- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-807-337-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00041-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R. A., ir A
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-807-337/2011
Teisėja Dalia Stankevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00041-2011-5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-08-09 nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2008-09-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat iš R. A. solidariai su A. Š. priteista 600 Lt L. M. neturtinei žalai atlyginti.
Šiuo teismo nuosprendžiu nuteistas ir A. Š., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad jis kartu su A. Š., iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule pasikėsino įgyti svetimo turto, o būtent: 2011 m. vasario 7 d. apie 12.50 val. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam policijos pareigūnu, paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) L. M., pareikalavus pinigų tariamai dukters padarytai žalai atlyginti, davus nurodymus bendrininkams R. A. ir A. Š. vykti į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Pasvalio mieste, paimti apgaule išviliotų pinigų, prieš tai R. A. pažadėjus A. Š. 10 procentų dydžio atlygį ir perdavus mobiliojo ryšio telefoną aparatą NOKIA3510i, IMEI 352963006839735, skirtą nusikaltimo darymo metu susisiekti su ikiteisminio metu nenustatytu bendrininku, nurodžius nuvažiuoti minimu adresu, A. Š. taksi automobiliu atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Pasvalio mieste, ir kieme pasikėsino įgyti svetimą, nukentėjusiajai L. M. priklausantį turtą – 4000 litų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji, įtarusi apgaulę, atsisakė perduoti A. Š. pinigus.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu nesutinka su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-08-09 nuosprendžiu ir prašo jį jo atžvilgiu panaikinti, jį išteisinti arba skirti švelnesnę bausmę. Teigia dėl inkriminuoto nusikaltimo esantis nekaltas. Apelianto teigimu, jis buvo nuteistas atsižvelgiant į jo praeitį bei remiantis melagingais A. Š. parodymais. Nuteistasis nesutinka su teisme A. Š. duotų parodymų vertinimu. Pažymi, kad jis gyvena su sunkiai sergančia mama, kuriai be jo niekas negali padėti. Teigia tikrai pasitaisęs, išėjęs į laisvę elgėsi gerai, jokių nusikalstamų veikų nedarė ir toliau žada gyventi pavyzdingai. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, pagrįstai pripažino R. A. kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Nors apeliaciniame skunde R. A. nurodo, kad yra nekaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o pirmosios instancijos teismo posėdyje aiškino, jog jis su A. Š. važiavo į Pasvalį kitu tikslu – jis susitikti su merginomis, o A. Š. atsiimti skolos, tačiau ši jo versija paneigta ir kaltė pasikėsinus įvykdyti sukčiavimą 2011-02-07 L. M. atžvilgiu veikiant bendrininkų grupe yra įrodyta bylos įrodymų visuma - A. Š., P. L. parodymais, paties R. A. paaiškinimais, kratų ir daiktų apžiūrų protokolų duomenimis, kita bylos medžiaga.
A. Š. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011-02-09 nurodė, kad 2011-02-06 R. A. jam paskambino ir paprašė padėti, įvykio dieną susitiko su R. A., kuris jam paaiškino, kad Pasvalio mieste turės paimti pinigus iš žmonių, kuriems bus pranešta apie nesamą nelaimę. Po to abu nuvyko į Pasvalį, jam R. A. pasakė, kad jis už tai gaus 10 proc. nuo gautos sumos, jis Pasvalyje taksi automobiliu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), šį adresą gavo žinutėje telefonu, kurį jam davė R. A., į tą telefoną jam skambindavo nepažįstamas žmogus, kuris davė nurodymus ( t.1., b.l. 59-60). Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje A. Š. nurodė, kad jis apkalbėjo R. A., tačiau teismas jo paaiškinimus įvertino kritiškai pagrįstai, kadangi pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus A. Š. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kurie teismui nekelia abejonių, nes sutampa su kitais bylos įrodymais ir jų visuma patvirtina, kad R. A., veikdamas bendrininkų grupėje pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą.
Iš byloje esančio 2011-02-07 apžiūros protokolo matyti, kad taksi automobilyje, kuriame važiavo A. Š. ir R. A., po kilimėliu buvo rastas telefonas ( b.l. 18-19). Šio telefono apžiūros metu nustatyta, kad įvykio dieną į šio telefono abonentą buvo siųstos SMS žinutės: „Toli dar?“, „jau leket“, „(duomenys neskelbtini)“, „Toli dar?“ „(duomenys neskelbtini)“, „Pasistenk greiciau“, „Joniskelis. (duomenys neskelbtini)“ ir kt. ( t.1., b.l. 20-21). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. M., kai pas ją atvyko A. Š., buvo adresu (duomenys neskelbtini). Tiek apeliantas, tiek A. Š. patvirtino, kad taksi automobiliu, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jie vyko į Joniškėlį. Iš L. M. parodymų matyti, kad pas ją buvo atvykęs vienas asmuo, T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo A. Š.. L. M. ir T. M. parodė, kad A. Š. pinigų nepadavė, nes jiems kilo įtarimas, A. Š. buvo atvykęs taksi automobiliu. Liudytojas P. L. parodė, kad iš pradžių vieną asmenį vežė adresu (duomenys neskelbtini), po to, jį parvežė į autobusų stotį, o po kurio laiko tą asmenį, kurį vežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, su kitu asmeniu vežė į Joniškėlį, tačiau važiuojant sustabdė policija ( t.2., b.l. 79-88).
R. A. pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad telefoną, kuris buvo rastas taksi automobilyje, tuo metu, kai važiavo taksi automobiliu turėjo jis. Netgi paaiškino, kad šiuo telefonu, kuomet skambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad reikia važiuoti į Joniškėlį, taip pat atsiliepė ir kalbėjo jis, paaiškino, kad paskambinęs vyras pasakė, kad atsiųs adresą, kur reikia važiuoti, tuomet sėdo į taksi ir telefonas buvo pas jį ( t.2., b.l. 79-88). R. A. paaiškino, kad tuomet, kai taksi automobilį sustabdė policijos pareigūnai, jis telefoną slėpė, nors jis ir nurodė, kad telefonas buvo ne jo, o A. Š.. Tai, kad reikia paslėpti telefoną, jis suprato iš A. Š. žvilgsnio ( t.2., b.l. 79-88). Tokie R. A. veiksmai, kuomet automobilį stabdė policijos pareigūnai, tai, kad R. A. pats patvirtino, jog minėtu telefonu atsiliepė ir jis, o pokalbio metu buvo nurodoma dėl adreso atsiuntimo SMS žinutėmis, slėpė nusikaltimo priemonę, neabejotinai patvirtina, kad jis su A. Š. veikė bendrai ir dėl nusikalstamos veikos darymo, kaip kad A. Š. ir paaiškino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo susitarę. Be to, iš baudžiamoje byloje esančio telefono, kuris buvo rastas taksi automobilyje, apžiūros protokolo matyti, kad abonento SMS pranešimų registre tarp išsaugotų žinučių, kurios buvo gautos 2011-02-07, viena jų - „jau leket“ gauta iš abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.1., b.l. 20-21), t.y. iš to paties, iš kurio buvo siųstos SMS žinutės ir į pas R. A. rasto mobiliojo telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.1., b.l. 27-28). Todėl visuma šių aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, vertinant juos kartu su A. Š. parodymais, teismui nekelia abejonių, kad R. A. veikė kartu su A. Š. bendrininkų grupe, siedami apgaule užvaldyti nukentėjusiosios turtą, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta, nes nukentėjusioji įtarusi apgaulę A. Š. pinigų nedavė.
Netenkintinas ir R. A. prašymas švelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais parenkant R. A. laisvės atėmimo bausmę. Veikos padarymo metu R. A. teistumas už tyčinius nusikaltimus buvo neišnykęs ir nepanaikintas, todėl toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 str.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d. ). R. A. anksčiau jau teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, vėl nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, praėjus tik trims mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, todėl jo teiginiai, kad nori gyventi pavyzdingai bei padėti sergančiai motinai vertintini kaip deklaratyvūs. Jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kas sunkina jo atsakomybę. R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tai yra nebaigta. R. A. charakterizuojamas patenkinamai. Įvertinus visas šias R. A. asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes konstatuotina, kad paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo. Bendrindamas R. A. paskirtą bausmę su neatliktos bausmės dalimi teismas BK 64 str. reikalavimų nepažeidė.
Tokiu būdu nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų apeliacinis skundas atmestinas,
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.