Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

A. P. 2022 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. bendro naudojimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip šešis kartus rankos kumščiu trenkė savo buvusiai sugyventinei Z. S. į veidą, po to pastūmė mažametį A. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko jis atsitrenkė į metalines duris, ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne mažiau kaip 5 kartus rankos kumščiais sudavė Z. S. į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. S. sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, bei sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo A. G. sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad vaiko nemušė, viso bendravimo su Z. S. metu ant jos vaiko net balso nepakėlė. Su A. G. labai gerai sutaria, tarp jų yra geras ryšys. 2022 m. balandžio 27 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas savo pažįstamą A., kuri gyvena su sugyventiniu R. Jis ją vadina A., bet gali būti, kad ji yra E. B. Atėjo pas E. B. pabendrauti, jie vienas kitą žino iš seniau, turi bendrų pažįstamų. Bendraujant iš kažkur atsirado Z. S., truputį su ja susipyko, nes jis nenorėjo jos matyti ir su ja bendrauti. Išbėgdamas pro duris į lauką galėjo stumtelti Z. S., kadangi ji stovėjo jo kelyje, pastūmė Z. S. norėdamas ją patraukti. Tuo metu, kai kalbėjo su Z. S., A. G. stovėjo jo pusėje. Jis Z. S. tik stumtelėjo, jei būtų tiek kartų spyręs, kiek nurodyta kaltinime, ji būtų visa mėlyna, nebūtų vien apibrozdinimai. Z. S. įvykio metu buvo nėščia, jei jis būtų smurtavęs prieš ją, ant vaiko matytųsi požymiai, tačiau vaikas gimė sveikas. Įvykio dieną jis nebuvo girtas, bet galėjo būti truputį išgėręs. Tuo metu jis su Z. S. negyveno, jie buvo susipykę, išsiskyrę, jis buvo susinervinęs dėl gyvenimo. Prieš įvykį su Z. S. gyveno tris metus. Nežino, kodėl Z. S. nori jį nepagrįstai apkalbėti, gal supyko ant jo, kad jis išgerdavo, gal dėl meilės. Nežino, koks pagrindas E. B. jį nepagrįstai apkalbėti. Z. S. su E. B. buvo išgėrusios įvykio dieną. Dabar jis uždarbiauja nelegaliai, per mėnesį gauna 1800 Eur. Nori taisytis, jis Z. S. atsiprašė ir ji jam atleido. Su Z. S. bendrauja, padeda jai, jeigu reikia pagalbos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Z. S. parodė, kad įvykio metu buvo pikta, nes buvo nėščia ir pamatė A. P. su kita. A. P. ją pastūmė, patraukė ir išėjo, o prie vaiko jis nelindo. Jei A. P. būtų lindęs prie vaiko, būtų kviesta ne policija, o viskas vyktų kitais būdais. Ji iškvietė policiją ir paprašė E. B., kad ji nurodytų pareigūnams, jog buvo sumušimai, kad A. P. pastūmė jos sūnų A. G. Mėlynės pas ją ant kūno buvo nuo darbo viešbutyje, ten kažkur užkliūdavo. Sužalojimai veide buvo padaryti ne darbe, neatsimena, kur tiksliai, galbūt kažkur užkliuvo. A. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti mokykloje. Parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi. Žino, kad už melagingų parodymų davimą jai gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Įvykio dieną iš mokyklos paėmė savo sūnų A. G. ir užėjo pas E. B., kuri yra jos pažįstama. Kylant laiptinėje pamatė A. P. su kita. Kai užėjo pas E. B., A. P. jau buvo pas E. B. ir tada prasidėjo konfliktas. Ji pradėjo rėkti, jis ją pradėjo traukti, nes norėjo išeiti. Buto durys buvo atidarytos, A. P. norėjo pabėgti, bet ji A. P. laikė, norėjo paklausti, kas ta moteris. Kai vyko konfliktas, E. B. buvo prie jos kambaryje. E. B. matė visą konfliktą ir bandė ją raminti. Šiuo metu su E. B. nebendrauja. Po balandžio 27 d. įvykio su E. B. bendravo, ji nesakė jai, kad buvo apklausiama kaip liudytoja. Įvykio dieną ji laukėsi. Jos sūnus A. G. turi specialių poreikių, jis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), jis iš viso nekalba. Dabar ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su A. G. Gyvena iš vaiko neįgalumo pašalpos, kuri yra 800 Eur, dar padeda vaiko tėvas. Anksčiau A. P. naudojo smurtą jos atžvilgiu, bet ji jam atleido. Šiai dienai bendrauja su A. P. Kai vyko įvykis, ji su A. P. negyveno, tris mėnesius tikrai jau negyveno su juo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), pas jos draugą, koridoriuje. Šiuo adresu gyvena ir ji. Z. S. buvo atėjusi pas ją viena, jos sūnų matė koridoriuje, o vėliau atėjo ir A. P. Tarp Z. S. ir A. P. įvyko konfliktas. Konflikto metu Z. S. rėkė ant A. P. Z. S. lindo, kabinėjosi prie A. P. ir jis ją netyčia stumtelėjo. Smurtinių veiksmų Z. S. ir jos sūnaus atžvilgiu iš A. P. nematė. Matė tik tai, kad A. P. pastūmė Z. S. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos E. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 39), E. B. parodė, jog teisingi parodymai, jai pasakė kaip atsakyti į klausimus. Pusė perskaitytų parodymų nėra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes, kadangi Z. S. to paprašė, ji iš nervų pasakė, kad nori nubausti A. P. Z. S. buvo atėjusi pas ją po įvykio ir paprašė duoti melagingus parodymus. Įvykio dieną su Z. S. sėdėjo, gėrė arbatą. Pasėdėjus Z. S. ėjo iš jos namų ir A. P. užėjo į koridorių. Z. S. pradėjo kabinėtis prie A. P. ir jis ją atstūmė. Kai A. P. įvykio metu pastūmė Z. S., jos vaikas buvo koridoriuje, kadangi jie ruošėsi išeiti. Ji nematė sužalojimų ant Z. S. vaiko kūno ar ant Z. S. kūno. Z. S. jai nesakė, kad buvo susižalojusi. Jos atžvilgiu A. P. neatliko jokių veiksmų. Neprisimena, kas iškvietė policiją, galbūt Z. S.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. jis buvo pas draugę A., adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Apie 16 val. atėjo jo buvusi sugyventinė Z. S. su sūnumi A. G. Jie su Z. S. pradėjo ginčytis dėl jų santykių, jie pradėjo įžeidinėti vienas kitą, vartoti necenzūrinius žodžius, jam atsibodo klausyti ką Z. S. šneka, jis atsistojo ir pasakė jai „eik tu šikt“, jis atsistojo, užtrenkė duris ir išėjo. Jokio fizinio smurto nei prieš ją, nei prieš jos sūnų A. G. jis nenaudojo. Nežino, kodėl Z. S. sako, kad jis ją mušė. Su Z. S. jie kartu negyvena jau apie 5 mėnesius, tačiau susitinka. Bendrų vaikų jie neturi (1 t., b. l. 87-89). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad nenaudojo jokio fizinio smurto nei prieš Z. S., nei juo labiau prieš A. G., Zarina taip pasakė turbūt iš pykčio (1 t., b. l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. S. parodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. apie 16 val. ji su sūnumi A. G. atėjo pas draugę E. B., adresu (duomenys neskelbtini), ji atidarė buto duris ir iškart atidarius duris koridoriuje pasirodė jos buvęs sugyventinis A. P., kaip jis atsirado koridoriuje, ji nežino, ji nematė, kad jis eitų paskui ją. A. P. iškart atbėgo iki jos ir savo rankomis, kiek pamena abejomis, rankų kumščiais pradėjo trankyti jai į veidą, jis jai trenkė ne mažiau kaip šešis kartus, paskui abejomis kojomis pradėjo ją spardyti, jis jai spyrė į pilvo sritį ne mažiau kaip du kartus, nuo jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Viską matė jos draugė, kuri bandė ją ginti ir saugojo jos vaiką. Po spyrių į pilvą ji su vaiku bandė pabėgti iš koridoriaus, tuo metu, kai ji bandė pabėgti, A. P. pastūmė jos sūnų, jis atsitrenkė į metalines koridoriaus duris, po ko ji ant vaiko pamatė ant kairės kojos blauzdos mėlynę ir ant galvos, pakaušyje atsirado guzas, visi sužalojimai atsirado, kai A. P. pastūmė jos sūnų A. G. Kai A. P. pastūmė A. G., tuomet A. P. ranka sugriebė jai už striukės ir patempė ją atgal, tuomet pradėjo rankų kumščiais mušti jai į galvą, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius, tuomet A. P. pabėgo iš koridoriaus. Tuo metu jos vaikas pabėgo iš daugiabučio laiptinės į lauką. Jos draugė visą konfliktą ir kaip jis ją mušė matė, ji bandė apraminti A. G. ir pati gavo kelis smūgius. Kai A. P. pabėgo iš koridoriaus, ji išbėgo į lauką pas sūnų ir iškvietė policiją. Kur A. P. gali būti dabar, ji nežino. Ji su juo jau negyvena apie 2 mėnesius. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis prieš ją naudoja fizinį smurtą. Kiek ji žino, A. P. žadėjo išvažiuoti dirbti ir gyventi į užsienį (1 t., b. l. 35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. apie 16 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo draugė Z. S., ji buvo su sūnumi. Z. S. pabarškino į duris, o ji atėjo atidaryti ir jai atidarius duris pamatė Z. S., jos sūnų ir iki jos buto durų atbėgantį A. P., jos buvusį sugyventinį. Ji matė, kaip A. P. Z. S. ne mažiau kaip du kartus trenkė į veido sritį ir du kartus spyrė į pilvo sritį, po ko Z. S. bandė pabėgti, tačiau jis jai neleido, pastūmė Z. S. sūnų į metalines duris, vaikas atsitrenkė į jas, po ko jis pabėgo į lauką, o A. P. tuomet vėl mušė Z. S., jis vėl kumščiais daužė Z. S. į galvos sritį, visą tą laiką ji bandė juos skirti ir saugoti vaiką. A. P. pastūmė ir ją į sieną, kad ji negintų Z. S., po ko A. P. pabėgo iš koridoriaus, o Z. S. iškvietė policiją. Iš kur ir kaip A. P. atsirado prie jos buto durų, pasakyti negali. A. P. dažnai ateina pas jos sugyventinį R. D. (1 t., b. l. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė buvęs sugyventinis, namuose yra vaikas. Nuvyko minėtu adresu, užėjo į butą, duris jiems atidarė moteris, ji sakė, kad prieš ją smurtavęs buvęs sugyventinis pasišalino. Moteris pasakojo, kad jos buvęs sugyventinis ją atsekė iki (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu ji atėjo pas draugę į svečius), ten užėjęs į butą pradėjo su ją konfliktuoti, o vėliau išėjęs kartu į laiptinę, ją pradėjo mušti, atsimena, kad moteris sakė, kad sugyventinis jai spyrė į pilvą, į veidą, galimai dar į kitas kūno vietas, tačiau neatsimena ką tiksliai ji pasakojo, viską yra užfiksavęs pildydamas protokolą. Neatsimena, ar ant moters kūno matė sužalojimų. Bute su moterimi kartu buvo vaikas ir dar viena moteris (buto savininkė). Neatsimena, ar ant vaiko matė kokių nors sužalojimų, jiems būnant įvykio vietoje vaikas nieko nekalbėjo. Taip pat neatsimena, ar moteris pasakojo apie tai, kad prieš vaiką sugyventinis irgi naudojo fizinį smurtą, atsimena, kad moteris minėjo, kad jos vaikas turi negalią (1 t., b. l. 42-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1342/2022(1) nustatyta, kad Z. S. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. balandžio 27 d.). ???Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybe, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. ???Sužalojimai galėjo būti padaryti mariausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybe, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek kritimo, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiai, atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimai jai padarymo metu. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiai krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 23).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. P. kaltė sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios Z. S. sveikatą bei sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius mažamečio nukentėjusiojo A. G. sveikatą, t. y. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Antai iš 2022 m. balandžio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Z. S. nurodė, jog 2022 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš paskos atėjęs jos sugyventinis A. P. užėjo į butą, pradėjo ją įžeidinėti, po to laiptinėje ranka mažiausiai šešis kartus sudavė į veido sritį, koja spyrė į pilvo sritį. Dėl tokių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą, nieko nelaukdama iškvietė policiją. Po konflikto A. P. pasišalino (1 t., b. l. 7). Tokios aplinkybės matyti ir iš policijos registro išrašo, iš kurio matyti, kad 2022 m. balandžio 27 d. 16.10 val. gautas pranešimas apie tai, kad pranešėją sumušė buvęs sugyventinis, namuose yra vaikas (1 t., b. l. 3). Pažymėtina, kad iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo taip pat girdėti, kad apie įvykį pranešusi Z. S. nurodė, jog ją sumušė buvęs sugyventinis, „vaiką irgi palietė“ (1 t., b. l. 61). Taigi, pranešėja Z. S. jau skambindama Bendrojo pagalbos centro telefonu nurodė smurtinį kaltinamojo veiksmų pobūdį, kuris kartu leidžia kaltinamojo veiksmus vertinti kaip tyčinius. Be to, tai, kad nukentėjusiosios ir jos sūnaus A. G. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys, t. y. specialistų išvados, kuriomis Z. S. nustatytos padarytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. balandžio 27 d.), o A. G. nustatyta padaryta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. balandžio 27 d.), sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 23, 33).

Kartu pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų (past. – policijos pareigūnų dėvimų kamerų) matyti, kad tiek liudytoja E. B., tiek nukentėjusioji Z. S. į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad A. P. minėtu laiku ir vietoje smurtavo tiek prieš Z. S., tiek prieš A. G., be to, nukentėjusioji parodė tą veido vietą, į kurią jai trenkė A. P., t. y. kairiojo skruosto sritį, būtent šioje vietoje ir buvo nustatytos kraujosruvos minėta specialisto išvada. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad tiek E. B., tiek Z. S. iškart po įvykio ir apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes ir davė teisingus parodymus. Be to, jų parodymus patvirtina ir policijos pareigūno L. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų turinio matyti, kad L. V. 2022 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė buvęs sugyventinis, namuose yra vaikas. Nuvyko minėtu adresu, užėjo į butą, duris jiems atidarė moteris, ji sakė, kad prieš ją smurtavęs buvęs sugyventinis pasišalino. Moteris pasakojo, kad jos buvęs sugyventinis ją atsekė iki (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu ji atėjo pas draugę į svečius), ten užėjęs į butą pradėjo su ją konfliktuoti, o vėliau išėjęs kartu į laiptinę, ją pradėjo mušti, atsimena, kad moteris sakė, kad sugyventinis jai spyrė į pilvą, į veidą, galimai dar į kitas kūno vietas, tačiau neatsimena ką tiksliai ji pasakojo, viską yra užfiksavęs pildydamas protokolą. Neatsimena, ar ant moters kūno matė sužalojimų. Bute su moterimi kartu buvo vaikas ir dar viena moteris (buto savininkė) (1 t., b. l. 42-44).

Teismo vertinimu, nors tiek nukentėjusioji Z. S., tiek liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir davė kitokius parodymus, visgi svarbu įvertinti parodymų nuoseklumą viso proceso metu ir jų keitimo priežastis. Teismas pažymi, kad aptariamo įvykio metu Z. S. laukėsi A. P. kūdikio, teisiamojo posėdžio metu sėdėjo teismo posėdžių salėje šalia jo, kas leidžia spręsti, kad dėl šio įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji, susitaikė, taip, beje, nurodė ir pati nukentėjusioji, ir dėl to Z. S. pakeitė savo anksčiau duotus parodymus, siekdama tokiu būdu palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį. Be to, svarbu ir tai, kad nepaisant to, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji galimai derino savo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, visgi matyti, kad jų parodymuose yra neatitikimų. Antai, nukentėjusioji Z. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo nėščia, pamatė kaltinamąjį su kita mergina prie namo adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl to nepagrįstai apkalbėjo A. P. Visgi nei liudytoja E. B., nei kaltinamasis A. P. teisminio nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nenurodė ir apie jokią kitą merginą nepapasakojo. Be to, kaip matyti iš A. P. parodymų, jis negalėjo nurodyti jokios priežasties, dėl kurios Z. S. galėtų jį nepagrįstai apkalbėti. Pabrėžtina, kad iš vaizdo įrašo, kuriame nukentėjusioji Z. S. bendravo su policijos pareigūnais, matyti, jog nei Z. S., nei E. B. nieko neparodė apie kažkokią kitą moterį koridoriuje ar prie minėto namo tą dieną, be to, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog Z. S. buvo žinoma apie A. P. ikiteisminiame tyrime paskirtą kardomąją priemonę, taigi spręsti, kad Z. S. neva dar kažkaip norėjo pabloginti savo būsimo vaiko tėvo teisinę padėtį, melagingai jį apkalbėdama, nėra nei gyvenimiškai įtikinama, nei logiška. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam A. G. padarytas sužalojimas buvo padarytas ne mokykloje ar kitomis aplinkybėmis, o tyčiniais kaltinamojo veiksmais, ikiteisminio tyrimo metu parodė tiek Z. S., tiek E. B. Tai matyti, kaip jau aptarta aukščiau, ir iš Z. S. skambučio į BPC garso įrašo, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis „vaiką irgi palietė“.