Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-340-1034/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
1-340-1034/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14570-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
Z. S.
Advokatai
Kęstutis Ožiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-340-1034/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14570-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,nukentėjusiajai Z. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 20 parų;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų (bausmę atlikęs);

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų (bausmę atlikęs);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. 2022 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. bendro naudojimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip šešis kartus rankos kumščiu trenkė savo buvusiai sugyventinei Z. S. į veidą, po to pastūmė mažametį A. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko jis atsitrenkė į metalines duris, ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne mažiau kaip 5 kartus rankos kumščiais sudavė Z. S. į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. S. sveikatą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, bei sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo A. G. sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad vaiko nemušė, viso bendravimo su Z. S. metu ant jos vaiko net balso nepakėlė. Su A. G. labai gerai sutaria, tarp jų yra geras ryšys. 2022 m. balandžio 27 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas savo pažįstamą A., kuri gyvena su sugyventiniu R. Jis ją vadina A., bet gali būti, kad ji yra E. B. Atėjo pas E. B. pabendrauti, jie vienas kitą žino iš seniau, turi bendrų pažįstamų. Bendraujant iš kažkur atsirado Z. S., truputį su ja susipyko, nes jis nenorėjo jos matyti ir su ja bendrauti. Išbėgdamas pro duris į lauką galėjo stumtelti Z. S., kadangi ji stovėjo jo kelyje, pastūmė Z. S. norėdamas ją patraukti. Tuo metu, kai kalbėjo su Z. S., A. G. stovėjo jo pusėje. Jis Z. S. tik stumtelėjo, jei būtų tiek kartų spyręs, kiek nurodyta kaltinime, ji būtų visa mėlyna, nebūtų vien apibrozdinimai. Z. S. įvykio metu buvo nėščia, jei jis būtų smurtavęs prieš ją, ant vaiko matytųsi požymiai, tačiau vaikas gimė sveikas. Įvykio dieną jis nebuvo girtas, bet galėjo būti truputį išgėręs. Tuo metu jis su Z. S. negyveno, jie buvo susipykę, išsiskyrę, jis buvo susinervinęs dėl gyvenimo. Prieš įvykį su Z. S. gyveno tris metus. Nežino, kodėl Z. S. nori jį nepagrįstai apkalbėti, gal supyko ant jo, kad jis išgerdavo, gal dėl meilės. Nežino, koks pagrindas E. B. jį nepagrįstai apkalbėti. Z. S. su E. B. buvo išgėrusios įvykio dieną. Dabar jis uždarbiauja nelegaliai, per mėnesį gauna 1800 Eur. Nori taisytis, jis Z. S. atsiprašė ir ji jam atleido. Su Z. S. bendrauja, padeda jai, jeigu reikia pagalbos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Z. S. parodė, kad įvykio metu buvo pikta, nes buvo nėščia ir pamatė A. P. su kita. A. P. ją pastūmė, patraukė ir išėjo, o prie vaiko jis nelindo. Jei A. P. būtų lindęs prie vaiko, būtų kviesta ne policija, o viskas vyktų kitais būdais. Ji iškvietė policiją ir paprašė E. B., kad ji nurodytų pareigūnams, jog buvo sumušimai, kad A. P. pastūmė jos sūnų A. G. Mėlynės pas ją ant kūno buvo nuo darbo viešbutyje, ten kažkur užkliūdavo. Sužalojimai veide buvo padaryti ne darbe, neatsimena, kur tiksliai, galbūt kažkur užkliuvo. A. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti mokykloje. Parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi. Žino, kad už melagingų parodymų davimą jai gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Įvykio dieną iš mokyklos paėmė savo sūnų A. G. ir užėjo pas E. B., kuri yra jos pažįstama. Kylant laiptinėje pamatė A. P. su kita. Kai užėjo pas E. B., A. P. jau buvo pas E. B. ir tada prasidėjo konfliktas. Ji pradėjo rėkti, jis ją pradėjo traukti, nes norėjo išeiti. Buto durys buvo atidarytos, A. P. norėjo pabėgti, bet ji A. P. laikė, norėjo paklausti, kas ta moteris. Kai vyko konfliktas, E. B. buvo prie jos kambaryje. E. B. matė visą konfliktą ir bandė ją raminti. Šiuo metu su E. B. nebendrauja. Po balandžio 27 d. įvykio su E. B. bendravo, ji nesakė jai, kad buvo apklausiama kaip liudytoja. Įvykio dieną ji laukėsi. Jos sūnus A. G. turi specialių poreikių, jis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), jis iš viso nekalba. Dabar ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su A. G. Gyvena iš vaiko neįgalumo pašalpos, kuri yra 800 Eur, dar padeda vaiko tėvas. Anksčiau A. P. naudojo smurtą jos atžvilgiu, bet ji jam atleido. Šiai dienai bendrauja su A. P. Kai vyko įvykis, ji su A. P. negyveno, tris mėnesius tikrai jau negyveno su juo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), pas jos draugą, koridoriuje. Šiuo adresu gyvena ir ji. Z. S. buvo atėjusi pas ją viena, jos sūnų matė koridoriuje, o vėliau atėjo ir A. P. Tarp Z. S. ir A. P. įvyko konfliktas. Konflikto metu Z. S. rėkė ant A. P. Z. S. lindo, kabinėjosi prie A. P. ir jis ją netyčia stumtelėjo. Smurtinių veiksmų Z. S. ir jos sūnaus atžvilgiu iš A. P. nematė. Matė tik tai, kad A. P. pastūmė Z. S. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos E. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 39), E. B. parodė, jog teisingi parodymai, jai pasakė kaip atsakyti į klausimus. Pusė perskaitytų parodymų nėra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes, kadangi Z. S. to paprašė, ji iš nervų pasakė, kad nori nubausti A. P. Z. S. buvo atėjusi pas ją po įvykio ir paprašė duoti melagingus parodymus. Įvykio dieną su Z. S. sėdėjo, gėrė arbatą. Pasėdėjus Z. S. ėjo iš jos namų ir A. P. užėjo į koridorių. Z. S. pradėjo kabinėtis prie A. P. ir jis ją atstūmė. Kai A. P. įvykio metu pastūmė Z. S., jos vaikas buvo koridoriuje, kadangi jie ruošėsi išeiti. Ji nematė sužalojimų ant Z. S. vaiko kūno ar ant Z. S. kūno. Z. S. jai nesakė, kad buvo susižalojusi. Jos atžvilgiu A. P. neatliko jokių veiksmų. Neprisimena, kas iškvietė policiją, galbūt Z. S.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. jis buvo pas draugę A., adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Apie 16 val. atėjo jo buvusi sugyventinė Z. S. su sūnumi A. G. Jie su Z. S. pradėjo ginčytis dėl jų santykių, jie pradėjo įžeidinėti vienas kitą, vartoti necenzūrinius žodžius, jam atsibodo klausyti ką Z. S. šneka, jis atsistojo ir pasakė jai „eik tu šikt“, jis atsistojo, užtrenkė duris ir išėjo. Jokio fizinio smurto nei prieš ją, nei prieš jos sūnų A. G. jis nenaudojo. Nežino, kodėl Z. S. sako, kad jis ją mušė. Su Z. S. jie kartu negyvena jau apie 5 mėnesius, tačiau susitinka. Bendrų vaikų jie neturi (1 t., b. l. 87-89). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad nenaudojo jokio fizinio smurto nei prieš Z. S., nei juo labiau prieš A. G., Zarina taip pasakė turbūt iš pykčio (1 t., b. l. 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. S. parodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. apie 16 val. ji su sūnumi A. G. atėjo pas draugę E. B., adresu (duomenys neskelbtini), ji atidarė buto duris ir iškart atidarius duris koridoriuje pasirodė jos buvęs sugyventinis A. P., kaip jis atsirado koridoriuje, ji nežino, ji nematė, kad jis eitų paskui ją. A. P. iškart atbėgo iki jos ir savo rankomis, kiek pamena abejomis, rankų kumščiais pradėjo trankyti jai į veidą, jis jai trenkė ne mažiau kaip šešis kartus, paskui abejomis kojomis pradėjo ją spardyti, jis jai spyrė į pilvo sritį ne mažiau kaip du kartus, nuo jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Viską matė jos draugė, kuri bandė ją ginti ir saugojo jos vaiką. Po spyrių į pilvą ji su vaiku bandė pabėgti iš koridoriaus, tuo metu, kai ji bandė pabėgti, A. P. pastūmė jos sūnų, jis atsitrenkė į metalines koridoriaus duris, po ko ji ant vaiko pamatė ant kairės kojos blauzdos mėlynę ir ant galvos, pakaušyje atsirado guzas, visi sužalojimai atsirado, kai A. P. pastūmė jos sūnų A. G. Kai A. P. pastūmė A. G., tuomet A. P. ranka sugriebė jai už striukės ir patempė ją atgal, tuomet pradėjo rankų kumščiais mušti jai į galvą, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius, tuomet A. P. pabėgo iš koridoriaus. Tuo metu jos vaikas pabėgo iš daugiabučio laiptinės į lauką. Jos draugė visą konfliktą ir kaip jis ją mušė matė, ji bandė apraminti A. G. ir pati gavo kelis smūgius. Kai A. P. pabėgo iš koridoriaus, ji išbėgo į lauką pas sūnų ir iškvietė policiją. Kur A. P. gali būti dabar, ji nežino. Ji su juo jau negyvena apie 2 mėnesius. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis prieš ją naudoja fizinį smurtą. Kiek ji žino, A. P. žadėjo išvažiuoti dirbti ir gyventi į užsienį (1 t., b. l. 35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. apie 16 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atėjo draugė Z. S., ji buvo su sūnumi. Z. S. pabarškino į duris, o ji atėjo atidaryti ir jai atidarius duris pamatė Z. S., jos sūnų ir iki jos buto durų atbėgantį A. P., jos buvusį sugyventinį. Ji matė, kaip A. P. Z. S. ne mažiau kaip du kartus trenkė į veido sritį ir du kartus spyrė į pilvo sritį, po ko Z. S. bandė pabėgti, tačiau jis jai neleido, pastūmė Z. S. sūnų į metalines duris, vaikas atsitrenkė į jas, po ko jis pabėgo į lauką, o A. P. tuomet vėl mušė Z. S., jis vėl kumščiais daužė Z. S. į galvos sritį, visą tą laiką ji bandė juos skirti ir saugoti vaiką. A. P. pastūmė ir ją į sieną, kad ji negintų Z. S., po ko A. P. pabėgo iš koridoriaus, o Z. S. iškvietė policiją. Iš kur ir kaip A. P. atsirado prie jos buto durų, pasakyti negali. A. P. dažnai ateina pas jos sugyventinį R. D. (1 t., b. l. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė buvęs sugyventinis, namuose yra vaikas. Nuvyko minėtu adresu, užėjo į butą, duris jiems atidarė moteris, ji sakė, kad prieš ją smurtavęs buvęs sugyventinis pasišalino. Moteris pasakojo, kad jos buvęs sugyventinis ją atsekė iki (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu ji atėjo pas draugę į svečius), ten užėjęs į butą pradėjo su ją konfliktuoti, o vėliau išėjęs kartu į laiptinę, ją pradėjo mušti, atsimena, kad moteris sakė, kad sugyventinis jai spyrė į pilvą, į veidą, galimai dar į kitas kūno vietas, tačiau neatsimena ką tiksliai ji pasakojo, viską yra užfiksavęs pildydamas protokolą. Neatsimena, ar ant moters kūno matė sužalojimų. Bute su moterimi kartu buvo vaikas ir dar viena moteris (buto savininkė). Neatsimena, ar ant vaiko matė kokių nors sužalojimų, jiems būnant įvykio vietoje vaikas nieko nekalbėjo. Taip pat neatsimena, ar moteris pasakojo apie tai, kad prieš vaiką sugyventinis irgi naudojo fizinį smurtą, atsimena, kad moteris minėjo, kad jos vaikas turi negalią (1 t., b. l. 42-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1342/2022(1) nustatyta, kad Z. S. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. balandžio 27 d.). ???Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybe, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. ???Sužalojimai galėjo būti padaryti mariausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybe, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek kritimo, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiai, atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimai jai padarymo metu. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiai krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1388/2022(1) nustatyta, kad A. G. padaryta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. balandžio 27 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis po sužalojimo galėjo jausti fizini skausmą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. A. G. padaryta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu. Nukentėjusysis sužalojimai padarymo metu galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. A. G. padaryta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu (1 t., b. l. 33).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. -„Bodycam“) vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas policijos pareigūno ir Z. S., E. B. pokalbis (1 t., b. l. 58-60).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, iš kurio matyti, jog pranešėja (Z. S.) nurodė, kad ją ir vaiką sumušė buvęs sugyventinis (1 t., b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. P. kaltė sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios Z. S. sveikatą bei sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius mažamečio nukentėjusiojo A. G. sveikatą, t. y. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad vaiko nemušė, 2022 m. balandžio 27 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pas E. B. pabendrauti. Bendraujant iš kažkur atsirado Z. S., truputį su ja susipyko, nes jis nenorėjo jos matyti ir su ja bendrauti. Išbėgdamas pro duris į lauką galėjo stumtelti Z. S., kadangi ji stovėjo jo kelyje, pastūmė Z. S. norėdamas ją patraukti. Tuo metu, kai kalbėjo su Z. S., A. G. stovėjo jo pusėje. Jis Z. S. tik stumtelėjo, jei būtų tiek kartų spyręs, kiek nurodyta kaltinime, ji būtų visa mėlyna, nebūtų vien apibrozdinimai. Įvykio dieną jis nebuvo girtas, bet galėjo būti truputį išgėręs. Tuo metu su Z. S. negyveno, išsiskyrę, jis buvo susinervinęs dėl gyvenimo. Nežino, kodėl Z. S. nori jį nepagrįstai apkalbėti, gal supyko ant jo, kad jis išgerdavo, gal dėl meilės. Nori taisytis, jis Z. S. atsiprašė ir ši jam atleido.

Vis tik teismas palyginęs kaltinamojo A. P., nukentėjusiosios Z. S., liudytojų L. V., E. B. parodymus tarpusavyje bei sugretinęs su kitais bylos įrodymais sprendžia, jog kaltinamojo A. P. parodymai nėra visiškai patikimi. Taip pat teismas vertina kaip nepatikimus nukentėjusiosios Z. S., liudytojos E. B. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kurie, tikėtina, duoti siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Čia svarbu tai, kad nukentėjusioji Z. S. yra buvusi kaltinamojo sugyventinė, o E. B. yra pastarosios draugė.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. S. nuosekliai parodė įvykio aplinkybės. Pasak nukentėjusiosios, 2022 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. ji su sūnumi A. G. atėjo į (duomenys neskelbtini), pas draugę E. B. Šiai atidarius buto duris, koridoriuje pasirodė jos buvęs sugyventinis A. P., kuris atbėgo iki jos ir rankomis pradėjo trankyti jai į veidą, trenkė ne mažiau kaip šešis kartus, spardė kojomis, ji pajuto fizinį skausmą. Be to, tuo metu, kai ji bandė pabėgti, A. P. pastūmė jos sūnų, kuris atsitrenkė į metalines koridoriaus duris, po ko ant vaiko kojos ji pamatė mėlynę. Visą šį konfliktą matė jos draugė, kuri bandė raminti A. P. Kai A.pabėgo iš koridoriaus, ji išbėgo į lauką pas sūnų ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 35). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios Z. S. parodymais, nes šie parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina kitų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Antai iš 2022 m. balandžio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Z. S. nurodė, jog 2022 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš paskos atėjęs jos sugyventinis A. P. užėjo į butą, pradėjo ją įžeidinėti, po to laiptinėje ranka mažiausiai šešis kartus sudavė į veido sritį, koja spyrė į pilvo sritį. Dėl tokių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą, nieko nelaukdama iškvietė policiją. Po konflikto A. P. pasišalino (1 t., b. l. 7). Tokios aplinkybės matyti ir iš policijos registro išrašo, iš kurio matyti, kad 2022 m. balandžio 27 d. 16.10 val. gautas pranešimas apie tai, kad pranešėją sumušė buvęs sugyventinis, namuose yra vaikas (1 t., b. l. 3). Pažymėtina, kad iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo taip pat girdėti, kad apie įvykį pranešusi Z. S. nurodė, jog ją sumušė buvęs sugyventinis, „vaiką irgi palietė“ (1 t., b. l. 61). Taigi, pranešėja Z. S. jau skambindama Bendrojo pagalbos centro telefonu nurodė smurtinį kaltinamojo veiksmų pobūdį, kuris kartu leidžia kaltinamojo veiksmus vertinti kaip tyčinius. Be to, tai, kad nukentėjusiosios ir jos sūnaus A. G. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys, t. y. specialistų išvados, kuriomis Z. S. nustatytos padarytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. balandžio 27 d.), o A. G. nustatyta padaryta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. balandžio 27 d.), sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 23, 33).

Kartu pastebėtina ir tai, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų (past. – policijos pareigūnų dėvimų kamerų) matyti, kad tiek liudytoja E. B., tiek nukentėjusioji Z. S. į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad A. P. minėtu laiku ir vietoje smurtavo tiek prieš Z. S., tiek prieš A. G., be to, nukentėjusioji parodė tą veido vietą, į kurią jai trenkė A. P., t. y. kairiojo skruosto sritį, būtent šioje vietoje ir buvo nustatytos kraujosruvos minėta specialisto išvada. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad tiek E. B., tiek Z. S. iškart po įvykio ir apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes ir davė teisingus parodymus. Be to, jų parodymus patvirtina ir policijos pareigūno L. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų turinio matyti, kad L. V. 2022 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė buvęs sugyventinis, namuose yra vaikas. Nuvyko minėtu adresu, užėjo į butą, duris jiems atidarė moteris, ji sakė, kad prieš ją smurtavęs buvęs sugyventinis pasišalino. Moteris pasakojo, kad jos buvęs sugyventinis ją atsekė iki (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu ji atėjo pas draugę į svečius), ten užėjęs į butą pradėjo su ją konfliktuoti, o vėliau išėjęs kartu į laiptinę, ją pradėjo mušti, atsimena, kad moteris sakė, kad sugyventinis jai spyrė į pilvą, į veidą, galimai dar į kitas kūno vietas, tačiau neatsimena ką tiksliai ji pasakojo, viską yra užfiksavęs pildydamas protokolą. Neatsimena, ar ant moters kūno matė sužalojimų. Bute su moterimi kartu buvo vaikas ir dar viena moteris (buto savininkė) (1 t., b. l. 42-44).

Teismo vertinimu, nors tiek nukentėjusioji Z. S., tiek liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir davė kitokius parodymus, visgi svarbu įvertinti parodymų nuoseklumą viso proceso metu ir jų keitimo priežastis. Teismas pažymi, kad aptariamo įvykio metu Z. S. laukėsi A. P. kūdikio, teisiamojo posėdžio metu sėdėjo teismo posėdžių salėje šalia jo, kas leidžia spręsti, kad dėl šio įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji, susitaikė, taip, beje, nurodė ir pati nukentėjusioji, ir dėl to Z. S. pakeitė savo anksčiau duotus parodymus, siekdama tokiu būdu palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį. Be to, svarbu ir tai, kad nepaisant to, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji galimai derino savo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, visgi matyti, kad jų parodymuose yra neatitikimų. Antai, nukentėjusioji Z. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo nėščia, pamatė kaltinamąjį su kita mergina prie namo adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl to nepagrįstai apkalbėjo A. P. Visgi nei liudytoja E. B., nei kaltinamasis A. P. teisminio nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nenurodė ir apie jokią kitą merginą nepapasakojo. Be to, kaip matyti iš A. P. parodymų, jis negalėjo nurodyti jokios priežasties, dėl kurios Z. S. galėtų jį nepagrįstai apkalbėti. Pabrėžtina, kad iš vaizdo įrašo, kuriame nukentėjusioji Z. S. bendravo su policijos pareigūnais, matyti, jog nei Z. S., nei E. B. nieko neparodė apie kažkokią kitą moterį koridoriuje ar prie minėto namo tą dieną, be to, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog Z. S. buvo žinoma apie A. P. ikiteisminiame tyrime paskirtą kardomąją priemonę, taigi spręsti, kad Z. S. neva dar kažkaip norėjo pabloginti savo būsimo vaiko tėvo teisinę padėtį, melagingai jį apkalbėdama, nėra nei gyvenimiškai įtikinama, nei logiška. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam A. G. padarytas sužalojimas buvo padarytas ne mokykloje ar kitomis aplinkybėmis, o tyčiniais kaltinamojo veiksmais, ikiteisminio tyrimo metu parodė tiek Z. S., tiek E. B. Tai matyti, kaip jau aptarta aukščiau, ir iš Z. S. skambučio į BPC garso įrašo, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis „vaiką irgi palietė“.

Sprendžiant, ar dėl pirmiau aptartais įrodymais nustatytų A. P. veiksmų (suduotų smūgių) kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padariniai, t. y. ar nukentėjusiems Z. S., A. G. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-489/2020, 2K-180-719/2020). Nagrinėjamu atveju nuoseklūs nukentėjusiosios Z. S. parodymai apie tai, kad ji pajuto fizinį skausmą yra pakankamai patikimi. Jau tuo pat metu 2022 m. balandžio 27 d. pareiškime ji nurodė, kad jam skaudėjo, vėliau tai nuosekliai patvirtino ir apklausos metu. Sugretinus šio įvykio seką, tyčinį smurtinį kaltinamojo veiksmų pobūdį bei pirmiau minėtus nukentėjusiosios ir liudytojų E. B., L. V. parodymus teismas sprendžia, kad kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas konstatuoja, jog, remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotini kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teismas pastebi, kad kaltinamajame akte A. P. buvo kaltinamas taip pat ne mažiau kaip du kartus koja spyręs į pilvą nukentėjusiajai Z. S. Visgi, nukentėjusiosios parodymai dėl šių veiksmų nebuvo itin nuoseklūs, o kažkokie sužalojimai pilvo srityje Z. S. nebuvo objektyviai užfiksuoti, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos kaip nepasitvirtinusios. Tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Papildomai pastebėtina, kad kaltinamojo veika nukentėjusiosios Z. S. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir gynėjas buvo informuoti apie tai, kad ši nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, tačiau šia teise nesinaudojo. Artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje, remiantis kuriuo, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; šeimos nariai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš esmės analogiškai asmens šeimos narius ar artimuosius giminaičius apibrėžia ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, artimą aplinką sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Teismas, išnagrinėjęs visus byloje surinktus duomenis, juos palyginus tarpusavyje, nustatė, kad aptariamų įvykių metu kaltinamasis A. P. ir nukentėjusioji Z. S. kartu negyveno kelis mėnesius, bendro šeimos ūkio nevedė, nebuvo susituokę, be to, ir nusikalstamos veikos padarytos kito asmens – E. B. – gyvenamojoje vietoje, taigi kaltinamojo A. P. veika nukentėjusiosios Z. S. atžvilgiu nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip padaryta artimajam giminaičiui ir perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du nesunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai žmogaus sveikatai), taip pat į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau 8 kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nevedęs, nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 109-151), duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse įstaigose ar priklausomybės ligas valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nepaisant tiek jam praeityje skirtų švelnesnių bausmės rūšių (bauda, areštas, laisvės apribojimas), tiek griežtesnių (laisvės atėmimas), kaltinamasis A. P. iš to teigiamų išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. P. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1, 3 dalyse, paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. yra skiriamos bausmės už dvi nusikalstamas veikas, kurios padarytos idealia nusikaltimų sutaptimi, t. y. kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, nurodytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, todėl šios bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirtina subendrinta bausmė.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas, ar atidėti bausmės vykdymą, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti A. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad kaltinamasis atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas taip pat nustatė, kad nors anksčiau A. P. teistas už nusikalstamas veikas padarytas žmogaus sveikatai, iš esmės anksčiau daugiausia teises už nusikalstamas veikas nuosavybes, dėl nusikalstamų veikų nekilo sunkių padarinių, be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių po šio įvykio kaltinamasis A. P. ir nukentėjusioji Z. S. susitaikė, be to, nukentėjusioji Z. S. pagimdė A. P. vaiką, taigi svarbu, kad kaltinamasis turėtų realią galimybę prisidėti prie vaiko auginimo. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti A. P. dar vieną galimybę pakeisti gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams 6 mėnesiams, kartu nustatant gana griežtas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 5, 6 punktuose – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 90-91).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 80 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Teismas nustatė, kad tiek kaltinamojo A. P. turtinė padėtis nėra gera, be to, jam bylos nagrinėjimo metu buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti: CD diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4, 5, 6 punktais, A. P. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti: CD diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas