Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimą dėl nuteistajam D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 2 dalį. Teismas skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ir skirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant asmenį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose 3) per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2024 m. kovo 13 d.) atlyginti likusią žalą (1200 Eur). Bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 13 d.

Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) D. S. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. 2023 m. rugsėjo 29 d. asmuo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už nustatytųjų probacijos sąlygų nevykdymą, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas (a. b. l. 23).

Probacijos tarnyba teikime pažymi, kad priežiūros laikotarpiu siekiant užtikrinti efektyvesnę probuojamojo elgesio kontrolę ir jam nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, probacijos tarnyba turi teisę vykdyti minėtų pareigų ir draudimų vykdymo stebėjimą elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau probuojamasis atsisako (nesutinka), kad jam nustatytų pareigų ir draudimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Probacijos tarnybą kreipėsi į teismą su teikimu, nes probuojamojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam nustatytų pareigų ir draudimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis prilyginamas vengimui vykdyti probacijos sąlygas.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir teismo prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė teikimo netenkinti. Nuo apykojės neatsisako, sutinka ją užsidėti, tačiau dėl apykojės nenorėtų prarasti savo darbo, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) laiko, o apykojė matosi vizualiai ir įmonės vadovui tai pamačius gali susigadinti santykiai ir reikės ieškoti kito darbo. Per (duomenys neskelbtini) laiko darbovietėje padarė nemažai darbo, padaryti dideli žingsniai, yra rezultatas ir norisi daugiau pasiekti ir toliau dirbti. Probacijos tarnybos atstovei minėjo priežastį, dėl ko nenori dėvėti apykojės, Probacijos tarnybos atstovė pasakė, jog tokiu atveju gali kreiptis į teismą ir pasisakyti dėl susiklosčiusios situacijos. Apykojė nėra tokio dydžio, kaip laikrodis ir per kelnes ji labai matosi. Darbdavys nežino, jog jis yra teistas, kadangi teismas neinformuoja darbdavio dėl asmens teistumo. Žalą 1200 Eur mokės dalimis. Iš nuosprendžio turėtų matytis, jog jau yra padaręs atitinkamus žingsnius, kai kuriems jau yra atlyginęs žalą. Apykojės nenori dėvėti dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Įstatymas numato nuteistojo stebėjimą tam tikru laiku būti namuose, elektroninės stebėjimo priemonės dėvėjimo, tačiau žiūrint į įstatymą kompleksiškai tokia galimybė yra tik, kai teismas paskiria nuteistajam intensyvią priežiūrą. Šiuo atveju asmeniui nebuvo paskirta intensyvi priežiūra. Yra priimta daug teismų sprendimų, ši kontrolės priemonė yra galima jei nuteistasis sutinka, nes kitu atveju neproporcingai yra apribojamos asmens teisės. Asmeniui yra paskirtas teismo įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tačiau Probacijos tarnyba neturi tokios techninės galimybės apykoję nuimti dienos metu.

Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Palaiko analogišką poziciją, kaip ir prokuroras. Atsisakymas dėvėti apykoję neturi būti traktuojamas, kaip pažeidimas. Nes Probacijos tarnybos įstatyme numatyta, jog Probacijos tarnyba turi teisę vykdyti kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau tai yra teisė, o ne pareiga. Ginamasis turi pasirinkimo teisę būti kontroliuojamam nuotoliniu būdu arba fiziškai, ginamasis pasirenka antrą būdą būti stebimam fiziškai. Būtų neteisinga skirti apykojės stebėjimą būtinu, kadangi apykojės stebėjimo sąlygos atitinka intensyvios priežiūros sąlygas. O intensyvią priežiūrą gali paskirti tik teismas, tarp paskirtų įpareigojimų ginamajam nėra paskirta intensyvi priežiūra. Ginamasis pateikė objektyvią priežastį, kodėl negalėtų dėvėti apykojės – dėl darbo. Asmuo turi ir kitų įpareigojimų, šiai dienai nepadarė nei vieno pažeidimo, nebuvo nustatyta buvimo namuose nustatytu laiku pažeidimų, ginamasis dirba, tikėtina, kad atlygins žalą, kadangi turi dar nemažai laiko iki nustatyto termino. Bausmę vykdo tinkamai.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtos bausmės, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 89 straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas Probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, valstybės vardu išreiškia pasitikėjimą nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, asmeniui per tam tikrą laikotarpį įvykdant tam tikras baudžiamojo poveikio priemones, sąlygas ir įpareigojimus. Tokiu teisiniu reguliavimu ir teisės taikymu siekiama ne tik pakeisti nuteistojo elgesį bei pasiekti bausmės tikslus švelnesnėmis priemonėmis, netaikant griežtos laisvės atėmimo bausmės, bet tuo pačiu kontroliuojant nuteistojo elgesį ir vertinant, kaip asmuo pateisina išreikštą pasitikėjimą juo. Asmuo, kuriam yra atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, probacijos laikotarpiu turi griežtai, be pažeidimų ir nepaisant jokių priežasčių laikytis jam nustatytų įpareigojimų, o kai to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių, nedelsiant nurodyti tokias priežastis ir savo veiksmais parodyti, kad daro visa, kas jam pavesta, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad ne valstybė, imdamasi įvairių kontrolės mechanizmų, patikrinimų ir prevencijos priemonių, turi skatinti ir prašyti laikytis įpareigojimų, o pats nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas vykdant įpareigojimus, parodyti, kad jis buvo vertas jam parodyto pasitikėjimo, o priešingu atveju jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad būtent nuteistasis turi būti suinteresuotas vykdyti visas jam nustatytas pareigas.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas negali būti taikomas formaliai. Lietuvos Respublikos Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Kiekvienu atveju turi būti visapusiškai įvertinama, ar bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcingas probuojamojo elgesiui.

D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 2 dalį. Teismas skyrė 3 metus laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ir skirta galutinė – 2 metus laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant asmenį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose 3) per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2024 m. kovo 13 d.) atlyginti likusią žalą (1200 Eur.).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodika yra vidutine – 67 balai iš 168 galimų balų. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Probacijos tarnyba dėl D. S. teismo skirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų pažeidimo į teismą su teikimu kreipiasi pirmą kartą. Probacijos laikotarpiu nuteistajam naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka nebaustas (a. b. l. 27). Sodros duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (a. b. l. 22, 31).

Priežiūros laikotarpiu nuteistasis atsisako (nesutinka), kad jam nustatytų pareigų ir draudimų vykdymas, o tiksliau nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vykdymas, būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos įstatymo 17 straipsnio 7 dalis numato, jog probuotojai turi teisę – probuojamųjų elgesio kontrolei vykdyti naudoti elektroninio stebėjimo ir specialiąsias technines priemones. Probacijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog probuojamiesiems teismo paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 9 punktuose nustatytų pareigų, 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytų pareigų ir draudimų, šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose nustatytų pareigų ir intensyvios priežiūros vykdymo stebėjimas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Minimo straipsnio 4 dalis numato, jog probuojamojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam nustatytų pareigų ir draudimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui vykdyti probacijos sąlygas.

Pažymėtina, kad nors Probacijos įstatymas numato teisę Probacijos tarnybai naudoti elektroninių stebėjimo priemones kontroliuojant bausmės vykdymo atidėjimu nuteistiems asmenims skirtų įpareigojimų draudimų vykdymą, kuriems nėra paskirta intensyvi priežiūra, tačiau ši teisė neturėtų kiekvienu atveju virsti prievole nuteistiesiems skirti stebėjimą elektroninėmis priemonėmis. Dėl to ir vengimas vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo bausmę negali būti pripažįstamas vien formaliais pagrindais tam prilyginant nuteistojo atsisakymą arba nesutikimą su Probacijos tarnybos sprendimu jos įpareigojimų ar draudimų kontrolę vykdyti elektroninio stebėjimo ir (ar) specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Bausmės vengimui būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybinė valia nevykdyti bausmės vykdymo atidėjimo turinio.

D. S. 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu teismas atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam skyrė įpareigojimus, tačiau intensyvios priežiūros nepaskyrė. Probacijos tarnybos vidaus teisės aktai Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. V-106 leidžia kontroliuoti kaip asmuo, kuriam skirtas įpareigojimas būti namuose tam tikru laiku, laikosi šio įpareigojimo ir elektroninio prietaiso pagalba, tačiau, teismo vertinimu, tokia kontrolė, pasitelkiant elektroninį prietaisą, galėtų būti sietina tik su nuteisėjo keliama rizika ir paremta objektyviais duomenimis, tačiau ne su institucijos siekiu patogiau vykdyti nuteistojo priežiūrą dėl įpareigojimo būti namuose teismo nustatytu laiku. Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad šio įpareigojimo laikymąsi galima kontroliuoti ir kitomis priemonėmis, tai yra, naktinius nuteistųjų patikrinimus fiziškai gali vykdyti Probacijos tarnybos darbuotojai bei policijos pareigūnai. Elektroninio prietaiso uždėjimas visai parai, kai tokio asmens buvimo vieta pagal teismo skirtą įpareigojimą turi būti kontroliuojama tik nakties metu (nuo 23 val. iki 6 val.), neproporcingai ribotų asmens laisvę.

Vykdant įpareigojimo būti namuose stebėseną elektroninėmis priemonėmis nuteistasis elektroninio stebėjimo prietaisą turėtų dėvėti, net ir tada, kai jo stebėjimas nevykdomas – ne tik nakties metu, bet visą parą, nes apykojės nuimti ir uždėti savarankiškai nėra techninės galimybės. Taigi įranga būtų naudojama ir dienos metu, nors asmens stebėjimas dienos metu nevykdomas, tokiu atveju asmens teisės būtų nepagrįstai suvaržomos, o teisinė padėtis pasunkinama labiau, nei buvo numatyta teismo nuosprendžiu. Kaip minėjo nuteistasis teismo posėdžio metu, dėl apykojės jis turėtų psichologinį spaudimą darbe, kadangi apykojė yra nemaža ir vizualiai matosi per aprangą, todėl asmuo galėtų prarasti darbą. Pažymėtina, kad vienas iš teismo skirtų įpareigojimų nuteistajam yra dirbti. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte išdėstytos teisės normos turinys – probuojamųjų elgesio kontrolės vykdymas naudojant elektroninio stebėjimo ir specialiąsias technines priemones yra tapatus intensyvios priežiūros turiniui, o 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu intensyvi priežiūra nuteistajam nebuvo skirta. Apykojės dėvėjimas ne tik nakties stebėjimo metu formaliai atitiktų intensyvios priežiūros sąlygas, ir nors asmuo dienos metu nebūtų stebimas, tačiau minėtos aplinkybės nėra proporcingos ir pažeidžia teisingumo principo esmę.

Atkreiptinas dėmesys, kad elektroninio stebėjimo kontrolės taikymo intensyvumas ir būdai turi būti parinkti proporcingai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu asmuo yra nuteistas, sunkumą, taip pat į individualias nuteistojo savybes ir asmenybę, taip pat į riziką pakartotinai nusikalsti bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju, nefiksuota jokių nuteistojo aktyviais veiksmais padarytų su bausmės vykdymo atidėjimo paskirtų įpareigojimų pažeidimų, kurie būtų pagrindas dar labiau suvaržyti nuteistojo elgesį.

Įvertinus visumą aplinkybių, naujas įstatymo nuostatas ir jų taikymą nuteistajam, teismas pripažįsta, kad nuteistasis nepadarė tokio turinio pažeidimo, dėl kurio jo elgesys turėtų būti vertinamas kaip vengimas vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nuteistasis D. S. vykdo probacijos sąlygas, teismo skirtus įpareigojimus, pažeidimų nėra užfiksuota. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti Probacijos tarnybos prašymo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, net ir nustačius bei pripažįstant D. S. elgesį dėl atsisakymo jam paskirto įpareigojimo, būti nustatytu laiku namuose, vykdymo kontrolės elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų akivaizdžiai neproporcingas baudžiamojoje teisėje privalomų teisingumo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso numatytų bausmių vykdymo individualizavimo ir teisėtumo principams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. S.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.