Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-14 · Administracinė byla Nr. AS-858-695-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-3357-561/2011Sprendimas · 2011-12-16Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
AS-858-695-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01540-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
Linkuvos socialinės
Atsakovas
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
Administracinė byla Nr. AS858 – 695/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01540-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Linkuvos socialinės globos namų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Linkuvos socialinės globos namų skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra) dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Linkuvos socialinės globos namai (toliau – ir pareiškėjas, Globos namai) 2011 m. liepos 15 d. išsiuntė skundą (b. l. 1-8, 130-144) teismui, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir Ūkio ministro) 2011 m. gegužės 24 d. įsakymus Nr. 4-352 ir Nr. 4-353 (toliau – ir Įsakymai); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismas išnagrinės bylą ir priims sprendimą sustabdyti Ūkio ministro Įsakymų galiojimą. Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės motyvavo tuo, kad Įsakymais jis yra įpareigotas grąžinti 25 procentus Europos Sąjungos finansinės paramos, todėl nesustabdžius Įsakymų galiojimo teismo būsimo palankaus pareiškėjui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 123). Nurodė, kad į teismą dėl Ūkio ministro Įsakymų pirmą kartą kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino, t. y. 2011 m. birželio 15 d. Kadangi skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. liepos 7 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas per nustatytą terminą skundo trūkumus pašalino. Kadangi teismas pripažino pareiškėjo atstovo įgaliojimus paduoti skundą teismui netinkamais, 2011 m. liepos 11 d. nutartimi skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad skundo padavimo termino praleidimą iš esmės lėmė tai, jog jis objektyviai tikėjosi, kad, pašalinus teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi nurodytus trūkumus, skundas bus laikomas priimtu. Prašė atsižvelgti į tai, kad, siekdamas kuo skubiau realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, skundą padavė iš karto po 2011 m. liepos 14 d. gautos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties atsisakyti priimti skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 19 d. nutartimi prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą tenkintino ir skundą priėmė, tačiau prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik tais atvejais, kai jų nepritaikius priimamo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę neparemti jokiais objektyviais įrodymais ir negali būti pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti. Jei Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos būtų grąžintos, dar nereiškia, jog nebus įvykdytas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Be to, atsakovui bus žinoma apie pareiškėjo skundu keliamus reikalavimus, todėl jis pats turi tinkamai įvertinti tenkančią riziką priimant atitinkamus sprendimus dėl finansavimo lėšų. Pabrėžė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 154-157) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti, t. y. iki bus išnagrinėta administracinė byla sustabdyti Ūkio ministrų Įsakymų galiojimą. Atskirajame skunde yra nurodoma, jog Globos namai yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios paskirtis yra užtikrinti ilgalaikę socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Globos namuose nuolatos gyvena keli šimtai gyventojų, kuriems reikalinga nuolatinė socialinė globa bei nuolatinė priežiūra, tam reikalingos išlaidos šių asmenų pragyvenimui, maistui, medikamentams, kitoms jų reikmėms tenkinti. Taip pat įstaigoje dirba daugiau nei šimtas darbuotojų, kuriems reikia mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, kitus mokesčius valstybei, išlaikyti transportą susimokėti už ryšio paslaugas, apmokėti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidas bei pasirūpinti kitomis būtinomis priemonėmis. Visos šios išlaidos yra numatomos visiems einamiesiems metams į priekį ir pateikus prašymą Globos namams lėšos yra skiriamos iš valstybės biudžeto pagal numatytą planą.

Pažymi, jog iš pateiktos pareiškėjo 2011 metų Programos sąmatos matyti, jog lėšos yra paskaičiuotos ir paskirstytos visiems einamiesiems metams į priekį, todėl pareiškėjas gauna būtent tik tiek lėšų, kiek yra numatyta. Tuo tarpu gautos lėšos pagal kitas vykdomas programas jau yra paskirtos ir investuotos į Globos namų plėtrą, pastatų rekonstrukciją ir renovaciją, todėl pareiškėjas neturi jokių atliekamų piniginių lėšų, iš kurių galėtų grąžinti 25 procentus gautos paramos, t. y. 300 736,91 litus. Nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kyla reali grėsmė, jog nukentės Globos namų gyventojai ir darbuotojai, nes grąžinama pinigų suma yra didelė, kurios pareiškėjas šiuo metu neturi, o siekiant surinkti bent dalį šios sumos, ji turėtų būti surenkama iš jau paskirstytų ir numatytų lėšų, skirtų gyventojams ir darbuotojams. Todėl kyla reali grėsmė, jog nukentės Globos namuose gyvenantys asmenys, nes jiems nebus suteikta tinkama socialinė globa bei priežiūra dėl lėšų trūkumo. Be to, kyla grėsmė, jog bus pakenkta Globos namų gyventojams, jų interesams, jiems nebus suteikta tinkama pagalba bei priežiūra ir tokiu būdu bus pakenkta žmogaus orumui, pažeista teisė į tinkamas ir poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, atsiras neigiamos pasekmės, kurių ištaisymas ateityje vargu ar bus įmanomas. Nurodo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės nukentės ir darbuotojai, nes, grąžinant 25 procentus gautos paramos ir nesant atliekamų lėšų, pareiškėjas bus priverstas dalį pinigų atimti iš darbuotojams numatytų lėšų arba net dalį jų atleisti. Pažymi, jog pareiškėjas gali tapti nemokus ir negalės tinkamai vykdyti savo veiklos.

Pareiškėjas nurodo, jog 25 procentų finansinė korekcija yra neadekvati ir neproporcinga sankcija už galimai pareiškėjo įvykdytą pažeidimą, be to, paskirta neatsižvelgus ir neįvertinus reikšmingų aplinkybių, jog šiomis lėšomis siekiama pagerinti neįgalių asmenų gyvenimo sąlygas ir kokybę, o be pagrindo išieškant tokią sumą gali būti pakenkta šių asmenų interesams bei visai įstaigai. Pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo bei proceso šalių interesų pusiausvyros ar viešojo intereso, kadangi prašant pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pirmiausia yra siekiama apginti pažeidžiamos visuomenės dalies – asmenų su negalia bei įstaigos darbuotojų – interesus.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 169-170) nurodo, jog pareiškėjo atskirajame skunde įvardintos aplinkybės yra daugiau susijusios su Įsakymų neigiamomis pasekmėmis pačiam pareiškėjui ir jo vykdomai veiklai nei su realiomis grėsmėmis, jog teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas. Todėl mano, jog teismas pagrįstai nutarė atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. gegužės 24 d. įsakymų Nr. 4-352 ir Nr. 4-353, kuriais pareiškėjas yra įpareigojamas grąžinti 25 procentus gautos paramos, t. y. 300 736,91 litus, galiojimo laikinas sustabdymas iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog ji nagrinėja tik reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą ir nepasisako dėl pareiškėjui Ūkio ministro Įsakymais paskirtos sankcijos adekvatumo, proporcingumo.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010), tačiau asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008)

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog jos nepritaikius Ūkio ministro Įsakymais nurodyta grąžintina paramos suma, t. y. 25 procentai paramos sumos, turės būti surenkama iš jau paskirstytų ir numatytų lėšų, skirtų Globos namų gyventojams ir darbuotojams, todėl Globos namuose gyvenantiems asmenims nebus suteikta tinkama socialinė globa bei priežiūra. Be to, pareiškėjas bus privestas atleisti dalį darbuotojų, nes neturi rezervo ar nepaskirstytų lėšų pritaikytos finansinės sankcijos įvykdymui (b. l. 154-157).

Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tada, kai yra reali grėsmė, jog jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo argumentus, susijusius su paskirtos sankcijos įvykdymo sunkumais, Įsakymų neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui ir jo vykdomai veiklai. Pareiškėjas paaiškino, jog jis neturi jokių atliekamų piniginių lėšų, iš kurių galėtų grąžinti 25 procentus gautos paramos, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę Įsakymais nurodytos paramos grąžinimas būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, ir pareiškėjui priėmus nepalankų teismo sprendimą jis vis tiek būtų priverstas grąžinti nurodytą paramos sumą.

Pareiškėjas Linkuvos socialinės globos namai siekdamas pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą pateikė 2011 m. programos sąmatą, kurioje nurodytas jo biudžeto paskirstymas 2011 metams (b. l. 158-162), tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo finansinę padėtį. Todėl byloje nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas bus privestas atleisti dalį darbuotojų, taps nemokus ir negalės vykdyti savo veiklos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dalies Europos Sąjungos finansinės paramos grąžinimas nereiškia, jog nebus galima įvykdyti pareiškėjui palankaus sprendimo ar jo įvykdymas pasunkės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas negali viešojo administravimo subjektams uždrausti vykdyti jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, manytina, kad atsakovas žinodamas apie pareiškėjo keliamus reikalavimus turėtų įvertinti riziką priimant atitinkamus sprendimus dėl finansavimo lėšų paskirstymo, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą nebūtų užkirstas kelias pareiškėjui susigrąžinti atitinkamą Europos Sąjungos finansinės paramos sumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad negalima daryti išvados, kad byloje yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Linkuvos socialinės globos namų atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas