- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-553-380-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00366-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Saudauskaitė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- V. A.
- Advokatai
- Juozapas Surblys
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aurelija Sadauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-553-380/2011
Teisėjas Eugenijus Antanauskas (Proceso Nr. 1-31-1-00366-2011-5)
2011 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aurelijos Saudauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-05 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 3 d. areštu 30 parų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo momento.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. nuteistas už tai, kad 2011-03-26, apie 15.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) sulaikytas policijos pareigūnų vairuojant automobilį taksi „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas papirkti valstybės tarnautojus ir išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, kad jie nevykdytų savo įgaliojimų, davė 40 Lt kyšį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Antro būrio specialistui Ričardui Baltrimui ir vyriausiajam patruliui Arvydui Valučiui, padėdamas pinigus – du 20 Lt banknotus policijos tarnybiniame automobilyje „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp priekinių vairuotojo ir keleivio pusės sėdynių prie rankinio stabdžio svirties.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-05 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą arba laisvės apribojimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku statybose, be to, turi išlaikyti butą, už kurį kiekvieną mėnesį turi sumokėti apie 500 Lt. Taip pat su gyvenimo drauge augina tris vaikus, kuriuos reikia maitinti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. A. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Nuteistasis V. A. neneigia savo kaltės ir sutinka su jo nusikalstamų veiksmų įvertinimu pagal baudžiamąjį įstatymą (padarytos veikos kvalifikavimu). Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma paskirti švelnesnę bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl nuteistojo V. A. kaltės nepasisako.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 3 d. numatyta, kad tas, kas siekdamas papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį pasiūlė, pažadėjo arba davė jam arba tarpininkui mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu.
Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą arba laisvės apribojimą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti tokį jo prašymą nėra pagrindo.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).
Paskirdamas bausmę nuteistajam V. A., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. Apeliantas padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 str. 15 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarę būdamas teistas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus (b. l. 69-70).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 19, 83).
Įvertinus visą tai, matyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam skyrus tik griežčiausią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 3 d. numatytos bausmės rūšį – areštą.
Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d. numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą yra nustatomas nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų areštas. Todėl darytina išvada, kad nuteistajam buvo paskirta arešto bausmė (30 parų), kuri yra nežymiai didesnė už skiriamo dydžio vidurkį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę ir nustatė jos dydį nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 3 d. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-05 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.