Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, faktinė gyvenamojo vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , anksčiau teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta 40 MGL dydžio – 2 000 Eur bauda, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis,

2) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigotas per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

3) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė, BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones – penkiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn automobilis; 2021 m. lapkričio 22 d. arešto bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus: žinodamas apie pareigą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9509-322/2019 mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo 2019 m. liepos 1 d., vaikų G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) V. S., gimusios (duomenys neskelbtini) A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 rugpjūčio 19 d., nuo 2020 spalio 2 d. iki 2022 liepos 17 d., nuo 2024 balandžio 4 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, dėl to iki 2025 m. gegužės 1 d. susidarė 30841,92 Eur įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 22 d. įtariamasis G. S. dėl nusikaltimo padarymo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad turėjo sugyventinę A. L., su kuria kartu pragyveno 13 metų iki kažkur apie 2019 metų. Sugyveno tris vaikus – G. S., V. S. ir A. S. Kol gyveno kartu su A. L., buvo dirbantis ir pilnai rūpinosi visa šeima, padėdavo ir jo mama N. S. ir A. L. mama I. L. Kažkur apie 2019 metais su A. L. išsiskyrė abipusiu susitarimu, vedę nebuvo. A. L. pasiliko gyventi (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno socialiniame bute, o jis išėjo gyventi pas savo mamą, po to buvo 3 metus išvykęs gyventi į užsienį, vėliau grįžo į Lietuvą ir apsigyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Po išsiskyrimo su A. L., ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Jis žinojo apie priimtą teismo sprendimą – mokėti kiekvienam vaikui išlaikymo išmoką iki jų pilnametystės. Susipažinęs su teismo sprendimu nebuvo, bet A. L. sakė, kad turi kas mėnesį mokėti bendrai 250 eurų. Jis išlaikymo išmoką mokėti nevengė, kol buvo dirbantis. Vaikų išlaikymo išmoką A. L. pervesdavo darbovietės, kuriuose dirbdavo. Pervesdavo kas mėnesį ir po 150 Eur, ir po 250 Eur. Kažkur nuo 2022 metų iki 2024 metų dirbo Vokietijoje ir priklausė (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo metu 9 mėnesiai kaip nedirba, nors darbų ir randa, bet dėl mažos algos nenori dirbti. Per tuos 9 mėnesius Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, nes nenori. Šiuo metu gyvena iš pavienių neoficialių uždarbių, padėdamas žmonėms ūkio darbuose ir taip užsidirba maistui. Tuos 9 mėnesius nemoka vaikų išlaikymo išmoką, nes neturi iš ko mokėti, jokių pajamų negauna. Nuo išsiskyrimo su A. L. jis vaikais rūpinosi ne tik, kada dirbo ir darbovietė pervesdavo pinigų A. L. vaikų išlaikymui, bet yra nupirkęs Vokietijoje dviem vaikams naujus mobiliojo ryšio telefonus už kuriuos bendrai sumokėjo apie 400-500 Eur ir perdavęs per pažįstamus, kurių nepaminės, nes nenori kišti į ikiteisminį tyrimą. Kiek pamena, po išsiskyrimo su A. L., yra jai davęs ir grynų pinigų kelis kartus, bet kiek pinigų, jau nebepamena. Vaikų po išsiskyrimo nelankė, kadangi pati A. L. neleidžia su jais susitikti, neleidžia pas save parsivežti, o su vaikais norėtų bendrauti. Jeigu turės darbą ir dirbs, tai ir toliau mokės per darbovietę išmoką vaikų išlaikymui.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 27 d. papildomai apklaustas įtariamasis G. S. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, A. L. (dabartinė pavardė J.), jis išmoką jų vaikų išlaikymui nėra pats pervedęs ar davęs pinigų, tačiau, kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tai minėta darbovietė, kol dirbo, pervedinėjo iš jo algos vaikų išlaikymui išmoką. Po kiek pervedinėjo pinigų, nebepamena. Patikslina ir tai, kad vaikams yra nupirkęs tik vieną mobiliojo ryšio telefoną, kurį naują pirko 2024 metų rugpjūčio mėnesį, būdamas užsienyje ir mokėjęs buvo apie 200 Eur. Jokių pirkimo dokumentų neturi. Gailisi, kad nesidarbino, vaikų išlaikymo išmokos nemokėjimo laikotarpiu oficialiai, kai nebedirbo UAB (duomenys neskelbtini), nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, dėl ko neturėdamas lėšų ir nemokėjo išlaikymo. Žinojo apie 2019 metais priimtą Kelmės teismo sprendimą dėl jam priteistų vaikų išlaikymo lėšų mokėti kas mėnesį kiekvienam vaikui po 150 Eur su kiekvienų metų indeksacija, nes sprendimą buvo perdavusi jo mama N. S.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 16 d. liudytoja A. J. paaiškino, kad kartu su savo sugyventiniu G. S. turi tris bendrus vaikus, tai yra A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) V. S., gimusią (duomenys neskelbtini) G. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Visi trys vaikai gyvena kartu. Su buvusiu sugyventiniu, vaikų tėvu nebegyvena kartu nuo 2019 m., gruodžio 1 dienos. Kur jis šiuo metu gyvena, nežino, nuo to laiko, kuomet jis išėjo iš namų, jokių ryšių nebepalaiko. Nuo 2019 metų, gruodžio mėnesio G. S. vaikais nesirūpina, jokių pinigų jų išlaikymui neduoda. 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą dėl vaikų išlaikymo išmokos gavimo iš sugyventinio G. S. 2019 m. gruodžio 5 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus gavo sprendimus dėl skirtų vaikų išlaikymo išmokų, kuriame buvo nuspręsta nuo 2019 gruodžio 1 d. skirti kiekvienam vaikui po 150 Eur dydžio išmoką per mėnesį pervedant į AB „Swedbank“ banko sąskaitą. Nuo sprendimo dienos iki pat šiol nei ji, nei vaikai A., V. ir G. iš sugyventinio G. S., vaikų tėvo, nėra gavę jokių pinigų nei bankiniu pavedimu, nei grynaisiais pinigais. G. S. niekuomet vaikų nesveikina su gimtadieniais, per kitus žmones jokių jiems pinigų, dovanų ar kitokių daiktų neperdavė. Vaikų nelankė ir nelanko, su jais visiškai nebendrauja. Ar G. S. kur dirba, nežino. Jo kontaktinių duomenų, mobiliojo ryšio telefono numerio neturi. Kol G. S. kartu gyveno, jokio neįgaliojo pažymėjimo neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 5 d. liudytoja A. J. papildomai paaiškino, kad 2024 metais, kai G. S. jų dukrai V. S. nupirko iš užsienio mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, jo vertė buvo apie 200 Eur. Ar mobiliojo ryšio telefonas buvo naujas, ar naudotas, negali pasakyti. G. S. nuo 2019 metų, kai jam buvo priteista išmoka vaikų išlaikymui, iki šiol grynųjų pinigų ar pats pervesdamas į banko sąskaitą vaikų išlaikymui nėra davęs ir pats nėra pervedęs, bet yra davęs vaikams V. S., G. S., A. S., po 5 Eur, po 10 Eur du kartus, tačiau kuriais metais, nepamena, seniai. Jų vaikų išlaikymui, kai G. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) iš jo algos vaikų išlaikymui į banko sąskaitą buvo pervedami pinigai įvairiomis sumomis, tačiau kada ir po kiek buvo pervesta, nepamena, negali pasakyti. Nuo 2019 metų G. S. iki šiol yra lankęs vaikus ir su jais susitikinėjęs, tačiau kiek kartų nepasakys. Kada jis lankydavo vaikus, jokių maisto produktų, skanumynų vaikams neatnešdavo. Nuo 2019 metų G. S. vaikams nėra dovanojęs jokių dovanų, išskyrus 2024 metais vieną mobiliojo ryšio telefoną. Šiai dienai vaikų išlaikymui išmokas gauna per „Sodrą“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 17 d. liudytoja A. J. papildomai paaiškino, kad nuo 2019 metų, kai vaikų išlaikymui Kelmės teismo buvo G. S. priteistas vaikų išlaikymas ir jis jo nemokėjo, buvo nuvykusi pas antstolį Tomą Ubartą Kelmėje ir parašė prašymą dėl vaikų išlaikymo išmokos nemokėjimo ir minėtas antstolis buvo pasakęs parašytą prašymą patvirtinimui nunešti į „Sodrą“, kad išlaikymą mokėtų valstybė. Prašymu nebuvo vykdomi antstolio išieškojimai dėl vaikų išlaikymo iš G. S. Pas antstolį buvo tik vieną kartą ir jis tik padėjo surašyti prašymą, kurį ir pristatė „Sodrai“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 27 d. atliktos akistatos metu liudytoja A. J. parodė, kad pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur vaikų išlaikymui, G. S. vaikų V. S., G. S., A. S. išlaikymui mokėjo išmokas, kurias nuo 2019 rugsėjo 12 d. iki kažkur 2024 metų pervedė apie 6 mėnesius, o gal kiek ir daugiau mėnesių po 300-400 Eur kiekvieną mėnesį per G. S. darbovietę, kurios pavadinimo nežino, į jos banko sąskaitą. Apie 2024 m. vasarą, G. S. V. S. nupirko mobiliojo ryšio telefoną. Ar telefonas buvo naujas, ar padėvėtas, nepamena. Daugiau G. S. jokių daiktų savo vaikams nepirko. Nuo 2019 rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo iki 2025 m. gegužės 6 d. G. S. vaikų išlaikymui nėra A. J. davęs nei grynųjų pinigų, nei pats pinigus pervedęs į jos banko sąskaitą. Nuo 2019 rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo iki 2025 m. gegužės 6 d. G. S. yra lankęs ir bendravęs su vaikais V. S., G. S. ir A. S. apie penkis kartus, o gal ir daugiau. Akistatos metu įtariamasis G. S. parodė, kad suprato A. J. parodymus ir su jais sutiko. Pagal 2019 rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur vaikų išlaikymui, G. S. vaikų V. S., G. S., A. S. išlaikymui mokėjo išmokas, kurias nuo 2019 rugsėjo 12 d. iki kažkur 2024 metų pervedė apie 6 mėnesius, o gal ir daugiau, po 300-400 Eur per mėnesį, jo darbovietė UAB (duomenys neskelbtini). 2024 metų vasarą jis nupirko dukrai V. S. naują mobiliojo ryšio telefoną. Daugiau minėtu laikotarpiu jokių daiktų vaikams nepirko. Nepamena, ar nuo 2019 rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo iki 2025 m. gegužės 6 d. davė grynųjų pinigų ar pervedė pats į banko sąskaitą vaikų išlaikymui A. J. laikotarpyje nuo 2019 rugsėjo 12 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. jis yra lankęs ir bendravęs su vaikais V. S., G. S. ir A. S. apie penkis kartus.

Be G. S. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9509-322/2019, 2025 m. birželio 19 d. antstolio Tomo Ubarto raštu dėl informacijos pateikimo, 2025 m. birželio 25 d. antstolio Tomo Ubarto raštu dėl informacijos pateikimo, 2025 m. birželio 27 d. antstolio Tomo Ubarto raštu dėl informacijos pateikimo, 2025 m. gegužės 20 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17490-25, 2025 m. gegužės 20 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Sonatos Galbuogės tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, 2025 m. gegužės 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, 2025 gegužės 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštu dėl informacijos pateikimo, 2025 gegužės 26 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ornandos Viržintaitės-Metrikienės tarnybiniu pranešimu dėl procesinių veiksmų atlikimo, 2025 m. birželio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštais dėl duomenų pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus: žinodamas apie pareigą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9509-322/2019 mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo 2019 m. liepos 1 d., vaikų G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) V. S., gimusios (duomenys neskelbtini) A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 rugpjūčio 19 d., nuo 2020 spalio 2 d. iki 2022 liepos 17 d., nuo 2024 balandžio 4 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, dėl to iki 2025 m. gegužės 1 d. susidarė 30841,92 Eur įsiskolinimas.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: liudytojos A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog G. S., žinodamas apie pareigą mokėti lėšas, t. y. po 150 Eur kas mėnesį savo vaikų G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) V. S., gimusios (duomenys neskelbtini) A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, dėl to susidarė iš viso 30841,92 Eur įsiskolinimas, todėl G. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 164 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką vaikui ir šeimai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, BK 284 straipsnyje, BK 243 straipsnio 1 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų administracinių baudų sumokėjimą nėra, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus viešuosius darbus, t. y. G. S. skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui.

Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

G. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Išaiškinti G. S., kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

3. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.