- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- 1N-20-307/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Advokatai
- Mindaugas Krivickas
- Kategorijos
- 1.1.2.3Asmenų išdavimas užsienio valstybei arba perdavimas tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį (BK 9, 9-1 str.)
- 2.1.13.5Europos arešto orderis (BPK 17-1 str.)
- 2.1.13.10Asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį (BPK 71-1 str.)
- 2.1.13.13Nutarties išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį apskundimas (BPK 74 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens A skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria A perduota Prancūzijos Respublikai pagal Prancūzijos Respublikos generalinės prokuratūros prie Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. 18/06125 Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtai dviejų metų laisvės atėmimo bausmei atlikti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Prancūzijos Respublikos generalinės prokuratūros prie Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO) baudžiamojoje byloje Nr. 18/06125 dėl A suėmimo ir perdavimo Prancūzijos Respublikai Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu in absentia (priimtu A nedalyvaujant) paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymui.
2. Europos arešto orderis išduotas remiantis 2019 m. vasario 13 d. arešto orderiu ir įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 13 d. Paryžiaus apeliacinio teismo nuosprendžiu (in absentia), kuriuo A pripažinta kalta ir nuteista Prancūzijos Respublikos teritorijoje padariusi šešias nusikalstamas veikas:
2.1. neteisėta prekyba narkotinėmis medžiagomis (gabenimas), numatyta Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22237 straipsnio 1 dalyje, 22241 straipsnyje, Visuomenės sveikatos kodekso L.51327 straipsnyje, L.51328 straipsnio 1 dalyje, R.513274 straipsnyje, R.513277 straipsnyje, 1990 m. vasario 22 d. Ministro įsakymo 1 straipsnyje. Bausmės nustatytos pagal: Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22237 straipsnio 1 dalį, 22244 straipsnį, 22245 straipsnį, 22247 straipsnį, 22248 straipsnį, 22249 straipsnį, 22250 straipsnį, 22251 straipsnį;
2.2. neteisėta prekyba narkotinėmis medžiagomis (disponavimas), numatyta Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22237 straipsnio 1 dalyje, 22241 straipsnyje, Visuomenės sveikatos kodekso L.51327 straipsnyje, L.51328 straipsnio 1 dalyje, R.513274 straipsnyje, R.513277 straipsnyje, 1990 m. vasario 22 d. Ministro įsakymo 1 straipsnyje. Bausmės nustatytos pagal: Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22237 straipsnio 1 dalį, 22244 straipsnį, 22245 straipsnį, 22247 straipsnį, 22248 straipsnį, 22249 straipsnį, 22250 straipsnį, 22251 straipsnį;
2.3. neteisėta prekyba narkotinėmis medžiagomis (įsigijimas), numatyta Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22237 straipsnio 1 dalyje, 22241 straipsnyje, Visuomenės sveikatos kodekso L.51327 straipsnyje, L.51328 straipsnio 1 dalyje, R.513274 straipsnyje, R.513277 straipsnyje, 1990 m. vasario 22 d. Ministro įsakymo 1 straipsnyje. Bausmės nustatytos pagal: Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22237 straipsnio 1 dalį, 22244 straipsnį, 22245 straipsnį, 22247 straipsnį, 22248 straipsnį, 22249 straipsnį, 22250 straipsnį, 22251 straipsnį;
2.4. neteisėta narkotinių medžiagų importavimas, numatyta Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22236 straipsnio 1 dalyje, 22241 straipsnyje, Visuomenės sveikatos kodekso L.51327 straipsnyje, L.51328 straipsnio 1 dalyje, R.513274 straipsnyje, R.513277 straipsnyje, 1990 m. vasario 22 d. Ministro įsakymo 1 straipsnyje. Bausmės nustatytos pagal: Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22236 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 22244 straipsnį, 22245 straipsnį, 22247 straipsnį, 22248 straipsnį, 22249 straipsnį, 22250 straipsnį, 22251 straipsnį;
2.5. neteisėtas kontrabandinių prekių, keliančių pavojų visuomenės sveikatai, importavimas, numatyta Prancūzijos Respublikos Muitinės kodekso 417 straipsnio 1 ir 2 punktuose, 38 straipsnio 1, 2 punktuose, 39 straipsnyje, 40 straipsnyje; 2003 m. liepos 29 d. Ministro įsakymo 1 straipsnio 1 punkto 1 dalyje, Visuomenės sveikatos kodekso L.51327 straipsnyje, 1990 m. vasario 22 d. Ministro įsakymo 1 straipsnyje. Bausmės nustatytos pagal: Muitinės kodekso 414 straipsnio 3 ir 1 dalis, 435 straipsnį, 436 straipsnį, 438 straipsnį, 432bis straipsnį, 369 straipsnį;
2.6. neteisėtas disponavimas kontrabandinėmis prekėmis, keliančiomis pavojų visuomenės sveikatai, numatyta Prancūzijos Respublikos Muitinės kodekso 419 straipsnio 1 punkte, 215 straipsnyje, 215 bis straipsnyje, 38 straipsnio 4 punkte, 2001 m. gruodžio 11 d. Ministro įsakymo 1 straipsnio 1 punkte, 2003 m. liepos 29 d. Ministro įsakymo 1 straipsnio 1 punkto 1 dalyje, Visuomenės sveikatos kodekso L.51327 straipsnyje, 1990 m. vasario 22 d. Ministro įsakymo 1 straipsnyje. Bausmės nustatytos pagal: Muitinės kodekso 419 straipsnio 2, 3 punktus, 414 straipsnio 3, 1 dalis, 435 straipsnį, 436 straipsnį, 438 straipsnį, 432bis straipsnį, 369 straipsnį.
3. Europos arešto orderio „e“ dalyje nurodoma, kad A 2017 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini) oro uoste (Prancūzijos Respublika) buvo patikrinta muitinės pareigūnų ir jos rankinio bagažo, prie kurio ji vienintelė galėjo prieiti, skyriuose buvo paslėpti 1 341 g kokaino.
4. Europos arešto orderis išduotas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų – neteisėtos prekybos narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už nurodytas nusikalstamas veikas numatyta – 10 metų. Nusikalstamos veikos, už kurias nuteista A, pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, bei atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę.
5. Vykdant Europos arešto orderį, Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų ieškoma A buvo sulaikyta 2020 m. birželio 18 d., 9.10 val., Lietuvos Respublikoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakyta A skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 30 d. nutartimi iš dalies tenkino Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. birželio 19 d. nutartį: atsisakė A skirti kardomąją priemonę – suėmimą ir paskyrė jai švelnesnes kardomąsias priemones: 1) dokumentų paėmimą, ir 2) namų areštą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 30 d. Taip pat Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. birželio 19 d. nutarimu A paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
6. A, dalyvaujant jos gynėjui advokato padėjėjui Mindaugui Krivickui, 2020 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo supažindinta su Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos jai išduoto Europos arešto orderio turiniu, papildoma informacija, taip pat jai buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės perdavimo pasekmės. A nesutiko būti perduota supaprastinta tvarka Europos arešto orderį išdavusiai Prancūzijos Respublikai.
7. Nesant jokių privalomo ir neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, dėl kurių negalima būtų perduoti A Prancūzijos Respublikai Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui, prokurorė pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui, prašydama perduoti Lietuvos Respublikos pilietę A Prancūzijos Respublikai pagal Prancūzijos Respublikos generalinės prokuratūros prie Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. 18/06125.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietę A Prancūzijos Respublikai Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymui, nenustatęs aplinkybių, kurios neleistų minėto asmens išduoti Prancūzijos Respublikai laisvės atėmimo bausmės vykdymui.
Šalies argumentai
9. Perduotinas asmuo A skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Perduotinas asmuo skunde nurodo, kad Paryžiaus pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu, dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jos atžvilgiu 2019 m. liepos 25 d. buvo išduotas EAO, buvo pripažinta nekalta. Jai išvykus į Lietuvą, jos neinformavus buvo surengtas apeliacinis bylos procesas ir jai nedalyvaujant, už akių, jai buvo paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Nurodė, kad ji buvo palikusi savo kontaktinius duomenis Paryžiaus pirmos instancijos teismui, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių 2019 m. vasario 13 d. apeliacinį sprendimą priėmęs Paryžiaus apeliacinis teismas jos apie bylos nagrinėjimą neinformavo. Be to, nurodė, kad jai nebuvo įteiktas Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendis su vertimu į lietuvių kalbą. A savo skunde taip pat nurodo, kad jos prašymu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Prancūzijos Respubliką dėl gynėjo jai paskyrimo. Nors 2020 m. liepos 31 d. ji buvo informuota, kad jai paskirta gynėja advokatė, tačiau į jos skambučius ir elektroninį laišką paskirta gynėja nesureagavo. Perduotino asmens teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad perdavus ją Prancūzijos Respublikai pagal 2019 m. liepos 25 d. EAO, bus pažeista jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį. Anot A, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepakankamai atsižvelgė į jos nepilnamečių dukterų interesus, nurodydamas, kad jomis galės pasirūpinti jų tėvas. Tačiau perduotino asmens teigimu, jos dukrų tėvas dirba (duomenys neskelbtini), todėl dažniausiai Lietuvoje nebūna.
Motyvuojamoji dalis
10. Perduotino asmens A skundas atmetamas.
11. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju – Prancūzijos Respublikai.
12. Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal Europos arešto orderį perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu Europos arešto orderis buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.
13. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį perduoti Prancūzijos Respublikai A jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui, tokius reikalavimus įvykdė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptariamu atveju nėra imperatyvių (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalis) ir diskrecinių (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 4 dalis) EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų A perduoti Prancūzijos Respublikai Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu už padarytas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymui.
14. A prašoma perduoti Prancūzijos Respublikai laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Prancūzijos Respublikos Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu A nuteista už šešias nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22236 straipsnio 1 dalyje, 22237 straipsnio 1 dalyje, 22241 straipsnyje, Visuomenės sveikatos kodekso L.51327 straipsnyje, L.51328 straipsnio 1 dalyje, R.513274 straipsnyje, R.513277 straipsnyje, 1990 m. vasario 22 d. Ministro įsakymo 1 straipsnyje, Prancūzijos Respublikos muitinės kodekso 417 straipsnio 1 ir 2 punktuose, 419 straipsnio 1 punkte, 38 straipsnio 1 ir 2 punktuose, 39 straipsnyje, 40 straipsnyje, 215 straipsnyje, 215bis straipsnyje, 38 straipsnio 4 punkte, 2003 m. liepos 29 d. Ministro įsakymo 1 straipsnio 1 punkto 1 dalyje; 2001 m. gruodžio 11 d. Ministro įsakymo 1 straipsnio 1 punkte, ir jai paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos, už kurias nuteista A, pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje požymius, t. y. atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę.
15. Išduoto EAO turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė, kad iš Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos gautame EAO yra esminių trūkumų dėl turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. Šiuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. EAO suprantamai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, todėl konstatuojama, kad turima informacija apie A padarytas nusikalstamas veikas yra pakankama sprendimui pagal pateiktą EAO priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog EAO mechanizmas remiasi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti EAO išdavusios teisminės institucijos pateikta informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Todėl, šio proceso metu teismas netiria A inkriminuotų veikų pagrįstumo ar jos veiksmų kvalifikavimo teisingumo.
16. Skunde A teigia, kad jos apie apeliacinį bylos procesą niekas neinformavo, nors Prancūzijos Respublikos pirmos instancijos teismas jos kontaktinius duomenis turėjo, be to, jai nebuvo įteiktas Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendis su vertimu į lietuvių kalbą. Iš tiesų bylos duomenimis nustatyta, kad Paryžiaus apeliacinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį priėmė A nedalyvaujant (b. l. 20), sprendimas jai nebuvo įteiktas (b. l. 22), tačiau Europos arešto orderyje bei pateiktoje papildomoje informacijoje (b. l. 32) nurodyta, kad Prancūzijos Respublika įsipareigoja už akių nuteistam asmeniui įteikti teismo sprendimą, aiškiai jį informuoti apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant ji turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas galės būti panaikintas, taip pat jis bus informuotas apie laikotarpį, per kurį jis turi prašyti persvarstyti bylą arba paduoti apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 5 dalies 4 punktas). Be to, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje įpareigojo prokurorę iki perdavimo momento pateikti A Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį. 2020 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui prokurorė pateikė duomenis, kad šis įpareigojimas buvo įvykdytas – Paryžiaus apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio kopija su vertimu į lietuvių kalbą buvo išsiųsti A. Taigi, atsižvelgiant į Prancūzijos Respublikos išreikštą specialią teisinę garantiją A atžvilgiu, konstatuotina, jog visos Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje numatytos sąlygos ir pagrindai perduoti šį asmenį pagal EAO egzistuoja.
17. Skunde perduotino asmens nurodytos šeiminės aplinkybės, argumentai dėl negalėjimo susisiekti su Prancūzijos Respublikos jai paskirta gynėja advokate nesudaro savarankiško pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Be to, šios aplinkybės nėra naujos, jos buvo žinomos ir prokurorės pareiškimą nagrinėjančiam apygardos teismo teisėjui. Taigi nėra pagrindo abejoti, jog skundžiama nutartis priimta, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.
18. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti perduotino asmens skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Perduotino asmens A skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.