- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- BIK-44/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16526-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas (pirm.), Eligijus Gladutis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. V. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. ir jo gynėjas advokatas V. Jaroščenka prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: pripažinti E. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. vasario 14 d. veika) ir bylą jam nutraukti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – jos naudai iš E. V. priteisti 667,35 Eur turtinei žalai atlyginti, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 3 punktų reikalavimų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas dar pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Tai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistojo veikų kvalifikavimui, išnagrinėjimu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, o tik pakartojo jame išdėstytus argumentus, neatlikęs išsamios įrodymų analizės dėl E. V. veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių buvimo.
Teismai nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės. E. V. yra pajėgus atlyginti padarytą žalą ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vertinant E. V. galimybes atlyginti padarytą žalą, neatsižvelgta į tai, kad dalį žalos (450 Eur) jis jau yra atlyginęs. Pagal teismų praktiką, vien tai, kad kaltininkas negalės iš karto atlyginti visos nukentėjusiajam priteistos žalos, savaime nėra kliūtis pripažinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Sprendžiant, ar E. V. nedarys naujų nuskalstamų veikų, buvo vertinamas jo elgesys praeityje ir neatsižvelgta į dabarties aplinkybes. Po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra praėję pusantrų metų ir per šį laiką nuteistasis nenusikalto. Tai rodo kad jis suprato savo veiksmų pasekmes ir padarė išvadas. Be to, nors veikos yra tyčinės, jos padarytos spontaniškai, iš anksto neplanuojant, sunkių negrįžtamų pasekmių nesukelta. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. pakeitė gyvenimo sąlygas, išsiskyrė su nukentėjusiąja, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra pagrindas manyti, kad jis nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato garantijas, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų išvengti įpareigojimo atlyginti žalą ar nesilaikyti įstatymų, nes kitu atveju toks asmuo neišvengtų baudžiamosios atsakomybės. Teismai, spręsdami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, be pagrindo BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų nesusiejo su BK 40 straipsnio 8 dalimi. Taip pat nepagrįstai suabejota laiduotojos tinkamumu. Teismai, svarstydami ginčijamų sąlygų buvimą, nevertino reikšmingų aplinkybių visumos, išskirtinę reikšmę suteikdami tik neigiamoms aplinkybėms. Sprendimų motyvai dėl BK 40 straipsnio taikymo yra formalūs ir deklaratyvūs.