- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- I-512-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00364-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – Kauno apskrities VPK) 2016 m. vasario 22 raštą Nr. 20-S-29732 (1.16k), įpareigoti Kauno apskrities VPK per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo suteikti informaciją ir atsiųsti prašomą informaciją patvirtinantį procesinį dokumentą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį su išsiuntimo ir gavimo Kauno apskrities VPK rekvizitais bei priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos teisingumo ministerijai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovo atsisakymas suteikti ir atsiųsti prašomą informaciją - Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį yra neteisėtas. Pareiškėjas nurodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties ir dar kitų dviejų dokumentų pagrindu buvo nuo 2016 m. vasario 5 d. iki vasario 7 d. buvo sulaikytas 48 val. dėl jo paskelbtos paieškos. Atsakovas nepateikdamas prašomos informacijos, t.y. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuri Panevėžio miesto apylinkės teismo pareiškėjui nebuvo pateikta, kad nebūtų skundžiamas nustatyta tvarka, suvaržė pareiškėjo teisę į gynybą baudžiamojoje byloje Nr. I-2-2-218/2016. Pareiškėjas dėl to patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, todėl prašo neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjas 2016 m. vasario 5 d. buvo sulaikytas vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. A-371-245/2015 ir iš sulaikymo paleistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 7 d. nutartimi. Pareiškėjas nenurodė kokias teisės normas pažeidė ir kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas pateikdamas pareiškėjui skundžiamą raštą. Taip pat pareiškėjas nepagrindė objektyviais įrodymais žalos kilimo aplinkybių ir dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra asmens teisės gauti informacija iš valstybės institucijos tinkamas įgyvendinimas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 8 d. prašymų, kurį 2016 m. vasario 9 d. išsiuntė paštu, kreipėsi į Kauno apskrities VPK areštinę nurodydamas, kad nuo 2016 m. vasario 5 d. iki vasario 7 d. buvo sulaikytas 48 val., nes buvo paskelbta jo paieška, pareiškėjo teigimu, neva Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties ir dar kitų dviejų procesinių dokumentų pagrindu. Pareiškėjas prašė pateikti jam tinkamai patvirtintą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties nuorašą, kuris jam nebuvo įteiktas Panevėžio miesto apylinkės teismo, kad nebūtų skundžiamas nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjas prašė pranešti, kada ši nutartis buvo gauta Kauno apskrities VPK vykdymui. Atsakovas, skundžiamu raštu informavo pareiškėją dėl jo prašomos nutarties nuorašo kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą (b.l.3).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tam tikrais atvejais, nustatytais įstatymu, minėta teisė gali būti ribojama. Informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (2014 -05 -08 įstatymo Nr. XII-871 redakcija) (toliau - Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo). Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, sudarant palankias sąlygas asmenims gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų jų disponuojama informacija ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (1 str. 2 d.). Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, bei atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tam tikrais atvejais, nustatytais įstatymu, minėta teisė gali būti ribojama. Atsisakyti suteikti asmens prašomą informaciją galima minėto įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kuri nustatoma atsižvelgiant į pareiškėjo prašomos informacijos pobūdį. Šis įstatymas netaikomas informacijai, kurios tvarkymas yra veikla, nesusijusi su valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms teisės aktais pavestų funkcijų vykdymu, išskyrus informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų darbo užmokestį (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 1 p.).
Taigi, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis bei Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato pareigą institucijoms pateikti informaciją apie jų veiklą bei kitus oficialius jų dokumentus (kopijas), jos prašantiems asmenims, tačiau galimas tik tokios informacijos teikimas, kuri yra institucijos veiklos, funkcijų ir pareigų įgyvendinimo rezultatas.
Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, prašymas yra apibrėžiamas kaip asmens kreipimasis į valstybės ar savivaldybių instituciją ar įstaigą, pateiktas žodžiu ar raštu, įskaitant elektroninę formą, šio įstatymo nustatyta tvarka. Dokumentas – bet kokia valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos sukurta ar gauta teiktina informacija ar jos dalis, išreikšta rašytine, įskaitant elektroninę, grafine, garsine ir (ar) vaizdine forma (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 1 d.). Informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 2 d.).
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities VPK (areštinę) prašydamas pateikti jam tinkamai patvirtintą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties nuorašą baudžiamojoje byloje Nr. I-2-2-218/2016, bei jį informuoti, kada ši nutartis buvo gauta Kauno apskrities VPK vykdymui.
Kadangi pareiškėjas dėl prašomos informacijos kreipėsi į Kauno apskrities VPK (areštinę), todėl ginčo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (toliau – Policijos įstatymas). Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos policijos veiklos teisinius pagrindus, policijos veiklos principus, policijos uždavinius, funkcijas, organizacinę struktūrą, policijos bendradarbiavimo su gyventojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių ir kitomis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, kitų užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis ar tarptautinėmis organizacijomis pagrindus, policijos generalinio komisaro skyrimo ir atleidimo tvarką, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių teisėsaugos pareigūnų teises ir pareigas vykdant bendrąsias operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje, policijos finansavimo šaltinius ir formas (Policijos įstatymo 1 str.).
Policijos įstatymo 5 straipsnyje apibrėžti policijos uždaviniai yra:1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių;4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra.
Kaip matyti, šie uždaviniai išimtinai susiję su saugumu visuomenėje ir valstybėje bei nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimu ir tyrimu.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nutartis yra procesinis dokumentas, priimtas Panevėžio miesto apylinkės teisme, pareiškėjo teigimu, baudžiamosios bylos Nr. I-2-2-218/2016 nagrinėjimo procese. Pareiškėjas prašė pateikti tinkamai patvirtintą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nutarties nuorašą. Pareiškėjo teigimu, minėtos nutarties pagrindu jis buvo sulaikytas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovo atsisakymas suteikti informaciją suvaržė jo teisę į gynybą dėl neteisėto jo sulaikymo, skunde nurodytoje, baudžiamojoje byloje Nr. I-2-2-218/2016. Pareiškėjo renkamos informacijos tikslas buvo susijęs su galimai pažeistų jo teisių gynimu baudžiamojoje byloje dėl jo galimai neteisėto sulaikymo (suėmimo). Pareiškėjo prašomos informacijos pobūdis akivaizdžiai susijęs su baudžiamuoju procesu ir procesiniais dokumentais baudžiamojoje byloje Nr. I-2-2-218/2016.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas ar suimtas. Pareiškėjo prašoma pateikti nutartis priimta Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso nustatytais pagrindais ir tvarka, kuri atsakovo teigimu nebuvo perduota vykdyti atsakovui (BPK140 str.). Pareiškėjo teisė susipažinti su baudžiamosios bylos procesiniu dokumentu ir gauti jo nuorašą turėtų būti įgyvendintina šio kodekso nustatyta tvarka, kreipiantis būtent į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prirėmusį minėtą nutartį.
Policijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis įpareigoja policijos įstaigą asmens prašymu pateikti savo tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose turimus duomenis apie šį asmenį, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Apie pradėtus tvarkyti duomenis ar duomenų teikimą tretiesiems asmenims policijos iniciatyva duomenų subjektai neinformuojami, išskyrus policijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Draudžiama iš policijos tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenis, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Ginčo atveju atsakovas tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nutarties neturėjo ir ja nedisponavo, nes, kaip jau buvo minėta, atsakovui minėta nutartis vykdymui dėl pareiškėjo sulaikymo (suėmimo) nebuvo pateikta. Todėl atsakovas neturėjo pareigos pateikti pareiškėjui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nutarties nuorašo. Minėta nutartis nebuvo pavesta atsakovui vykdyti ir todėl nebuvo susijusi su atsakovui pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 5 d. buvo sulaikytas, vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. A-371-245/2015 ir iš sulaikymo paleistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 7 d. nutartimi.
Įvertinus skundžiamo rašto turinį, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjui dėl jam reikšmingos nutarties nuorašo gavimo kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą, priėmusį šią nutartį ir teisėtai atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomo dokumento nuorašą, nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų. Skundžiamo atsakovo rašto nėra pagrindo naikinti. Nenustačius skundžiamo rašto neteisėtumo pagrindų, netenkintinas ir pareiškėjo kitas reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui prašomą informaciją bei atsiųsti jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nutartį su išsiuntimo ir gavimo rekvizitais. Be to, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl prašomos informacijos nesuteikimo nėra pagrindo spręsti klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio numatytais pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.