- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- AN2-166-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00046-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Advokatai
- Audrius Saulėnas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovo advokato Audriaus Saulėno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Ž. (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimas, kuriuo M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį 200 eurų bauda dėl to, kad nuo 2022 m. lapkričio 20 d. 01.23 val., (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų dėl bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai sklindančios muzikos, tokiais savo veiksmais sutrikdė asmenų ramybę, poilsį ir darbą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovas advokatas A. Saulėnas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir M. B. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Apeliantas nurodo, kad teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Teisminiam teisės taikymui visada būtina jį pateisinanti argumentacija – teismas privalo argumentuoti, kodėl jis priima vienokį ar kitokį sprendimą. Kadangi įstatymas reikalauja teismo sprendimų motyvacijos (ANK 636 straipsnis), teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas teisės taikymo aktas, grindžiamas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, t. y. tam tikri argumentai. Kiekviename sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Taip pat skunde aptariamos ANK 569 straipsnio 1, 4 dalių nuostatos, vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įstatymo nustatytų įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21/2012, 2AT-2/2013, 2AT-9/2014, 2AT-39/2014, 2AT-6/2012, 2AT-21/2012, 2AT-27/2015, Nr. 2AT-31/2015).
2.2. Nurodoma, kad ANK 488 straipsnio l dalis numato administracinę atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Pažymima ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį, pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui. Be to, pažymima, kad šioje teisės normoje atsakomybės subjektas yra bendrasis, jam nėra keliama jokių papildomų reikalavimų, kuriems esant asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio l dalį. Vis dėlto, tai, kad ANK 488 straipsnio l dalyje nėra numatyta specialaus atsakomybės subjekto, tai neatleidžia administracinę teiseną vykdančių subjektų nuo pareigos įrodyti ANK 488 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje ir kartu to, jog būtent traukiamas atsakomybėn asmuo yra atsakingas dėl padaryto pažeidimo. Už ANK 488 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, administracinė atsakomybė numatyta šio straipsnio 2 dalyje.
2.3. Teigiama, kad M. B. nuosekliai laikėsi ir laikosi pozicijos, jog triukšmas (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuris nuosavybės teise net nepriklauso byloje pripažintai nukentėjusiąja, I. B., ir kuri ten negyvena, galėjo sklisti ir iš kitų triukšmo šaltinių, tiek šalia esančių barų, tiek ir iš kitų gyvenamųjų patalpų. Ši aplinkybė yra nepaneigta jokiais bylos įrodymais. Byloje esantis vaizdo ir garso įrašas (pokalbis tarp policijos pareigūnų) patvirtina, kad jokio triukšmo nebuvo. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai bei Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento visuomenės sveikatos centro specialistė teismui patvirtino, kad girdėjo žemo dažnio garsą, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad šis garsas būtų sklidęs iš baro „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento patikrinimo aktu, kuriuo nesirėmė institucija, tirdama pažeidimą ir priimdama skundžiamą nutarimą. Dėl minėtame akte nurodytų aplinkybių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2023 m. balandžio 13 d. pripažino M. B. kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 48 straipsnio l dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skyrė švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą. Nutarimą 2023 m. balandžio 28 d. sankcionavo Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas. Dėl šio nutarimo M. B. pateikė skundą, ir byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Taigi dėl tų pačių aplinkybių (2022 m. lapkričio 20 d. po vidurnakčio iš baro „(duomenys neskelbtini)“ neva sklindančios garsios muzikos) M. B. yra baudžiamas dviejų skirtingų institucijų. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai išsakė tik savo subjektyvią nuomonę, kad žemo dažnio garsai galėjo sklisti iš baro „(duomenys neskelbtini)“, tačiau to nepakanka tam, kad ši aplinkybė būtų neginčijamai patvirtinta.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas bei palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartis.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs M. B. administracinio nusižengimo bylą pagal jo skundą, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl M. B. kaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti ir su skundžiamos nutarties argumentais bei padaryta išvada, kad M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnį kaip tinkamas subjektas.
8. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ne tik nukentėjusioji I. B. teismo posėdyje parodė, kad triukšmas sklido būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“, ši aplinkybė užfiksuota ir 2022 m. lapkričio 20 d. BIRT ataskaitoje, iš joje užfiksuotų duomenų nustatyta, jog 01.35 val. atvykus nurodytu adresu, baras „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą. Nuėjus pas pareiškėją, jos bute girdėjosi, kaip sklinda garsi muzika iš pirmame aukšte esančio baro „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja paaiškino, kad prieš iškviesdama policiją, buvo išsikvietusi ir Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojus, kurie atliko triukšmo lygio matavimus. Iš policijos pareigūnų įvykio dienos vaizdo ir garso įrašuose, padarytuose „Body“ kamera, nustatyta, kad pareigūnai pagal pareiškėjos iškvietimą eidami į įvykio vietą, t. y. priartėję prie pat baro „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavyje kalbėjo: „Nu ir kur čia triukšmas yra?“ Po to pareigūnai užėjo į pareiškėjos butą, ir su pareiškėja nusileido į apačią. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnai tarpusavyje kalbėjo dėl triukšmo ne būdami bute, bet būdami priėję prie baro. Šią aplinkybę, taip pat, kad būtent aptariamame bute buvo girdimas iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindantis triukšmas, kaip užfiksuota ir 2022 m. lapkričio 20 d. BIRT ataskaitoje, policijos pareigūnai D. L. ir V. K. patvirtino teismo posėdyje. Pažymėtina, kad liudytojai policijos pareigūnai D. L. ir V. K. ir paaiškino, jog muzikos negirdėjo lauke, tačiau bute muzika buvo girdima, liudytoja V. K. taip pat akcentavo, kad bute girdima muzika žemu dažniu tikrai trukdė poilsiui.
9. Tai, jog garsiai sklido muzika būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“ ir kėlė triukšmą, objektyviai nustatyta iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento patikrinimo akte Nr. (3-12 4.80Mr) PA-3700 užfiksuotų duomenų, t. y. patikrinimo išvadoje nurodyta (patikrinimas vietoje pradėtas 2022 m. lapkričio 20 d. 00.45 val., patikrinimas vietoje baigtas – 2022 m. lapkričio 20 d. 01.30 val.), kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“, vykdydama veiklą bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) , pažeidė Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ 9 punkto (įvertintojo garso slėgio lygio LR, įvertinus neapibrėžtį ± 4,4 dBA, (nustatyta 31 dBA, reglamentuojamas ribinis dydis – 20 dBA) ir didžiausiojo F laikinio svertinio ir A dažninio svertinio garso slėgio lygio LAFmax, įvertinus neapibrėžtį ± 3,0 dB (nustatyta 43 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 30 dB) ribiniai dydžiai viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius) ir 11 punkto (aiškiai pastebimų diskrečių tonų turinčių infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL₁ ribinis dydis 40 Hz dažnyje (nustatyta 11 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 0 dB) normas ir 200 Hz dažnyje (nustatyta 24 dB, reglamentuojamas dydis – 12 dB) viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius ir aiškiai pastebimų diskrečių tonų infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL₂ ribiniai dydis 40Hz dažnyje (nustatyta 24 dB, reglamentuojamas dydis – 10 dB), 100 Hz dažnyje (nustatyta 31 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 20dB) ir 200 Hz dažnyje (nustatyta 39 dB, reglamentuojamas ribinis dydis – 22 dB) viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius) reikalavimus.
10. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento visuomenės sveikatos centro kontrolės skyriaus specialistė J. J. patvirtino, kad 2022 m. lapkričio 20 d. pareiškėjos bute, (duomenys neskelbtini), dalyvavo atliekant grįžtamąjį matavimą. Matavimai buvo atliekami nuo 00.45 val. iki 1.30 val., matavimai atlikti veikiant triukšmo šaltiniui. Po to nuvyko į barą „(duomenys neskelbtini)“, paprašė išjungti muziką, kad galėtų atlikti matavimus bute. Po pirmo matavimo buvo atlikta grįžtamoji kontrolė ir tam tikruose diapazonuose buvo nustatytas žemadažnio garsų viršijimas, t. y. žemadažnio garsai neatitiko Lietuvos Respublikos higienos normų nustatytų normų. Kai buvo pareiškėjos bute, girdėjo žemadažnio garsus, bet vien iš klausos negalėjo pasakyti, ar tai buvo infragarsas ar žemadažnis. Matavimai parodė, kad bute buvo girdimas žemadažnio garsas. Infragarsas – tai garsas iki 16 Hz, o žemadažnis – garsas nuo 16 Hz iki 200 Hz. Akte yra nurodytas tyrimo rezultatas, kad yra viršijamos žemadažnio garso normos. Išvadoje nustatyti virš higienos normų nustatyti trikdžiai trikdo žmogaus ramybę. Matavimas yra suminis, t. y. kai iš viršijimo vertės jau išminusuotas matavimo, atlikto išjungus muziką, rezultatas. Kad būtent iš to baro sklido triukšmas, parodo tyrimo rezultatai. Pareiškėjos bute girdėjo tuos pačius garsus, kurie buvo leidžiami bare „(duomenys neskelbtini)“.
11. Atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 20 d. 01.23 val., bute, (duomenys neskelbtini), buvo girdimas triukšmas dėl garsiai grojančios muzikos, kuri sklido būtent iš (duomenys neskelbtini) esančio baro „(duomenys neskelbtini)“, tačiau M. B. kaip vadovas nesiėmė veiksmų dėl bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai sklindančios muzikos, kuri vienareikšmiškai sutrikdė asmenų ramybę, poilsį ar darbą, todėl tokiu neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnyje, ir tai padarė pakartotinai, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį.
12. Kartu, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentą, kad dėl tų pačių aplinkybių (2022 m. lapkričio 20 d. po vidurnakčio iš baro „(duomenys neskelbtini)“ neva sklindančios garsios muzikos) M. B. yra baudžiamas dviejų skirtingų institucijų, pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartimi panaikintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2023 m. balandžio 13 d. nutarimas, kuriuo M. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, ir administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas minėtą nutartį apskundė apeliacine tvarka, ir byla su apeliaciniu skundu perduota nagrinėti apygardos teismui, todėl konkrečioje byloje ir bus vertinami surinkti duomenys dėl to, ar M. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį.
13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą ir M. B. atstovo advokato Audriaus Saulėno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.