Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui Lietuvos kūno kultūros akademijai dėl įrašymo į LKKA studentų sąrašus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Dėstytojai liudijo ieškovo nenaudai, buvo šališki, kadangi juos su atsakovu sieja darbiniai santykiai ir kitaip jie elgtis negalėjo. Teismas, remdamasis dėstytojų parodymais, kaip svertiniais įrodymais, nesilaikė bendrųjų įstatymo normų. Ieškovas yra aktyvus, už savo teises ir tinkamą studijų procesą ieškantis teisybės studentas, todėl abejoja ar dėstytojų keitimas, skundų ir prašymų tekimas laikytinas prasižengimu. Taip užkertamas kelias reikšti pretenzijas dėl studijų kokybės, dėstytojų kvalifikacijos.

2. Ieškovas pašalinimo iš Akademijos neapskundė, tačiau tas įvyko dėl objektyvių priežasčių: įsakymą dėl pašalinimo P. M. gavo 2011 m. spalio 17 d. ir tą pačią dieną susilaužė koją, todėl apskųsti negalėjo. Apskundimą jis nusiuntė registruotu laišku 2011 m. gruodžio 2 d., LKKA atstovų buvo apkaltintas, kad nusiuntė ne skundą, o tuščią lapą (nors vėliau buvo įrodyta, kad buvo nusiųstas skundas). Skundas priimtas nebuvo, paaiškinant tuo, kad P. M. jau yra išbrauktas iš studentų sąrašų. Į šiuos argumentus teismas neatsižvelgė. Liudytojų parodymų keitimas, kad skundo negavo, o vėliau pripažinimas, kad toks ieškovo raštas pasiekė Ginčų nagrinėjimo komisiją, įrodo tą faktą, jog liudytojai veikė susitardami ir davė tokius parodymus, kuriuos buvo numatę ir kurie neatitinka tikrovės. Todėl yra pagrindas abejoti jų parodymų tikslingumu. Esant pažeistiems pagrindiniams civilinės teisės principams (CK1.5 straipsnis), studento P. M. pašalinimas iš universiteto buvo nepagrįstas, todėl neteisėtas ir privalo būti panaikintas.

3. Teismas sprendime mini, kad ieškovas pašalintas iš Vilniaus pedagoginio universiteto dėl tokių pačių priežasčių – bendravimo ir etikos normų nesilaikymo. Teismas, vertindamas tik šį teiginį be kitų įrodymų, nes jų nebuvo, priėmė klaidingą išvadą, apibendrinančią ieškovą, kaip ne pirmą kartą neetiškai besielgiantį asmenį, kuris vėl pašalinamas iš universiteto. Ieškovas buvo pašalintas iš Vilniaus pedagoginio universiteto neįvykdęs studijų programos, t. y., kad laiku neišsilaikė dalykų skolų.

1. Atmestinas ieškovo argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, kadangi apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti liudytojų parodymais. Vien ta aplinkybė, jog liudytojai dirba Lietuvos sporto universitete, neįrodo jų šališkumo. Duodant parodymus, D. S. nedirbo dekane, o docentės dr. V. V. darbo teisiniai santykiai su atsakovu buvo pasibaigę. Be to, ieškovo netinkamas elgesys buvo nustatytas ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti, kad Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas CPK bei kasacinio teismo praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Kolegija atsisako priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nėra duomenų, kad teismas juos būtų atsisakęs priimti (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog 2010 m. rugsėjo 23 d. sudaryta ieškovo P. M. ir atsakovės Lietuvos kūno kultūros akademija sutartimi ieškovas priimtas studijuoti kūno kultūrą valstybės finansuojamoje vietoje (b. l. 11). Minėta sutartimi atsakovė prisiėmė prievolę visam studijų laikotarpiui užtikrinti studijų pagal pasirinktą programą kokybę, vykdyti kitus, mokyklos statute ir kituose vidaus tvarkos teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, o ieškovas įsipareigojo vykdyti studijų programą, laikytis akademinės drausmės ir vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti kitus, mokyklos statute ir kituose vidaus tvarką nustatančiuose teisės aktuose nustatytus, įsipareigojimus (Sutarties 8, 11 punktai). 2011 m. spalio 1 d. Lietuvos kūno kultūros akademijos rektoriaus įsakymu R. M. pašalintas iš studentų sąrašų už bendravimo ir etikos normų pažeidimą (b. l. 31). Apylinkės teismas nustatė, kad P. M. Lietuvos kūno kultūros akademijos Sporto biomechanikos metodai dalyko asistentei R. S. bandydamas atsiskaityti du darbus atnešė plagiatus; Kūno kultūros ir gimnastikos katedros docento O. B. prašė parašyti magistro darbą už pinigus, siūlydamas nuo 1 iki 3 tūkstančių litų; Sporto edukologijos dekanei D. S. pasiūlė už tai, kad jis nesikreiptų į ginčų nagrinėjimo komisiją sudaryti jam išskirtines sąlygas ir leisti laikyti egzaminą neatlikus ir neatsiskaičius laboratorinių darbų. Nesutikus su jo siūlymu, grasino, kad tai jai geruoju nesibaigs, į ją reguliariai žodžiu ir raštu kreipėsi su prašymais sudaryti išskirtines sąlygas studijuoti, pakeisti egzaminų rezultatus, pakeisti dėstytojus; Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros docentei dr. V. V. nuolat grasino skundais, trikdė dėstytojos veiklą, darė psichologinį spaudimą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Akademijos statuto 136 straipsniu, Akademijos studijų reguliamino 3.2.10.1 punkto 6 papunkčiu (b. l. 61, 73), CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, R. M. padarytus pažeidimus pripažino šiurkščiais ir padarė išvadą, jog ieškovas iš studentų sąrašų išbrauktas pagrįstai.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino liudytojų, kurie yra atsakovės darbuotojai, parodymus bei kitus įrodymus. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Kolegija pritaria apylinkės teismui, jog netikėti apklaustų liudytojų parodymais pagrindo nėra. Vien tai, kad apklausti liudytojai dirba Kūno kultūros akademijoje, kolegijos nuomone, neleidžia abejoti jų nešališkumu, o parodymus jie davė prieš tai prisiekę sakyti tiesą apie žinomas aplinkybes. Kaip matyti iš liudytojos V. V. apklausos, ji tuo metu, kai buvo apklausiama teisme, jau nebedirbo Akademijoje (b. l. 152-153). Be to, iš bylos medžiagos spręstina, kad apylinkės, teismas rėmėsi ne tik liudytojų, apklaustų teismo posėdžio metu, parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo nederamą elgesį bei atsakovės išdėstytas aplinkybes dėl ieškovo padarytų etikos ir bendravimo pažeidimų (b. l. 78-83). Teismas, juos vertindamas, atsižvelgė ir į CK 1.5 straipsnyje nurodytus principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atsižvelgiant į aukštojo mokslo įstaigų specifiką – aukštosios mokyklos autonomiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., nutarimai, 2009 m. spalio 28 d. sprendimas). Studento ir aukštosios mokyklos santykius įforminanti studijų sutartis, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Pagal šią sutartį studentui suteikiama teisė studijuoti pagal atitinkamą studijų programą, o studentas, be kitų, įgyja pareigą tinkamai priimti aukštosios mokyklos teikiamą studijų paslaugą bei laikytis tam tikrų įsipareigojimų; laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, studentų etikos kodekso (Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1-3 punktai). Esminė studento pareiga, ką pažymėjo apylinkės teismas, – sąžiningai studijuoti, vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta vidine tvarka. Pažymėtina, kad aukštoji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, už studento pareigų pažeidimus skirti studentams drausmines nuobaudas (Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Drausminių nuobaudų skyrimo tvarka konkrečiu atveju numatyta Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto trečiojo skirsnio (b. l. 61) bei Senato patvirtinto Studijų reguliamino (b. l. 76-77).

Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, aiškino ir taikė teisingumo ir protingumo principus, susiedamas juos su aukštosios mokyklos autonomijos principu, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. P. M. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.