- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-43-42/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Kauno, G. B., E. P.S., Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijai
- Ieškovas
- Alenos B
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų V. G. ir N. V. , sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei N. M. , atsakovų: Kauno m. savivaldybės atstovei Kristinai Palienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, atsakovui G. B. , jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovės E. P.S. atstovei advokatei V. L. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Kauno miesto savivaldybės, G. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Alenos B. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, E. P. S. ir G. B. dėl administracinių aktų panaikinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti: Kauno m. valdybos 1993-06-15 potvarkio Nr. 737-v 1.2 punktą ir 1993-07-12 potvarkio Nr. 864-v 1.6 punktą; 2006-02-27 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-2298, įpareigoti atsakovą - Kauno apskrities viršininko administraciją per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo, sudaryti su ieškove A. B. , 657 kv.m. valstybinio žemės sklypo, esančio L. I. g. 50, Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat prašė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą ginčyti 1993-06-15 Kauno miesto valdybos potvarkio 1.2 punktą, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, išskyrus atsakovę E. P. S.
Nurodė, jog 2006-02-27 Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-01-2298 nustatė 1971 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis bendraturčiams taip: G. B. - 892 kv.m, E. P. S. - 593 kv.m, ieškovei, A. B. - 486 kv.m. Šis įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas atsižvelgiant į niekinį Kauno m. valdybos 1993-06-15 potvarkį Nr. 737-v ir prieštarauja 2004-11-15 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1442 "Dėl LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260“ 7 punktui. Taip pat nurodė, kad buvusių šio gyvenamojo namo bendraturčių S. K. ir M. V. 1970-10-01 sudaryta sutartimi, patvirtinta notaro ir įregistruota VĮ Registrų centre, buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, ūkio pastatais bei sklypu Nr. l4a, pagal kurią M.V. V. priklausė naudotis kiemo dalimi iš šiaurės-rytų pusės, žemės sklypo dalimi su sodu nuo žemės sklypo Nr. 14b iki kiemo ir daržo. Ši tvarka įregistruota viešame registre, todėl yra privaloma ir dabartiniams bendraturčiams. Pagal 1995 metų birželio mėn. Kauno m. valdybos žemėtvarkos tarnybos mokėjimo pranešimą, L. B. , ieškovės sutuoktinis, už 941 kv.m perkamos žemės sumokėjo 360,84 Lt investiciniais čekiais (neindeksuotais 32 kartus) bei 1324,69 Lt vertės priedą dėl inžinerinių statinių. Tokiu būdu valstybės įgaliota tvarkyti žemės pardavimą įstaiga L. B. leido pirkti jo naudojamą 941 kv.m žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino neteisėtais ir panaikino Kauno m. valdybos 1993-06-15 potvarkio Nr. 737-v 1.2 punktą ir 1993-07-12 potvarkio Nr. 864-v 1.6 punktą; pripažino neteisėtu ir panaikino 2006-02-27 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-2298; įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškove 657 kv.m. valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, priteisė ieškovei iš atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybės, G. B. iš kiekvieno po 900 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų iš kiekvieno po 31,35 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas, 1993-06-15 Kauno m. valdybos potvarkį Nr. 737-v iš dalies pripažino negaliojančiu nustatęs, kad 1995-04-17 L. B. , buvęs ieškovės sutuoktinis, kreipėsi į Kauno m. valdybos žemėtvarkos tarnybą, prašydamas jam parduoti 1108 kv.m žemės sklypo dalį. 1995 06 06 pasirašytas bendrasavininkių susitarimas, patvirtintas notarės D. Krikštolaitytės, pirkti žemės sklypą Kaune, L. I. g. 50 ir nustatyta kokias dalis bendrasavininkiai perka. Pagal 1995 06 Kauno m. valdybos žemėtvarkos tarnybos mokėjimo pranešimą, L. B. už 941 kv.m perkamos žemės sumokėjo 360,84 Lt investiciniais čekiais (neindeksuotais 32 kartus) bei 1324,69 Lt vertės priedą dėl inžinerinių statinių. Tokiu būdu valstybės įgaliota tvarkyti žemės pardavimą įstaiga L. B. leido pirkti jo naudojamą 941 kv.m žemės sklypą, tačiau sutartis nebuvo sudaryta.
Teismas 2006-02-27 Kauno apskrities viršininko įsakymą panaikino, kaip prieštaraujantį LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 "Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktui, kuriame nurodyta, kad „kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys“, t.y. 2006 02 27 įsakymas priimtas neatsižvelgiant į bendraturčių turimas gyvenamojo namo dalis. Sprendime nurodoma, kad pagal ieškovės turimą 1/3 dalį gyvenamojo namo, ieškovei A.B. būti parduodama 657 kv.m žemės, vietoj nustatytų 486 kv.m. Atsižvelgiant į išdėstytą 2006-02-27 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-2298 teismas taip pat panaikino ir nurodė, kad paminėti aktai neteisėti, nes yra priimti pažeidžiant nurodytus įstatymus ir poįstatyminius aktus, pripažintini negaliojančiais ir naikintini.
Teismas ieškovės nurodytas aplinkybes - sunki L. B. sveikatos būklė, amžius ir išsilavinimas bei laikraštyje paskelbtame Kauno valdybos potvarkyje nurodytas ne tas adresas, kuriuo natūra atstatomos nuosavybės teisės atsakovui G. B, laikė svarbiomis ir praleistą įstatymų nustatytą terminą ieškovei atnaujino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) nors ieškovė nurodė teisės normą, pagal kurią asmenims, perleidusiems sklype namą (ar jo dalį) nuosavybės teisė neatkuriama, tačiau ji neatkuriama tik į žemės plotą, proporcingą perleistai namo daliai. Todėl į likusią dalį nuosavybės teisė atkurta pagrįstai.
2) teismas išnagrinėjo bylą ne visa apimtimi ir neištyrė svarbių bylai aplinkybių. Apelianto nuomone, ieškovė buvo netinkamai atstovaujama, kadangi paaiškinimus ir kitus įrodymus teismui teikė teisės tam neturintys asmenys – R. B. ir advokatė N. M. ;
3) teismas neįvertino aplinkybės, kad 1995-06-06 buvo sudarytas susitarimas tarp L. B. ir G. B. pirkti 0,0987 ha žemės sklypą, patvirtinančios, kad atkuriamos žemės plotas L. B. jau tuomet buvo žinomas, todėl teismas, spręsdamas praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinimo klausimą turėjo šią aplinkybę laikyti ieškinio termino eigos pradžia.
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.
1) teismas Kauno miesto valdybos 1993 m. birželio 15 d. potvarkio Nr.737-v 1.2 punktą ir 1993-07-12 potvarkio Nr. 864-v 1.6 punktą panaikino nepagrįstai, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tinkamą ginčo 941 kv.m. žemės sklypo, ar statinių, esančių L. I. g.50, Kaune, perleidimo sandorio sudarymą. Bylos medžiaga patvirtina, o ir pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su L. B. sudaryta nebuvo. Todėl teismas netinkamai taikė LR įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnį bei LR Vyriausybės 1992-06-11 nutarimu Nr.454 papildytos minėto įstatymo įgyvendinimo tvarkos 30 punktą, numatantį, jog miestuose asmenims, turėjusiems nuosavybės teisę į privačių namų valdos sklypą ir perleidusiems tame sklype namą (jo dalį), nuosavybės teisė į šį sklypą neatstatoma;
2) nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčijami miesto valdybos potvarkiai naikintini dėl to, kad jie prieštaravo G. B. rašte išreikštai valiai grąžinti senelio S. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą ekvivalentine natūra ( o ne natūra, kaip buvo įvykdyta), kadangi pats G. B. šio grąžinimo būdo neginčijo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad buvo kliūčių nuosavybės teisę G. B. grąžinti natūra;
3) teismas ieškinio senaties terminą atnaujino nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į įrodymus, susijusius su pačia ieškove, o ne su jos sutuoktiniu L. B. , teismas neanalizavo ir nesiaiškino termino praleidimo priežasčių ir aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad apie Kauno miesto valdybos 1993-06-15 potvarkį Nr.737-v buvo paskelbta 1993-07-07 dienraštyje ,,Kauno laikas“.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apelianto Kauno miesto savivaldybės skundo motyvas, kad sprendime nenurodyta kaip ginčijami miesto valdybos potvarkiai pažeidžia tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1991-11-15 nutarimo Nr.470 nuostatas, yra nepagrįstas, kadangi teismas nustatė, jog ginčijami miesto valdybos potvarkiai prieštarauja 1991 LR įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 str. bei 1992-06-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr.454 papildytai šio įstatymo įgyvendinimo tvarkai. Nepagrįstas atsakovo G. B. skundo motyvas, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad 1995-06-06 buvo sudarytas susitarimas tarp L. B. ir G. B. pirkti 0,0987 ha žemės sklypą, kadangi šis susitarimas neįrodo, jog L. B. žinojo apie ginčijamus miesto valdybos potvarkius.
Atsakovė E. P. -Styrienė atsiliepimu į atsakovo G. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Byloje pateiktas pačios ieškovės pasirašytas patikslintas ieškinys, todėl skundo argumentas dėl netinkamo ieškovės atstovavimo nepagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo juos tenkinti skunduose nurodytais argumentais.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovo G. B. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, su skunde išdėstytais motyvais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Byloje nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 19 d. E. P. , 1992 m. sausio 27 d. G. B. , o 1992 m. kovo 20 d. M. K. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į S. K. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), S. K. nuosavybės teisę į 2000 kv. m. žemės sklypą patvirtina Kauno valstybinis archyvo pažymėjimas. M. K. 1993 m. vasario 4 d. rašytiniu pareiškimu teisės į nuosavybės atkūrimą atsisakė atsakovo G. B. naudai. Be to, byloje nustatyta, kad M.V. V. 1972 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido L. B. 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio L. I. g. 50, Kaune. Gyvenamasis namas ir priklausiniai, esantys L. I. 50, Kaune priklauso bendraturčiams : ieškovei A. Babušienei – 1/3 dalis nuo 2003 06 10, atsakovei E. P. – Styrienei 122/300 dalys nuo 1995 11 08, o atsakovui G. B. 26/100 dalys nuo 1990 11 23. Kauno m. valdyba 1993 m. birželio 15 d. potvarkio Nr. 737-v „ Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ 1.2 p. (pakeitimas 1993 m. liepos 12 d. potvarkio Nr. 864-v 1.6 p.) atstatė atsakovui G. B. nuosavybės teises į žemę ir grąžino natūra 892,4 kv. m. žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į paminėtą Kauno m. Valdybos potvarkį, 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 02-01-2298 „Dėl žemės sklypo L. I. g. 50, Kaune, dalių nustatymo“ nustatė bendraturčiams 1971 kv. m. žemės sklypo dalis: G. B. - 892 kv. m., A. B. – 486 kv. m. ir E. P. S. - 593 kv. m.
Apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį nurodė, kad ieškovės ginčijamas Kauno m. Valdybos potvarkis prieštaravo imperatyvioms 1991 m. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 str. (redakcija galiojusi nuo 1992 08 01 iki 1994 01 24) nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 11 d. nutarime Nr. 454 (redakcija galiojusi 1992 06 11 iki 1994 01 24) papildytai LR Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkai. Be to, ginčijamas potvarkis, apylinkės teismo nuomone, prieštaravęs ir atsakovo G. B. valiai nurodytai pirminiame pareiškime, kuriame jis prašęs nuosavybės teises į senelio žemę atkurti ekvivalentine natūra. Ieškovės ginčijamą Kauno apskrities viršininko 2006 m.vasario 27 d. įsakymą apylinkės teismas panaikino kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėms, tai yra, įsakymas priimtas neatsižvelgiant į bendraturčių turimas gyvenamojo namo nuosavybės dalis.
Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas (CPK 330 str.).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 str. 3 p. (tuo metu galiojusi redakcija) nustatė, kad asmenys, kurie turi gyvenamuosius namus žemės sklype, priklausiusiame jiems nuosavybės teise ir faktiškai juo naudojasi, tai nuosavybės teisės į šį sklypą atstatomos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo“ buvo patikslinta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarka. Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse asmenims turėjusiems nuosavybės teisę į privačių namų valdos sklypą ir perleidusiems tame sklype namą (jo dalį), nuosavybės teisė į šį sklypą (jo dalį) neatstatoma. Kaip jau buvo paminėta, ginčijamame žemės sklype (inventoriniais duomenimis 2008 kv. m.), pastatus nuosavybės teisėmis valdė trys bendraturčiai: G. B. , M. K. ir L. B. Kauno m. valdyba, atsižvelgdama į paminėto Įstatymo, Vyriausybės nutarimo nuostatas ir imant domėn M. K. atsisakymą nuosavybės teisių G. B. naudai, 1993 m. birželio 15 d. potvarkio Nr. 737-v 1.2 p.(pakeitimas 1993 m. liepos 12 potvarkio Nr. 864-v 1.6 p) atstatė atsakovui G. B. nuosavybės teises į 2/3 dalis, tai yra, 892,4 kv.m. iš likusios perduoti neatlygintinai nuosavybėn 1339 kv. m. žemės dalies. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas potvarkis prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 11 d. nutarimu Nr.454 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr.470 dalinio pakeitimo“ nuostatoms.
Laikytina nepagrįsta teismo išvada, kad ginčijamas potvarkis naikintinas ir dėl to, kad prieštaravo G. B. raštu išreikštai valiai grąžinti nekilnojamąjį turtą ekvivalentine natūra (o ne natūra, kaip buvo įvykdyta). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 str. (galiojusio ginčijamo potvarkio metu) buvo nustatyta, kad prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentas, be kitos informacijos, turi nurodyti pageidavimą susigrąžinti turtą natūra arba gauti kompensaciją, tačiau nebuvo reikalaujama nurodyti, ar pretendentas renkasi turto grąžinimą natūra, ar ekvivalentine natūra. Be to, ir pats atsakovas G. B. atkūrus jam nuosavybės teises į žemę natūra, šio turto grąžinimo būdo neginčijo.
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai panaikino ir ginčijamą Kauno apskrities viršininko įsakymą. Byloje nustatyta, kad atlikus ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus, faktinis jo plotas buvo 1971 kv. m. Kadangi G. B. nuosavybės teisės į 892 kv. m. ploto žemės sklypo dalį jau buvo atkurtos ginčijamu Kauno m. valdybos potvarkiu, todėl Kauno apskrities viršininkas pagrįstai 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.02-01-2298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ likusiam 1079 kv. m.(1971 kv. m.- 892 kv. m.) nustatė dalis bendraturčiams: G. B. - 892 kv. m., A. B. – 486 kv. m. ir E. P.S. – 593 kv. m. Laikytina, kad Kauno apskrities viršininkas, priimdamas įsakymą, pagrįstai atsižvelgė į galiojantį potvarkį ir nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų.
Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai atnaujino įstatymų nustatytą terminą Kauno m. Valdybos potvarkiams ginčyti. Nustatyta, kad ieškovė dėl Kauno m. Valdybos 1993 m. birželio 15 d. potvarkio 1.2 p. panaikinimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei dvylika metų. Apie ginčijamo potvarkio priėmimą 1993 m. liepos 7 d. buvo paskelbta laikraštyje „Kauno laikas“, todėl viešas paskelbimas vietiniame laikraštyje laikytinas pakankamu pranešimu apie priimtą administracinį aktą. Byloje nustatyta, kad dar 1995 m. birželio 6 d. tarp L. B. ir G. B. buvo sudarytas susitarimas dėl perkamos žemės sklypo dalių dydžio nustatymo ir jau tuo metu L. B. buvo žinomas G. B. atkuriamos žemės sklypo plotas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas atnaujindamas ieškinio senaties terminą , nenustatė jo eigos pradžios, trukmės, neanalizavo termino praleidimo priežasčių bei aplinkybių, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie jos ginčijamus potvarkius (CK 1.124 – 1.131 straipsniai, CPK 78 str.)
Laikytina, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas (CPK 330 str., 326 str.1 d.2 p.)
Panaikinus teismo sprendimą atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.4 d.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Apeliacinius skundus tenkinti. Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.
Priteisti iš Alenos B. a.k (duomenys neskelbtini) G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 (du tūkstančius penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti, 300 (tris šimtus litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, E. P. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus litų ) advokato pagalbai apmokėti bei 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei.