- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-01
- Bylos Nr.
- 1-812-927/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00838-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Danuta Cytovič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2024 m. vasario 16 d., apie 20.29 val., veikdamas bendrais veiksmais kartu su E. K. (E. K.) daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su L. A. pastarajam bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent E. K. kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 (du) smūgius L. A. į veido sritį, po ko jam nugriuvus ant žemės, jis (E. L.) bendrais smurtiniais veiksmais kartu su E. K., tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kartų L. A. į įvairias kūno sritis bei tokiais bendrais veiksmais kartu su E. K. padarė nukentėjusiajam L. A. kraujosruvą kairėje akyje, žaizdą kairiame antakyje, dvigubą abipusį apatinio žandikaulio lūžį, IX šonkaulio lūžį,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
E. L. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kovo mėnesį išvyko į užsienį, buvo trijose šalyse : Anglijoje, Ispanijoje ir Olandijoje. Į Lietuvą jis grįžo 2025 m. sausio mėnesio viduryje. Iš Lietuvos jis išvyko dėl to, kad sumušė L. A. bei tikslu užsidirbti pinigų, jog galėtų jam atlyginti padarytą žalą, tačiau pinigų jis neužsidirbo. Jam grįžus į Lietuvą, jis nuvyko pas tėvus, gyvenančius jo asmens duomenų pažymoje deklaruotoje vietoje. Atvykus pas tėvus, tėvas jį informavo, kad jis ieškomas policijos, jog jam yra paskelbta paieška, tėvas jam davė tyrimą atliekančios tyrėjos telefono numerį ir liepė su tyrėja susisiekti. Jam atsisakius tai padaryti, tėvai išvarė jį iš namų. Išvarytas iš namų jis gyveno Vilniuje, iš viso trijose vietose. Pirmoji jo gyvenamoji vieta buvo pažįstamos butas, esantis (duomenys neskelbtini), kitų gyvenamųjų vietų adresų jis nežino ir negali nurodyti. 2025 m. balandžio 28 d. Šiaulių mieste jis įvykdė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos Šiaulių policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuo 2025 m. sausio mėnesio vidurio jis žinojo apie tai, jog yra paieškomas, tačiau, vengdamas atsakomybės, jis su tyrėja nesusisiekė, savanoriškai nevyko į policijos įstaigą. L. A. ir E. K. yra jo draugai, jie gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyveno 1 kilometro atstumu – (duomenys neskelbtini)gatvėje. Iki šio įvykio, kurio metu su E. K. jis sumušė L. A., tarp jo ir L. A. buvo viena konfliktinė situacija, kurios metu jis taip pat sumušė L. A. (jį sumušė dėl to, kad L. A. jam į akis papurškė pipirinių dujų). Šios konfliktinės situacijos daugiau negali detalizuoti, kadangi daugiau apie ją nieko neatsimena, net nepamena, kada tai buvo. Dėl įvykio, kurio metu jis kartu su E. K. sumušė L. A., parodė, kad 2024 m. vasario 16 d., jis kartu su E. K. ir L. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslios valandos, kada vartojo alkoholinius gėrimus, negali nurodyti. Visi trys buvo labai apsvaigę nuo alkoholio. Pamena, jog alkoholinius gėrimus vartojo pas Ž. M. namuose. Būnant pas Ž., tarp jo, E. K. ir L. A. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad L. A. necenzūriniais žodžiais atsiliepė apie jo motiną ir E. K. motiną. Po ko jie visi trys išėjo iš Ž. M. namų ir, nuo jų nutolus ne daugiau kaip 10 metrų, tarp jų visų trijų kilo didesnis žodinis konfliktas, kurio metu E. K. pradėjo mušti L. A.. To įvykio metu buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tad atsimena tik kelis fragmentus, pamena, kaip kojomis spardė L. A. į įvairias kūno sritis, tačiau daugiau nieko nepamena, tikrai negali nurodyti, kiek spyrių jam atliko bei į kokias kūno sritis. Nors atsimena tik kelis fragmentus, tačiau jis visiškai prisipažįsta, jog atliko būtent tokius veiksmus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą ir, veikdamas bendrais veiksmais kartu su E. K., padarė tokius kūno sužalojimus L. A., kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Po to, kai su E. K. sumušė L. A., jis nieko neatsimena, jis net nepamena, kaip pagrįžo namo. Atsimena, jog kitos dienos rytą, pabudęs ir prisiminęs tuos kelis fragmentus, jog mušė L. A., jis pas jį nuėjo į namus tam, kad jo atsiprašyti, tačiau L. A., atidaręs buto duris, su juo nesileido į kalbas ir jam prieš nosį uždarė duris. Daugiau L. A. jis nematė, o dar po kurio laiko jis išvyko į užsienį. Ar, jam atėjus pas L. A. jo atsiprašyti, ant pastarojo veido matėsi akivaizdūs sužalojimai, jis negali pasakyti, nes jau neatsimena. Jam apklausos metu pranešta, jog tyrimo metu yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriuos pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei L. A., taip pat jam nurodyti civilinių ieškinių dydžiai. Nurodė, jog neturi galimybės atlyginti civilinių ieškinių bei mano, jog civiliniai ieškiniai turėtų būti priteisti solidariai per pusę jam ir E. K., juk jie L. A. sumušė veikdami bendrais veiksmais. Daugiau nieko negali nurodyti, kaip ir minėjo, įvykio metu buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pamena vos tik kelis fragmentus, kuriuose mušė L. A., tačiau dar kartą pabrėžia, jog atliko būtent tokius veiksmus, kokie nurodyti pranešime apie įtarimą. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas parodė, jog kartą nori pabrėžti, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kurią įvykdė veikdamas bendrais veiksmais kartu su E. K., jis gailisi, jam nuoširdžiai apmaudu, jog šitaip sužalojo L. A., savo elgesio nepateisina ir jam dėl to labai gėda. Papildomai apklaustas parodė, kad apklausos metu davė tikslius ir išsamius parodymus. Duotus parodymus atsimena ir jų laikosi, papildymų neturi, tik nori dar kartą pažymėti, jog gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 137-139; 158).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir sutiko teismui duoti parodymus. Kaltinamasis nurodė, kad iš pusseserės gimtadienio išėjo, kilo konfliktas. Jis mažai pamena, bet momentais pamena, jam labai didelė gėda, jis galvoja, kad geriau gintų nei taip darytų, norėtų atsiprašyti L.. E. smogė L., jis nukrito, jis pradėjo jį spardyti su E.. Gal mažiau nei 20 smūgių, 10 tikrai buvo. Nepamena kiek smūgių, bet nedaugiau 10, nes viskas trumpai truko. Gali būti, kad jis ir sulaužė kokį šonkaulį. Gali būti ir 20 smūgių. Kartu, bendrom jėgom su E. K. mušė. Buvo neblaivus. Jie penkiese gėrė, 1 litrą išgėrė stipraus alkoholio. Įvyko konfliktas ir juos pusseserė išvarė, o išvarė dėl L., bet iki namų „nedaėjo“. Pakeliui namo įvyko viskas, ant kelio viskas prasidėjo. L. ant E. mamos necenzūriniais žodžiais apvadino. E. pirmas sudavė smūgį į žandikaulį. Po pirmo smūgio jis dar stovėjo, antrą smūgį sudavė irgi E., tada nukentėjusysis nukrito. Nugriuvo nukentėjusysis, E. spardyti pradėjo, tada jis pradėjo irgi spardyti. Viskas nutiko dėl girtumo. Sunkiai pamena, tada nuėjo pas kitą draugą, su E. išsiskyrė, jis nėjo namo, nes jam buvo šokas. Draugas kitas pasakė, „eik atsiprašyk L.“. Jis net nežinojo, kad L. į ligoninę išvežtas buvo. Su tėvais susipyko, bet dabar susitaikė. Po įvykio nebendravo su nukentėjusiuoju, jam nepavyko. Kai ėjo po įvykio pas nukentėjusįjį į namus, matėsi sužalojimai, matėsi žandikaulis, matėsi, kad seilės bėgo iš lūpų L.. Matė tik seiles ir kad žandikaulis nekoks, daugiau sužalojimų nematė, tik sekundę pamatė ir jis užtrenkė jam duris. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) norėjo duris užlaikyti, pasakė „von iš čia“, jis ir išėjo, suprato, kad neatsiprašys. Sužinojo, kad L. ligoninėje buvo, kai jį jau išrašė, po savaitės maždaug. Jam kažkas pasakė, kad L. grįžo. Žiauriai gailisi dėl nusikaltimo. Sutinka atlyginti civilini ieškinį. Bendrom jėgom su tėvais atiduos. Sutinka atlyginti ligonių kasų ieškinį. Daugiau nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju. Jam buvo gėda, jis buvo šoke, jis nieko nerašė L.. Nepamena susirašinėjimo su nukentėjusiuoju. Kolka - tai jo ir L. geras draugas. Taip, siuntė žinutes. L. neatsakė į jo susirašinėjimą, neišėjo susitikti. E. filmavo, jis net nežinojo, kad filmuoja. Gali būti, kad E. turėjo pyktį ant L. (3 t., b. l. 66-69).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- įtariamojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais medžiagoje Nr. 01-1-06361-24, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). E. L. ir L. A. pažįsta, jie yra jo draugai. 2024 m. vasario 16 d. vakaro metu, tikslios valandos neatsimena, galimai apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, jam susitikus su E. L. ir L. A., jie nuėjo pas netoliese gyvenančią Ž. M., pas kurią visi vartojo alkoholį. Tikslaus laiko neatsimena, bet galimai tokiu laiku, koks nurodytas pranešime apie įtarimą, jis kartu su E. L. ir L. A. išėjo iš Ž. M. namų. Ar kol buvo pas Ž. M., tarp jų vyko konfliktas, tikrai neatsimena, tačiau jis įvyko išėjus iš Ž. M. namų ir nutolus nuo jos namų apie 10 metrų, ties daugiabučiu, adresu (duomenys neskelbtini). Kuris iš jų trijų buvo konflikto iniciatorius jis tikrai neatsimena, tačiau konfliktas vyko ir tarp jo su E. L., ir tarp šio su L. A., taip pat ir tarp jo su L. A.. Konflikto priežasties jis negali nurodyti, nes jau praėjo nemažai laiko po šio įvykio ir dėl to, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus. Vykstant konfliktui, visi buvo įsiaudrinę, kai tiesiog jis, nesusivaldęs, rankos kumščiu sudavė du smūgius L. A. į veido sritį, šis po suduotų smūgių nugriuvo ant žemės ir po to jį toliau mušė gulintį ant žemės, o tiksliau, kojomis spardė L. A., nugriuvusį ant žemės. Taip pat kojomis L. A. spardė ir E. L.. Kiek ant žemės gulinčiam L. A. jis ir E. L. atliko spyrių, jis tikrai negali pasakyti, tačiau sutinka, kad bendrais veiksmais su E. L. spyrė L. A. į įvairias kūno sritis tiek spyrių, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Baigus spardyti L. A., jis jau neatsimena, ar jam padėjo atsistoti, ar šis pats atsistojo, tačiau pamena, jog L. A. stovint, jis, kartu su L. A. paėjo šiek tiek toliau, galimai 20 metrų atstumu, tokiu atstumu, koks nurodytas pranešime apie įtarimą, kai tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, greičiausiai jam L. A. kažką pasakė, dėl ko jis vėl, nesusivaldęs, pradėjo jį vienas mušti, o būtent: sudavė rankomis smūgius ir kojomis spyrius, kiek sudavė smūgių ir atliko spyrių, tikrai neatsimena, tačiau sutinka, jog būtent tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Šiuo kartu L. A. jis mušė vienas, tuo metu E. L. stovėjo atokiau. Kuomet L. A. jis mušė pirmu kartu su E. L. ir antru kartu, kai jį vienas mušė, nei vieną kartą L. A. nešaukė ir nesiprašė pagalbos, todėl niekas negirdėjo ir nematė, kaip buvo mušamas L. A.. Kuomet antru kartu jis baigė mušti L. A., jis prie L. A. nebuvo pasilenkęs, todėl jam tikrai nebuvo žinoma, kad jis dėl sužalojimų galimai prarado sąmonę, tiesiog pamanė, kad jis tyli. Jis kartu su E. L. pakėlė L. A. už rankų ir kojų ir jį nunešė arčiau kelio bei paguldė. Taip padarė tam, jog jis būtų matomas labiau matomoje vietoje ir jį pastebėtų praeiviai, kurie jam iškviestų greitąją pagalbą. Patys greitąją kviesti pabijojo, o ir nežinojo, kad L. A. padarė šitokius rimtus kūno sužalojimus. Vietos, kur nunešė ir paliko gulėti L. A., jis negali parodyti, jos jau tikrai neatsimena. Nunešus ir palikus gulėti L. A., jis su E. L. išsiskirstė ir kiekvienas grįžo į savo namus. Po šio įvykio, su E. L. būtent dėl šio įvykio, kuomet sumušė L. A., jie nieko nekalbėjo ir nesusitarė. Po įvykio jis matė kelis kartus L. A., bendravo susitikus, bendravimas buvo gan draugiškas ir vieno pokalbio metu L. A. jam tik pasakė, jog dėl įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, daugiau šia tema jie nieko nekalbėjo. Ar jis šių pokalbių metu atsiprašė L. A., tikrai neatsimena, galbūt ir atsiprašė. Dėl šios kartu su E. L. bendrais veiksmais įvykdytos nusikalstamos veikos, jis labai nuoširdžiai gailisi, jam gėda dėl savo tokio poelgio. Jam žinoma, jog tyrimo metu L. A. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pateikę civilinius ieškinius, jam įgarsinti jų dydžiai, jei tik turėtų pinigų, jis juos tikrai atlygintų, tačiau jis nedirbantis ir pinigų, ypač tokių didelių, jis tikrai neturi. Jis ketina artimiausiu metu užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir susirasti darbą, taip jis turėtų pajamų. Esant galimybei norėtų Vilniaus teritorinei ligonių kasai įsipareigoti atlyginti žalą, o su L. A. sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo per atitinkamą laikotarpį. Jei įmanomos tokios galimybės, tuomet jis sutinka ir neprieštarauja, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl E. L. parodė, kad šis su kažkokiu, jam nežinomu, asmeniu turi nemalonumų ir po šio įvykio, kuomet jie sumušė L. A., tas, jam nežinomas, asmuo pradėjo ieškoti E. L. (tai nesusiję su L. A.). Kiek jis suprato, nežinomas asmuo grasino E. L. labai rimtais nemalonumais, dėl ko E. L., nedelsdamas, pabėgo į užsienį. Jam žinoma, kad E. L. nuolatos keičia šalis, vienoje šalyje jis neužsilieka, tai jis daro dėl to, kad jo nesurastų tas, jam nežinomas, asmuo. Kurioje būtent šalyje yra E. L., jam tikrai nėra žinoma. Jis ne kartą bandė su juo susisiekti, tačiau E. L. nepasiekiamas nei telefonu, nei per socialinius tinklus. Jis tikrai pabandys dar kartą susisiekti su E. L. ir, pavykus susisiekti, jį informuos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Sužinojus bet kokios informacijos apie E. L., jis įsipareigoja gauta informacija nedelsiant pasidalinti su tyrimą atliekančia tyrėja. (2 t., b. l. 28-32);
- liudytojo L. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo 2024 m. vasario 16 d., adresu (duomenys neskelbtini), maždaug nuo 10 val., buvo pas draugę Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Pas ją namuose buvo ir kiti jos draugai, tame tarpe buvo ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), su E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos jis pažįsta. Pas draugę jis buvo maždaug iki 13 val., po ko, supratęs, kad yra stipriai neblaivus, išėjo pas save namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek laiko jis praleido namuose, tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena. Namuose jis tiesiog ilsėjosi, niekur išėjęs nebuvo. Apie 19.50 val., jam per Messenger platformą paskambino E. K., kuris paprašė, kad jis išeitų į kiemą. Apie 20.00 val., jis išėjo iš namų, kur jo laukė neblaivūs pažįstami E. L. ir E. K.. Kurį laiką jis su jais pakalbėjo, po ko kilo konfliktas, nes jie aiškino, kad vasaros ar rudens metu, šalia jų bendrabučių, adresu (duomenys neskelbtini), jis nusišlapino šalia kažkieno automobilio. Kilus konfliktui, jis pajuto kaip E. K. sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairės akies sritį, po ko jis užsidengė rankomis ir pajuto, kaip vienas iš jų, kuris, tiksliai negali nurodyti, nes nematė, sudavė jam į dešinės pusės žandikaulį, po to jis nukrito ant žemės, sąmonės tuo metu neprarado. Jie jį spardė, kojomis daužė galvą, kas kur buvo sudavęs ir kiek tiksliai kartų, nurodyti negali, kadangi jis buvo užsidengęs rankomis ir nieko nematė. Tada jie liepė jam atsistoti. Jam atsistojus, šalia jo buvo likęs tik E. K., kuris jį nuvedė link kažkokio automobilio. Paėjus apie 20 metrų, E. K. jam vėl sudavė į veido sritį, po ko jis nukrito ir vėl buvo mušamas ir spardomas, kur tiksliai ir kokia ranka, ir kiek kartų, tiksliai negali nurodyti, nes buvo neblaivus ir sunkiai orientavosi, nes jau buvo sumuštas. Po to E. K. nustojo jį spardyti ir mušti bei nuėjo link savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis iškart atsistoti nesugebėjo, nes labai stipriai bėgo kraujas, jis buvo stipriai sumuštas. Bandydamas stotis, jis pamatė kaimyną J. (J.) B., kurio jis paprašė iškviesti policiją bei greitosios medicinos pagalbą (toliau – GMP). Iki tarnybų atvykimo, jis pamanė, kad spės nusiplauti veidą ir nuėjo namo. Atėjęs namo, šiek tiek apsiprausęs, nuėjo į kambarį, kelinta valanda buvo, tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena, kas buvo po to, neprisimena. Atsimena, kad jis atsibudo 2024 m. vasario 17 d., apie 10.00 val., atsistoti galėjo, tačiau viską jam labai skaudėjo. GMP ar policijos jis nekvietė, nes jautė, kad dar yra neblaivus, todėl tą dieną niekur kreiptis nenorėjo. Beveik visą dieną jis prabuvo lovoje, nes blogai jautėsi. Kiek jam pasakojo kaimynas J. B., kad buvo atvykusi policija ir GMP, tačiau jo nerado ir buto durų niekas neatidarė. Jis mano, kad tarnybos buvo atvykę tuo momentu, kai jis galimai buvo praradęs sąmonę, todėl jo neradę, tarnybos išvyko. Ar teritorija, kur buvo sumuštas, stebima vaizdo kameromis, nežino. (1 t., b. l. 81-84);
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas L. A. nurodė, kad E. K. ir E. L. jis pažįsta, jie nėra draugai, tačiau kartais bendrauja, kartu vartoja alkoholinius gėrimus. Pirminės apklausos metu jis nenurodė, kad dienos metu dėl išgerto per didelio alkoholinių gėrimų kiekio, pailsėjęs namuose, jis apie 20.00 val., susitaręs, kieme susitiko su E. K. ir E. L.. Su jais jis nuėjo pas netoliese gyvenančią Ž. M., pas kurią visi pabuvo apie 30 min. Jis atsimena, kad būdami pas Ž. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis, būdamas dar ne iki galo išsiblaivęs nuo išgertų alkoholinių gėrimų, vėl stipriai apsvaigo. Atsimena, jog pas Ž. M. tarp jo ir E. K. bei E. L. dėl kažko kilo žodinis konfliktas. Jis nepamena dėl ko kilo konfliktas, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Atsimena, jog iš Ž. M. namų jie išėjo visi. Ž. M. liko namuose, ji su jais kartu nėjo. Priėjus prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, tarp jų visų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. K. ir E. L. stovėjo priešais jį. Staiga, jam nesitikint, E. K. tyčia rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį. Po šio smūgio jis, iš inercijos sureagavo ir abejomis rankomis užsidengė veidą, nes suprato, jog bus toliau mušamas. Tuomet jam buvo suduotas dar vienas smūgis kumščiu į žandikaulio sritį, kuris tiksliai iš jų sudavė jam tą smūgį, jis nematė, nes bandė rankomis dengtis veidą, tačiau mano, jog antrąjį smūgį taip pat sudavė E. K.. Būtent po antro suduoto smūgio, jis nukrito ant žemės, kaip dabar supranta, po antrojo smūgio jis dalinai prarado sąmonę, kadangi, kas vyko toliau, jam yra išplaukę iš atminties, tik tarpais atsimena, jog, jam gulint ant žemės, jis toliau buvo mušamas, jau tiek E. K., tiek E. L.. Jie jį mušė abu. Jam gulint ant žemės, jie jį spardė kojomis, kiek tiksliai E. K. ir E. L. jam atliko spyrių, jis tikrai negali nurodyti, tik gali patvirtinti, jog jie abu jį spardė ir jam kojomis atliko eilę spyrių, nors spyrių skaičiaus jis negali nurodyti, tačiau jie jam bendrais veiksmais spyrė tikrai nemažiau kaip 20 spyrių į įvairias kūno sritis. Į kur tiksliai jam buvo spirta, negali pasakyti, tačiau kuomet jis visiškai atsigavo, jam nuo skausmo diegė absoliučiai visą kūną, taip pat jam skaudėjo veidą, galvą, žandikaulį. Kuomet E. K. ir E. L. liovėsi jį spardyti, po kelių akimirkų jį nuo žemės pakėlė E. K., prie šio E. L. jau nebebuvo. E. K., jį laikydamas, kažkodėl šiek tiek pasivedė nuo tos vietos, kurioje jį prieš tai mušė, ir staiga E. K., jam vėl nesitikint, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Po suduoto smūgio, jis vėl nukrito ant žemės. Po to, kai taip jis buvo mušamas, jis jau tiesiog buvo nusilpęs. Neneigia ir to, kad tokiai jo savijautai įtakos turėjo ir tai, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jam gulint ant žemės, E. K. jį toliau mušė rankų kumščiais ir kojomis. Tiksliai negali pasakyti, kiek jam buvo atlikta smūgių ir spyrių, tačiau jam rankų kumščiais buvo suduota tikrai ne mažiau kaip 5 smūgiai ir kojomis spirta ne mažiau kaip 5 kartus. Šie smūgiai ir spyriai jam buvo atlikti į įvairias kūno sritis. Kai jį mušė, kiek atsimena, jis tikrai šaukė, nes jam labai skaudėjo nuo absoliučiai visų E. K. ir E. L. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu. Jis jautė didelį fizinį skausmą, tačiau, ar jis kvietėsi pagalbos, neatsimena. Kol jis buvo mušamas, tikrai negirdėjo pašalinių asmenų balsų, ar kokių asmenų raginimų, jog jį liautųsi mušti, dėl šios priežasties jis mano, jog niekas šio įvykio, kuomet jis buvo mušamas, nematė. Tik kai jau E. K. baigė prieš jį smurtauti ir jį paliko gulintį, po kurio laiko jis išgirdo su juo bendraujančius asmenis, kurie teiravosi, kaip jis jaučiasi, taip pat klausė prie kokių aplinkybių jis toks sužalotas yra, tačiau jis nieko nesugebėjo paaiškinti, buvo nusilpęs, taip pat jo burnoje buvo pilna kraujo. Jį kalbinusių asmenų jis neįsidėmėjo. Nežino, kas jį sumuštą rado ir iškvietė jam greitąją pagalbą. Atsimena, jog po kurio laiko jam pačiam pavyko atsistoti ir jis grįžo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) Grįžęs namo, nusiprausė veidą ir užmigo. Negirdėjo kaip pas jį į namus buvo atvykusios specialiosios tarnybos. Kitą dieną jis dar labai prastai jautėsi, todėl su pareiškimu į policijos komisariatą kreipėsi tik 2024 m. vasario 18 d. E. K. ir E. L. jis turi pretenzijų, jiems atleisti tikrai neketina, kadangi dėl jų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, jis iškentė nežmoniškus skausmus ir dvasinius išgyvenimus. Dėl abipusio žandikaulio lūžio jis ilgą laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, nes buvo priverstas valgyti tik skystą maistą pro šiaudelį. Jis įsitikinęs, kad dėl tokių šių asmenų veiksmų, jie privalo atsakyti pagal įstatymų nustatytą tvarką. E. L. po įvykdytos nusikalstamos veikos, sužinojęs, jog jis pateikė pareiškimą, tikslu išvengti atsakomybės, išvyko iš Lietuvos. Jo žiniomis, E. L. šiuo metu yra Olandijoje. (1 t., b. l. 87 -91);
- liudytojos Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini) Šalia jos namo, daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos pažįstamas L. A.. Taip pat ji pažįsta ir (duomenys neskelbtini) gyvenančius E. K. ir E. L.. Visi šie nurodyti asmenys yra jos pažįstami ir visi daugiau ar mažiau bendrauja. Ar anksčiau tarp nurodytų asmenų buvo konfliktinės situacijos, ji negali pasakyti, yra girdėjusi, kad prieš kurį laiką L. A. turėjo konfliktinę situaciją su E. L.. Dėl šio įvykio parodo, kad 2024 m. vasario 16 d., apie 20.00 val., pas ją į namus atėjo L. A., E. K. ir E. L.. Jie atėjo visi kartu. Visi jie buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Atėję pas ją, jie atsinešė alkoholinių gėrimų, kuriuos pradėjo kambaryje vartoti. Ji nurodytą dieną buvo blaivi ir su jais alkoholinių gėrimų nevartojo. Vaikinai pas ją namuose buvo apie 30 min., kai L. A. pradėjo žodžiu konfliktuoti su E. L.. Kiek girdėjo, L. A. necenzūriniais žodžiais keikė E. L. motiną, o šis ją gynė. Įsismarkavus žodiniam konfliktui, prie E. L. prisijungė ir E. K.. Ji girdėjo kaip E. K. pagrasino, jog L. A. duos į galvą. Išgirdusi šiuos žodžius bei baimindamasi, jog jos namuose kils muštynės, ji visus tris juos išvarė iš savo namų, liepė tiesiog išeiti. Jie visi pakilo, E. K. paėmė L. A. už parankės, iš kitos pusės lygiai tą patį padarė E. L., taip jie, laikydami, pareiškė, kad palydės L. A. iki jo namų. L. A. kartu su jais iš jos namų išėjo savo noru, jis nesakė, kad su jais niekur neis ar dar ką. Jiems išėjus, ji vos po kelių akimirkų išgirdo kieme vykstantį didelį triukšmą, priėjo prie lango, bet nieko nematė, nes buvo tamsu ir ta vieta, iš kurios sklido triukšmas, dirbtiniu apšvietimu nebuvo apšviesta, tad ji nieko nematė, tik girdėjo didelį triukšmą. Pagal garsus buvo akivaizdu, jog mušamas L. A., tačiau jis pagalbos nekvietė. Triukšmas buvo toks, jog jis kentėjo ir dejavo nuo jam suduodamų smūgių. Nenorėdama nei su vienu iš jų pyktis, ji priėmė sprendimą niekam neskambinti ir nepranešti apie tai, kad mušamas L. A.. Ji gyvena viena, tad tikrai su pranešimu nenorėjo užsitraukti nemalonės. Ji suprato, jog E. K. ir E. L., išėję iš jos namų, sumušė L. A.. Muštynių ji nematė, bet girdėjo. L. A. nuo jos namų buvo mušamas maždaug 8 metrų atstumu. Kai ji girdėjo triukšmą, pas ją langas nebuvo praviras, tiesiog L. A. taip stipriai ir garsiai dejavo, jog tai buvo girdima net pro uždarytą langą. Praėjus keletui dienų, ji susitiko su L. A., jo veidas buvo visas sudaužytas, iškrypęs žandikaulis. Jis jai papasakojo, kad jam išėjus iš jos namų, jį labai stipriai sumušė E. K. ir E. L.. Sakė, jog jam sulaužytas žandikaulis ir šonkaulis. Nurodė, jog jis iš to įvykio nieko neatsimena ir nesupranta, dėl ko jis tų asmenų buvo sumuštas, nurodė, kad E. K. ir E. L. neketina atleisti. (1 t., b. l. 152 – 155);
- liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Netoli jo gyvenamosios vietos, daugiabutyje (duomenys neskelbtini), gyvena jo pažįstamas L. A., taip pat jam iš matymo žinomi byloje nurodyti įtariamieji. Visus šiuos tris asmenis jis gali charakterizuoti kaip labai piktnaudžiaujančius alkoholiniais gėrimais, kurie pagarsėję dėl muštynių ir visokių kitų neigiamų savybių. Su tais asmenimis jis artimų ryšių nepalaiko. Su L. A. jis tik pasisveikina ir persimeta keliais žodžiais ir tai tik dėl to, jog šis jo kaimynas. Visiškai nesupranta, kodėl byloje yra duomenų, jog jis yra 2024 m. vasario 16 d. įvykio liudytojas. Tą dieną jis visą vakarą namuose leido laiką su šeima. Tą vakarą, galimai apie 21 val., pro langą pamatė pagrindiniu keliu atvažiuojančias tarnybas: policiją ir greitąją. Į kiemą jis neišėjo, nieko nematė, su šeima žiūrėjo vakaro filmą. Kitą dieną, dienos metu, būdamas daugiabučio kieme, jis sutiko kaimyną. Pokalbio metu sužinojo, kad tą dieną L. A. vėl prisidirbo ir jį sumušė. To pokalbio metu jis kaimynui sakė, kad matė, kaip atvyko tarnybos (1 t., b. l. 160 – 163);
- liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam absoliučiai nėra niekas žinoma apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, jis tikrai nežinojo, jog jo sūnus kažką vasario mėnesį sumušė. Sūnus E. L. nuolatos gyveno jo ir sugyventinės D. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2024 m. kovo mėnesio pradžioje E. L. pasakė, jog išvyksta į užsienį, kadangi jis gavo gerą darbo pasiūlymą. Daugiau E. L. nieko konkrečiau nenurodė. E. L. po pranešimo, jog išvyksta, išvyko maždaug po kelių dienų. Kokiu būdu E. L. išvyko ir ar vienas, negali nurodyti, kadangi sūnus apie tai nieko nepasisakė. E. L. išvykus, su juo per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“ jis bendravo kelis kartus tą patį kovo mėnesį ir dar balandį. Bendravimo metu sūnus informavo, kad jis Anglijoje, tačiau paskutinio pokalbio metu, kuris vyko balandžio mėnesį (tikslios datos neatsimena), E. L. pasakė, jog jis kelių dienų bėgyje išvyksta iš Anglijos į Japoniją. Po šio pokalbio su sūnumi daugiau nebendravo ir, net pačiam bandant su juo susisiekti, to padaryti nepavyko, kadangi sūnaus „Facebook“ anketa „E. L.‘ ir jo programėlė „Messenger“ yra neaktyvios. E. L. ja nesinaudoja, nes yra matoma, jog jis neprisijungia ir neperskaito jam siunčiamų pranešimų. E. L., prieš išvykdamas, pasikeitė telefono numerį, tačiau nei jo, nei D. P. neinformavo, koks jo naujas telefono numeris. Jis patvirtina, jog su E. L. nuo balandžio mėnesio nei jis nebendravo, nei jo motina D. P., nei pats E. L. su jais nesusisiekia, nei patiems su juo nepavyksta susisiekti, jiems net nėra žinoma šalis, kurioje šiuo metu jų sūnus. Jis įsipareigoja tyrimą atliekančią tyrėją nedelsiant informuoti, jei jam pavyks sukontaktuoti su sūnumi, taip pat, jei bendraus su sūnumi, jį informuos apie tai, kad jam būtina susiekti su tyrėja, kurios kontaktus išsisaugos ir jam perduos. Taip pat, jei sūnus artimiausiu metu neatsiras, su D. P. jie kreipsis į policijos komisariatą dėl jo dingimo. (1 t., b. l. 166 – 169);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Dmitrijaus Fomino (Dmitrij Fomin) specialisto išvados Nr. G1102/2024(01) duomenimis, kad L. A. nustatyta: 1) kraujosruva kairėje akyje, žaizda kairiame antakyje, apatinio žandikaulio lūžiai ties 41-42 d. ir kairiu kampu, ir dešinės pusės IX šonkaulio lūžis. Sužalojimai, išskyrus žaizdą antakio srityje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Pasisakyti apie žaizdos antakio srityje padarymo mechanizmą, nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose žaidzos makromorfologinis vaizdas neaprašytas. 2) Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2024 m. vasario 18 d., galimai ir aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. vasario 16 d. Kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra aprašytas sužalojimų makromorfologinis vaizdas, atsakyti į klausimą apie sužalojimų padarymo seką, nėra galimybės. 3) Visumoje, sužalojimai dėl apatinio žandikaulio ir šonkaulio lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai kraujosruva kairėje akyje ir žaizda kairiame antakyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4) Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. 5) Sužalojimų rankose, kurie galėjo būti padaryti savigynos metu, remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, nėra. 6) Kraujosruva kairėje akyje, žaizda kairiame antakyje, IX šonkaulio lūžis, galėjo būti padaryti tiek griuvinėjant, tiek suduodant smūgius į šias sritis. Visumoje sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Dvigubas abipusis apatinio žandikaulio lūžis, nesant šios srities išorinių sužalojimų, griuvimui nėra būdingas. 7) Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. 8) Pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų, remiantis kuriais būtų galima spręsti apie žalojančių daiktų individualiąsias savybes, nėra. (1 t. ,b. l. 130 – 134);
- kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, kad aprašytas BPC Vilniaus skyriaus skaitmeninis garso įrašas 2024_02_16_20-28-20_37060153328, kurio trukmė – 6 min. 30 sek. Į bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini).
112:112
(duomenys neskelbtini): greitąją norėčiau iškviesti
112: adresą sakykite, kur?
(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini)
112: kokia gatvė?
(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini)
112: namo numeris, buto numeris, jeigu yra?
(duomenys neskelbtini): nežinau, čia pakeliui guli jaunuolis.
112: tai artimiausią namo numerį pasakykite
(duomenys neskelbtini): koks čia namo numeris? namo numeris koks? Artimiausio namo numeris koks? (šaukia kažkam iš esančių šalia)
(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini)
112: tai nedėkite telefono ragelio, aš tiesiogiai sujungsiu su greitąją, kalbėsite su jais, palaukite. Jis kvėpuoja tas vaikinas? Kas jam atsitiko? Kas jam atsitiko tam vaikinui?
(duomenys neskelbtini): sumuštas labai stipriai, guli prie kelio
112: o tai jį kažkas sumušė?
(duomenys neskelbtini): kruvinas. Tai taip, taip sumuštas, kruvinas veidas, viskas (girdima kaip šalimais kažkas kalba)
112: kas primušė? Ne automobilio nutrenktas?
(duomenys neskelbtini): ne, nu greičiausiai sumuštas, nežinom, plūsta krauju, galima būtų greičiau?
112: žiūrėkit, jungiu tiesiogiai su greitąja, kalbėkite ir dar atsiųsiu papildomai policiją, palaukite dabar, tuoj sujungsiu, sekundę. Dar savo pavardę pasakykite.
(duomenys neskelbtini): G.
112: kiek maždaug metų tam vaikinui?
(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini)
112: sekundę, jungiu
Įsijungia autoatsakiklis „nepadėkite ragelio, vyksta jungimas“, „nepadėkite ragelio, vyksta jungimas“...
(duomenys neskelbtini): laba diena, galima būtų greitąją į (duomenys neskelbtini)?
GMP operatorė : kas atsitiko?
(duomenys neskelbtini): jaunuoliui, (duomenys neskelbtini)metų, guli pakelėj visas kruvinas, tvinsta krauju. Nežinom, ar čia sumuštas, ar partrenktas, nelabai supratom
GMP operatorė: jis kraujuoja labai stipriai?
(duomenys neskelbtini): jo, visas kruvinas veidas ir springo krauju
GMP operatorė: jis į Jus reaguoja?
(duomenys neskelbtini): nu judėjo, aš dabar, matot, mašinoj, čia draugas nuėjo prie jo, tenais stovi
(duomenys neskelbtini): ne, nebijau, galiu.
GMP operatorė: tik kad jis nesijudintų, nes neaišku, ar jis partrenktas, ar sumuštas, jeigu partrenktas, tai geriau nejudinti.
(duomenys neskelbtini): gerai, tuomet perspėsiu kad nejudintų, kad nejudėtų jis
GMP operatorė: ar jisai supranta ir pats gali atsakyti, kas jam atsitiko?
(duomenys neskelbtini): jisai sąmoningas? (kreipiasi į šalimai stovinčius asmenis)
(duomenys neskelbtini): nereaguoja
GMP operatorė: nereaguoja, o kvėpavimas yra?
(duomenys neskelbtini): kvėpuoja
GMP operatorė: o kvėpuoja kaip knarkia, ar toks garsas kaip knarktų ar juda
(duomenys neskelbtini): springsta krauju
GMP operatorė: ant šono jis guli?
(duomenys neskelbtini): ne, galva ant šono palenkta, bet pats guli tiesiai, ant nugaros
GMP operatorė: ant šono gal tada paverskit labai, labai atsargiai, galit?
(duomenys neskelbtini): gerai, draugas nuėjo
GMP operatorė: bet labai atsargiai, nes jeigu partrenktas, tai, kad jam dar daugiau nepadaryti žalos, bet jeigu jau springsta, tai ant šono geriau
(duomenys neskelbtini): gerai tada, kiek čia laiko laukti greitosios?
GMP operatorė: neatsako, tyli. Nu apie 15 minučių reiks laukti
(duomenys neskelbtini): gerai, mes tada būnam prie jo ir laukiam
GMP operatorė: galbūt policija greičiau atvyks. O jūs pravažiuodami jį pamatėte, taip?
(duomenys neskelbtini):jo, jo, jo
GMP operatorė: o kaip kraujo iš kažkur, kad eitų toliau nesimato?
(duomenys neskelbtini): nu žinokite aš dabar ne prie jo, draugas nuėjęs, aš automobilyje, kviečiu greitąją.
GMP operatorė: tai su greitąja ir šnekat
(duomenys neskelbtini): nu taip, taip
GMP operatorė: o kaip ten, būtų gerai, kad man iš tos vietos šnekėtumėt, gal vaikinui galite perduoti telefoną?
(duomenys neskelbtini): pakalbėk su greitąją. Reikia labai, labai atsargiai ant šono
(duomenys neskelbtini): alio, klausau (kalba vyras)
GMP operatorė: jis visiškai nereaguoja, taip?
(duomenys neskelbtini): tai aš jo negaliu, jisai kaip ir atmerkinėja akis ir vėl užmerkia. Bet jsai nereaguoja, jisai guli ant šono ir aš nežinau
GMP operatorė: ant šono guli, tai tegul jis ir lieka ant šono
(duomenys neskelbtini): aha, gerai virsta į šoną, bet kaip jis kvėpuoja. Va pradėjo gaudytis po biškį
GMP operatorė: ar jis ką nors atsimena, įdomu, ar jį partrenkė
(duomenys neskelbtini): nežinau, jisai sumuštas, kelnės nutrauktos, nežinau. Palauk, pagulėk, pagulėk, nesistok (kreipiasi į sužalotąjį)
GMP operatorė: važiuoja greitoji, Jūs turite mašinoje plėvelę šiltą?
(duomenys neskelbtini): ne, neturim, nes nuomota mašina. Jis keliasi, jis stojasi
GMP operatorė: paprašykite, kad gulėtų
GMP operatorė: paprašykite gulėti, gerai
(duomenys neskelbtini): gerai, viso
aprašytas BPC Vilniaus skyriaus skaitmeninis garso įrašas 2024_02_16_20-39-34_(duomenys neskelbtini), kurio trukmė – 1 min. 15 sek. Į bendrąjį pagalbos centrą skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini): čia dėl iškvietimo (duomenys neskelbtini)
112 : taip?
(duomenys neskelbtini): išėjo jisai. Jis atsistojo ir išėjo namo
112: palaukite, aš tuoj pažiūrėsiu, tas vaikinas, kur gulėjo, taip?
(duomenys neskelbtini): jo, jo, tik vardą, pavardę žinau, o šiaip nelabai žinau kur
112: o tai jis atsisakė nuo pagalbos ar kaip?
(duomenys neskelbtini): jisai atsistojo ir išėjo, nieko nesakydamas
(duomenys neskelbtini):bandėm kalbinti, jisai nieko neatsakė
112: nieko neatsakė ir nuėjo namo, taip?
(duomenys neskelbtini): jo, jo
112: o vardą, pavardę, tai jis pats pasakė ar Jūs..
(duomenys neskelbtini): pažįstami čia (girdima kaip šalimai stovintis asmuo sako: čia kažkokie ėjo)
112: tai pasakykite tada vardą, pavardę
(duomenys neskelbtini): L.
(duomenys neskelbtini): A.
112: bet jis vis tiek nepasakė ten ar jis buvo sumuštas, ar..
(duomenys neskelbtini): nieko nepasakė
112: gerai, žodžiu, dabar kaip ir tos pagalbos nebereikia, taip?
(duomenys neskelbtini): jeigu nuėjo namo, tai gal ir nebereikia
112: (duomenys neskelbtini) buvo, taip?
(duomenys neskelbtini): taip, taip
112: gerai, tai perduosim mes informaciją policijai, kad pasišalino. Ačiū, viso gero.
(duomenys neskelbtini): viso. (1t., b. l. 174-178);
- kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, kad užfiksuota nukentėjusiojo L. A. elektroniniu paštu pateikto vaizdo įrašo „received_407494638620465“, kurio trukmė 9 sek., apžiūra. Nustatyta, kad vaizdo įraše filmuojamas L. A.. Vaizdo įraše matoma, jog ant žemės guli L. A., šis guli ant nugaros, kiek pasisvėręs ant šono. Matoma, jog L. A. dėvi juodos spalvos odinę striukę, po ja megztinį bei mėlynos spalvos džinsus, kurie yra nusmaukti žemyn link kelių, ant džinsų priekinės dalies matoma rusvos spalvos dėmė, tačiau dėl vaizdo įrašo kokybės ir tamsaus meto nesimato, ar tai purvo, ar kraujo dėmė. L. A. vaizdo įrašo metu guli be sąmonės, nereaguoja į jį filmuojantį/čius asmenį/is. Dėl prastos vaizdo įrašo kokybės bei tamsaus meto, neįžiūrimi sužalojimai ant L. A. veido, tačiau matoma, jog jo veidas kruvinas, stebimas kraujo nutekėjimas ant kaktos, kairio žando srityje bei aplink burną. L. A., pateikdamas vaizdo įrašą, nurodė, jog jį filmavo įtariamieji – E. K. ir E. L.. Girdima, jog asmenys, filmuojantys vaizdo įrašą, kažką kalba, tačiau visiškai nėra galimybės suprasti, ką asmenys sako. (I t., b. l. 184-186);
- L. A. pateiktos ekrano fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas susirašinėjimas su E. L., duomenimis, (Received_1459366454935548 (4)- Paint), E. (Active 29 minutes...) Pasiimkite šiknių, Tel.; (Feb 9 at 01:57) Kolka dingo; (16:23 Message sent before this device was added to this conversation. This message cannot be delivered); „Aš nieko nepamenu; Nori galime susitarti; Labai atsiprašau; Niekada taip nepadaryčiau, nežinau, kas man užėjo; Nori gydymą apmokėsiu (1 t., b. l. 181 – 183);
- įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kad užfiksuota įvykio vietos daugiabučių namų kiemų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), apžiūra. Teritorija neaptverta, nėra stebima vaizdo kameromis. Muštynių pėdsakų nematyti, nes lijo lietus, snigo, kito oro sąlygos, tyrimui naudingų detalių nepastebėta, daiktų nepaimta. (1 t., b. l. 64 – 74).
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis bei kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – bendrais smurtiniais veiksmais kartu su E. K., tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kartų L. A. į įvairias kūno sritis bei tokiais bendrais veiksmais kartu su E. K. padarė nukentėjusiajam L. A. kraujosruvą kairėje akyje, žaizdą kairiame antakyje, dvigubą abipusį apatinio žandikaulio lūžį, IX šonkaulio lūžį, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. smogė L., jis nukrito, jis pradėjo jį spardyti kartu su E.. Galėjo būti ir 20 smūgių, 10 tikrai buvo. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus ir nurodė, jog tarpais atsimena, jog, jam gulint ant žemės, jis toliau buvo mušamas, jau tiek E. K., tiek E. L.. Jie jį mušė abu. Jam gulint ant žemės, jie jį spardė kojomis. Liudytoja Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad E. K. ir E. L., išėję iš jos namų, sumušė L. A.. Muštynių ji nematė, bet girdėjo. L. A. taip stipriai ir garsiai dejavo, jog tai buvo girdima net pro uždarytą langą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. A. nustatyta: kraujosruva kairėje akyje, žaizda kairiame antakyje, apatinio žandikaulio lūžiai ties 41-42 d. ir kairiu kampu, ir dešinės pusės IX šonkaulio lūžis. Visumoje, sužalojimai dėl apatinio žandikaulio ir šonkaulio lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai kraujosruva kairėje akyje ir žaizda kairiame antakyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. E. L., ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kartų kojomis spardydamas L. A. į įvairias kūno sritis, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusysis gali patirti sužalojimus, ir tokių padarinių norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas E. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis nurodė, jog įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais su E. K., tačiau kaltinamajame akte šios aplinkybės neįvardintos kaip kaltinamojo atsakomybę sunkiančios, todėl teismas negali pasunkinti kaltinamojo padėties ir nevertina šių aplinkybių kaip sunkiančių kaltinamojo E. L. atsakomybę.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į E. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, administracine tvarka baustas 2 kartus už karo prievolininko pareigų nevykdymą, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 161 – 163), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, jo trukmę nustatant įstatyme numatytai vidutinei.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog E. L. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog praeityje E. L. nebuvo teistas. Be to, nors jis ir du kartus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su karo prievolininko pareigų nevykdymu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama itin neigiamai, jis teisiamas pirmą kartą, dėl ko manytina, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nuteistajam netaikant intensyvios priežiūros. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72² straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir 72⁵ straipsnyje – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant jose sudalyvauti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straispnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. balandžio 28 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. (96 dienos), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė – suėmimas panakintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, E. L. nedelsiant paleidžiant iš suėmimo.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
Nukentėjusysis L. A. pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 97-98). Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis buvo užpultas ir sumuštas E. K. ir E. L., jam buvo sulaužytas apatinis žandikaulis, lūžis abipus, dalyje – atviras, sulaužytas 9-as šonkaulis. Nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. vasario 26 d. jis buvo stacionare, patyrė žandikaulio operaciją, fizinį skausmą, vartojo skausmą malšinančius vaistus, dėl sutrikdytos sveikatos kurį laiką buvo nedarbingas, sumažėjo jo pajamos, turėjo vartoti specialų maistą tris mėnesius. Įvykio metu jam buvo ne tik sutrikdyta sveikata, tačiau jis buvo paliktas gulėti kraujo klane, patyrė pažeminimą, sumenkinta jo savivertė, jis po įvykio tapo jautresnis, nervingesnis, blogai miega, bijo vienas išeiti į lauką, dėl kaltinamojo veiksmų nebesijaučia saugus. Prašo priteisti solidariai iš E. K. ir E. L. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. nurodė, kad pripažįsta pateiktą civilinį ieškinį, ir bendromis jėgomis, su tėvų pagalba, ketina atlyginti žalą.
Teismas, vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad šiame nuosprendyje yra konstatuota, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas bendrais tyčiniais E. K. ir E. L. veiksmais. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė stiprų fizinį skausmą, taip pat patyrė operaciją, didelius nepatogumus valgant, juto baimę ir išgąstį. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl patirto smurto jis tapo jautresnis, jautė baimę, nes gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir jį sužaloję asmenys. Taigi dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis juto fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Todėl, remiantis teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir atsižvelgus į reikšmingas nustatytas aplinkybes, nukentėjusysis turi teisę į jo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis E. L. padarė veikdamas bendrais veiksmais kartu su E. K., dėl to buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau (tyrimas dėl E. L. buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00838-24 pastarajam pasislėpus). Nors L. A. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žalą iš kaltininkų solidariai, tačiau atskyrus ikiteisminius tyrimus to padaryti nėra galimybės. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 30 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kuriuo be kita ko iš dalies tenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. A. civilinis ieškinys, jo naudai iš kaltinamojo E. K. priteisiant 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai nebus pažeisti šioje byloje L. A. civilinį ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant iš kaltinamojo E. L. L. A. naudai pusę civilinio ieškinio sumos, t. y. 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1723,54 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo išlaidų priteisimo už L. A. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 137-140). Teismas pažymi, jog 2025 m. liepos 3 d. buvo gautas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) raštas dėl procesinių teisių perėmimo baudžiamojoje byloje pridedant įgaliojimą, kuriuo prašoma Vilniaus teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, jog šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas yra Valstybinė ligonių kasa.
Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog kaip jau nustatyta iš šios baudžiamosios bylos duomenų dėl bendrais veiksmais E. L. ir E. K. padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė 1 723,54 Eur eurų turtinės žalos. Darytina išvada, kad civilinė ieškovė patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla dėl E. L. buvo išskirta bei į tai, jog apkaltinamasis nuosprendis dėl E. K. kaip jau aukščiau minėta, yra priimtas, kuriame be kita ko išnagrinėtas ir Valstybinės ligonių kasos ieškinys, teismo vertinimu šiuo atveju, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai nebus pažeisti šioje byloje Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant iš kaltinamojo E. L. Valstybinės ligonių kasos naudai 861,77 Eur turtinę žalą priteisiant su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, BPK 115 straipsnis).
Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam E. L. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 949,13 eurų sumą (3 t., b. l. 59–65).
Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė–suėmimas ir bylos nagrinėjimo metu jis buvo laikomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kaltinamajam buvo paskirta ir procese dalyvavo gynėja advokatė Danuta Cytovič. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo E. L. turtinę padėtį (nedirbantis, šiuo metu suimtas), taip pat į byloje pareikštus civilinius ieškinius, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. L. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (prisegtas prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straispnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. balandžio 28 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. (96 dienos), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, skirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.
Kardomąją priemonę – suėmimą, panakinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, ir E. L. nedelsiant paleisti iš suėmimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. L. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš E. L. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 861,77 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 77 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (įm. k. 131351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.