- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-22237-752/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09571-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., Valstybės įmonei turto bankas
rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., Valstybės įmonei turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos M. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą.
1.1. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo motina M. B.. Mirusioji testamento nepaliko, po jos mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai yra palikėjos vaikai - pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo S. B.. M. B. mirė būdama našle. Jos sutuoktinis F. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko jos vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamais turtas, t.y. ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis pastato – sodo pastato, esančių Kauno raj., (duomenys neskelbtini).
1.3. Pareiškėjas po motinos mirties į notarą nesikreipė, o palikimą faktiškai priėmė pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą – buto apstatymo ir namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką, esančius sodo pastate, Kauno raj., (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir naudojosi jais kaip savo turtu, mokėjo ir moka komunalinius mokesčius, atliko sodo pastato remontą. Šių aplinkybių visuma rodo, jog pareiškėjas priėmė motinos palikimą. Kadangi pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinantį dokumentą, jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jis po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisės įgyvendinimas į savo motinos palikimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo S. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė M. B., kurios gyvenamoji vieta nuo 2002 m. balandžio 16 d. deklaruota adresu Kauno raj., (duomenys neskelbtini). M. B. mirė būdama našle, jos sutuoktinis F. B. miręs (duomenys neskelbtini)., mirusiosios vaikai: S. B. ir V. B.. Po M. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad M. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis pastato – sodo pastato, esančio Kauno raj., (duomenys neskelbtini), įgytas 199 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3765 pagrindu. Pareiškėjo teigimu, po M. B. mirties likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą jis toliau valdė ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Tačiau į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Šias pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina: mirties liudijimas; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas; Gyventojų registro pažymos apie asmens deklaruotą vietą ir šeimos sudėtį; Testamentų registro išrašas; Kauno miesto 6-ojo notaro biuro informacija; mokesčių mokėjimo dokumentai; sodininkų bendrijos „Lokomotyvas“ pažyma apie mokamus mokesčius.
6. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
7. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad V. B. priėmė palikimą po motinos M. B. mirties, nes jis kaip vienintelis savininkas naudojosi visu po mirties likusiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. Savo valią įgyti turtines teises į atsiradusį palikimą pareiškėjas V. B. išreiškė aktyviais veiksmais, nes jis turtą valdė savo nuožiūra. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumu. Pažymėtina, kad į palikėjos M. B. palikimą niekas daugiau nepretenduoja, todėl laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.
8. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.
9. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas V. B. po savo motinos M. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
10. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės gauti iš notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimą į M. B. turtą. Todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).
11. Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas pareiškėjo V. B. paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.