- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2-4346-855/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29395-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovui R. V., atsakovei M. V., išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei M. V., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. V., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, prašydamas pripažinti, kad ieškovas nėra atsakovės nepilnametės dukters L. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas bei panaikinti vaiko gimimo įraše esančius duomenis apie ieškovą. Nurodė, kad santuoka su atsakove buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o apskaityta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos biure. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra L. V.. Nurodė, kad nėra šio vaiko biologinis tėvas, apie ką jam pasakė pati atsakovė praėjus keliems mėnesiams po vaiko gimimo, nurodydama, jog vaiko tėvas yra M. B.. Ankščiau ieškovui kilo įtarimų, kad vaikas yra ne jo, kadangi atsakovė iki santuokos gyveno laisvą gyvenimą, nejautė atsakomybės, tačiau ieškovas ją mylėjo ir vedė. Nurodė, kad po santuokos sudarymo pradėjo nesutarti, atsakovė nesirūpino buitimi, vaiku, susitikinėdavo su kitais vyrais. Kadangi vaikas yra labai mažas, ieškovas nebegyvena su atsakove, tarp jo ir vaiko nėra užsimezgę jokio ryšio, todėl tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų.
Atsakovė M. V. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas dar iki santuokos sudarymo žinojo, jog atsakovė laukiasi vaiko nuo kito vyro, tačiau pasiūlė už jo tekėti, iš pradžių priėmė vaiką, kaip savo, tačiau vėliau vaiku beveik nesirūpino, tarp jo ir vaiko nėra užsimezgęs emocinis ryšys. Nurodė, kad biologinis vaiko tėvas yra M. B., kuris apie vaiko gimimą žino, tačiau savo tėvystės nepripažįsta.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį, nes tarp šalių ginčo nėra, vaikas yra dar labai mažas ir ryšys tarp ieškovo ir vaiko nėra užsimezgęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas LR CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, vaiko teises ginančios institucijos išvadą, rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškinio patenkinimas bei ieškovo R. V. tėvystės nepilnamečio vaiko L. V. atžvilgiu nuginčijimas, ieškovui nesant biologiniu vaiko tėvu, o atsakovei pilnai pripažįstant ieškinį, šiuo konkrečiu atveju nepažeis nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų, todėl tenkina ieškovo reikalavimą.
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, santuoką apskaitė (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos biure (b.l. 3). Byloje pateiktame gimimo liudijime bei gimimo įraše nurodyta, kad L. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo R. V. ir atsakovės M. V. duktė (b.l. 4, 44). Ieškovas ginčija savo tėvystę nepilnametės dukters atžvilgiu teigdamas, kad nėra tikrasis (biologinis) vaiko tėvas.
CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvams, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė, nors ir yra susituokę, o santuokoje jiems gimė duktė L. V., tačiau dar iki santuokos sudarymo su ieškovu atsakovė laukėsi kūdikio kuo kito vyro, kaip nurodė atsakovė – M. B.. Atsakovė M. V. paaiškino, kad sužinojusi apie nėštumą ir pranešusi biologiniam vaiko tėvui, su juo išsiskyrė, susituokė su ieškovu, kuris sutiko vaiką priimti kaip savo ir juo rūpintis, tačiau dėl po santuokos kilusių nesutarimų dabar ieškovas su atsakove negyvena, šalys ketina nutraukti santuoką. Atsakovė patvirtino, kad ieškovas nėra biologinis L. V. tėvas, tikrasis vaiko tėvas vaiko nepripažįsta.
Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko tėvystės, atsakovei pilnai pripažįstant ieškinį, teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti, jog R. V. nėra biologinis L. V. tėvas. Atitinkamai šio vaiko gimimo liudijime esantis įrašas dalyje dėl to, kad vaiko tėvas yra R. V., pripažintinas negaliojančiu (LR CK 3.150, 3.151, 3.149, str., str.).
Nors ieškinys tenkinamas, tačiau prateisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ieškovas neprašė, o Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-18 sprendimu atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo (b.l. 27), todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo R. V. ieškinį atsakovei M. V., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti.
Pripažinti, kad R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o L. V. nėra biologinė R. V. duktė.
Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje R. V. yra įrašytas vaiko L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tėvu.
Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.