Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 357-596 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį 147 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. 2020 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 3 d. Atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį.

4. Nuteistajam A. J. apskundus šį Komisijos nutarimą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi jo skundą dėl Komisijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 357-596 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetė. Apylinkės teismas, pritardamas Komisijos nutarimui, padarė išvadą, jog nuteistasis A. J. vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo A. J. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Nagrinėjamu atveju A. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

11. Iš 2024 m. kovo12 d. Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Išvada) matyti, kad 2019 m. gruodžio 19 d., 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2023 m. rugpjūčio 30d. ir 2024 m. kovo 12 d. taikant OASys metodiką A. J. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės pradžia nagrinėjamu atveju skaičiuojama nuo 2020 m. lapkričio 3 d. Pastebėtina, kad vidutinė nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nemažėja ir išlieka nepakitusi per visą bausmės atlikimo laikotarpį, tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą, kas reiškia, kad daugiau nei per trejus metus (skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 3 d.) neužfiksuota esminė nuteistojo pažanga, kuri sumažintų šią riziką iki minimalios.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistojo A. J. atžvilgiu yra konstatuoti 4 (keturi) statiniai ir 5 (penki) dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis šiuo atveju skunde ir nurodo, kad padarė pažangą bausmės atlikimo metu, tačiau, kaip matyti, visgi dar išlieka jo atžvilgiu nustatyti dinaminiai veiksniai, o būtent: buvo įtakojamas kriminalinių kompanionų; būdingas impulsyvumas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas; nusikalstamo elgesio motyvų pasisavinimo stoka. Kaip minėta, laisvės atėmimo bausmę A. J. atlieka nuo 2020 m. lapkričio 3 d., tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis vis tik neleidžia konstatuoti akivaizdžios ir esminės nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu nustatyti apsauginiai veiksniai (pastovi gyvenamoji vieta ir saugi aplinka; glaudūs santykiai su artimaisiais ir jų palaikymas; pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius) savo esme minėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių niekaip nepadengia. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, su gyvenamąja vieta, saugia aplinka ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus, tačiau, kaip matyti, nuo nusikalstamo elgesio jo tai nesulaikė.

13. Pritariant skundo argumentams neneigtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta nemažai duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio korekcijos programose, dalyvavo ir sėkmingai baigė Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų programos Įžanginę grupę, bausmės atlikimo metu mokėsi įgijo kelias specialybes ((duomenys neskelbtini)), nuo 2024 m. sausio mėnesio nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. A. J. kreipėsi dėl galimybės dirbti elektriku, tačiau darbas nebuvo pasiūlytas, nuo 2022 m. balandžio 1 d. jis užsiima individualia veikla, kuri yra prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo tris kartus paskatintas.

14. Aukštesnio teismo vertinimu, nežiūrint į šiuos, o taip pat kitus nuteistojo skunde akcentuojamus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, visgi akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad toliau jo elgesio teigiamų pokyčių būtų galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, nenustatyti. Nors nuteistasis ir daro pažangą siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip minėta, ši rizika vis dar išlieka nustatyta vidutinė. Juolab, iš bylos duomenų matyti, kad A. J. praeityje teistas aštuonis kartus, administracine tvarka baustas dvidešimt kartų. Nagrinėjamu atveju bausmę atlieka už prekybą žmonėmis ir svetimo dokumento panaudojimą. Tai yra, veikdamas bendrininkų grupėje, siekdamas, kad asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, panaudojant apgaulę – žadėdamas darbą fabrike, pasinaudojant nukentėjusiųjų priklausomumu ir pažeidžiamumu, verbavo, gabeno, perleido, įgijo tris asmenis, o (duomenys neskelbtini) policijai nuteistasis prisistatė kitu asmeniu, panaudodamas kito asmens dokumentą. Teisme dėl prekybos žmonėmis jis neprisipažino. Kad naudojosi svetimu dokumentu (duomenys neskelbtini), prisipažino. Išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu nuteistasis teigia, jog nusikaltimą pripažįsta, tačiau savo kaltę bei vaidmenį nusikaltimo metu minimizuoja, sumenkindamas ir jo žalą visuomenei. Prieš tai jis buvo teistas šešis kartus, pirmą kartą su policija susidūrė būdamas 15 metų. Išvadoje nurodyta, kad šis teistumas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad visuotinai priimtų taisyklių nesilaikymas nuteistajam būdingas ir bausmės atlikimo metu – už šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (gamino, įgijo arba laikė uždraustus daiktus; vartojo alkoholinius gėrimus arba jų surogatus; mobilaus ryšio telefonas) A. J. tris kartus buvo taikytos nuobaudos. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kad nors šiuo metu šios nuobaudos ir negalioja, tačiau toks elgesys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis vengė atlikti bausmę, slapstėsi nuo teismo ir tik jo atžvilgiu išduoto Europos arešto orderio pagrindu buvo pargabentas į Lietuvą iš Vokietijos, o taip pat jis nevykdė paskirtų kardomųjų priemonių (užstato, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) sąlygų. Šių aplinkybių kontekste akivaizdu, jog nuteistajam A. J. turi būti keliami aukštesni reikalavimai, kad jis savo elgesiu įrodytų, jog yra pasirengęs pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo visuomenėje laikantis įstatymų.

15. Nors nuteistasis skunde ir deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo A. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad A. J. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.