinkliavos mokėtojo“ išaiškinimas - t. y. atliekų turėtojas. Atsakovas nėra atliekų turėtojas ir jam minėti rajono tarybos sprendiniai netaikytini.

Teisės aktuose (taip pat ir Atliekų tvarkymo įstatyme) aiškiai apibrėžiamas sąvokos - atliekų tvarkytojas, atliekų turėtojas, vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji dedamoji ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad rinkliavą privalo mokėti teršėjas perduodantis atliekas atliekų tvarkytojams. Tai pasakytina ir Atliekų tvarkymo įstatyme ir tame pačiame pareiškėjo minėtame savivaldybės tarybos sprendime.

Aiškiai nedviprasmiškai ir pagal aukščiau minėtus vietinės teisės aktus (tarybos sprendimus) rinkliava (tiek pastovi, tiek kintama) nustatoma teršėjui, t. y. atliekų turėtojui, perduodančiam atliekas atliekų tvarkytojui. Kaip jau minėta, atsakovas nėra teršėjas ir jokių atliekų neperduoda.

Pastovioji dedamoji suprantama, kaip mokestis padengiantis atliekų turėtojui tenkančių, su atliekų tvarkymu susijusias būtinąsias sąnaudas. Atsakovas nesinaudoja atliekų tvarkymo paslauga ir jam negali būti skaičiuojama rinkliava už teršimą.

Turto turėjimas nuosavybės teise negali būti apmokestinamas pagal minėtus tarybos sprendimus, nes apmokestinami ne turto turėtojai, o atliekų turėtojai. Skaičiuojant rinkliavą pagal minėtus teisės aktus (ir rajono tarybos sprendimus) pagal turimą nekilnojamą turtą privalu suteikti kažkokias atliekų surinkimo paslaugas, o minėtame pareiškime pareiškėjas nėra pateikęs ir negali pateikti, kad yra suteikęs kokias nors paslaugas.

Pareiškėjas pateikia eilę teismų praktikos, savivaldybės sprendimų, bet nepateikia jokios informacijos dėl atliekų surinkimo iš minėto atsakovui priklausančio objekto ar konteinerio ar kitos talpos suteikimo.

Kaip minėta pareiškime „savivaldybėje buvo įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“.

Akivaizdu, kad įvestas privalomas mokestis, bet jis įvestas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų. Akivaizdu, kad jokių atliekų iš atsakovo pareiškėjas nėra; niekada surinkęs ar nors suteikęs talpą, į kurią būtų galima tas komunalines atliekas sudėti.

Tiek savivaldybė, tiek LR vyriausybė, Seimas įveda mokesčius, kuriuos privalu mokėti. Šiuo atveju įvestas mokestis pagal turtą, registruotą savivaldybėje ir pagal tai atsakovas privalėtų sumokėti mokestį už atliekų tvarkymą jei atsakovas tokias paslaugas atliktų.

Šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Panevėžio rajono savivaldybėje įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis 2017-05-04 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-90 patvirtintais Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (TAR, 2017-06-26, Nr. 2017-10665, su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuostatai).

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.

Nuostatų 4.4. punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatų V skyriuje reglamentuotas vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimas. Šio skyriaus 21 punkte numatyta, kad taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. 21.1. punkte numatyta, kad pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Nuostatų 21.2. punkte nustatyta, kad kintamoji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

Nuostatų VII skyriuje (55-59 punktai) numatytos sąlygos, kurioms esant nekilnojamojo turto objektų savininkai atleidžiami nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo. 55. punkte numatyta, kad Nuo kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo argumentuotu prašymu atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaravę, kad nemažiau kaip 3 einamųjų metų mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 56 punkte numatyta, kad asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamos Vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, Administratoriui turi pateikti dokumentus, nurodytus 56.1. ir 56.2. papunkčiuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymi, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiškindama „atliekų turėtojo“ sąvokos turinį, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2020-12-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, t. y. įvedus dvinarę vietinę rinkliavą, suformavo naują praktiką. LVAT šioje nutartyje konstatavo, kad sisteminis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja, jog pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Atsakovas pagal nuostatų 4.4, 21.1. ir 21.2. punktus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies į pareiškėją nesikreipė. Atsakovo teiginiai jog jis nesinaudoja atliekų išvežimo sistema, neturi reikšmės vietinės rinkliavos apskaičiavimui ir jos mokėjimui. Iš skolos pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2023-03-01 iki 2023-07-31 yra 235,47 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnis). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 15 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-440-821/2022 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkinti ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio statybos kompanija“ (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui 235,47 Eur (du šimtai trisdešimt penki Eur 47 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2023-03-01 iki 2023-07-31.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.