- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- II-193-825/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Advokatai
- Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,
sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui L. Č., jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, institucijos, priėmusios nutarimą atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal L. Č. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
L. Č. prašo pakeisti 2013 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimu Nr. 65N-2500817-13 skirtą administracinę nuobaudą, paliekant administracinę baudą ir neatimant specialios teisės vairuoti transporto priemonę.
L. Č. skunde nurodė, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, žalos visuomenei nesukėlė, padėjo išaiškinti pažeidimą, kas liudija sąžiningumą ir suvokimą, jog įstatymą gerbia. Yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas. Dėl darbo specifikos vyksta pas klientus į namus priimti užsakymus, paruošti darbų projektus. Kasdieninis automobilio vairavimas yra tiesiogiai susijęs su darbine veikla. Netekus teisės vairuoti transporto priemonę gali pasunkėti arba net sužlugti įmonės veikla, nes tiesioginiai kontaktai su klientais reprezentuoja gerą įmonės vardą rinkoje, patikimumą prieš klientus. Įmonė yra maža, ji nepajėgi samdytis vairuotoją, kuris galėtų vežioti. Įvykio faktinė situacija buvo kiek kitokia. Privažiavęs pervažą, sumažino greitį, automobilį sustabdė, kaip to reikalauja „STOP“ kelio ženklas. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, įsitikino, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. Kadangi draudžiamasis raudonas pervažos šviesoforo signalas nedegė, nedideliu greičiu įvažiavo į pervažos teritoriją. Automobilio priekiu pravažiavus šviesoforą, jam pačiam esant lygiagrečiai su šviesoforu (savo padėtimi jis buvo žemiau nei šviesoforas, nes sėdėjo žemame automobilyje „Volksvagen Jetta“), pamatė, kad užsidega raudonas šviesoforo signalas. Įvažiavus į pervažos teritoriją dar nedegant draudžiamam signalui, neturėjo kitos išeities, kaip tęsti pradėtą manevrą. Pervažą pervažiavo dar nepradėjus leistis užtvarui, neskambant užtvaro nusileidimo signalui.
L. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo reikalavimą išdėstytą skunde. Palaiko motyvus išdėstytus skunde. Kadangi ,,Stop“ ženklo ten nėra, tai nebuvo pilnai sustojęs, bet judėjo minimaliu greičiu. Apsidairė. Šlagbaumas ant to pačio stulpo, kaip ir šviesoforas. Matė raudoną šviesoforo signalą akies kraštu. Kai pradėjo važiuoti raudonas signalas dar nedegė, kai privažiavo, užsidegė raudona signalas.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad sustojo, atvažiavo žmogus, paaiškino, kad matė šviesoforą, tai nebuvo galimybės sustoti, tai nematė reikalo sustoti, nes nenusileido šlagbaumas. Jie stovėjo priešingoje pusėje. Kai jis privažiavo prie šviesoforo, raudonas šviesoforo signalas jau degė. Ir jie todėl sustojo. Jis matydamas raudoną šviesoforo signalą, nestabtelėjęs, važiavo. Užtvaras buvo nenuleistas. Garsinis signalas įsijungia pirmas, paskui šviesoforas užsidega. Buvo degantis raudonas šviesoforas su garsiniu signalu.
Liudytojas T. D. paaiškino, kad jie stovėjo, nes buvo užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. Pirma būna garsinis signalas, paskui užsidega raudonos lempos ir po kažkiek sekundžių leidžiasi užtvaras. Kai jis privažiavo, raudonas signalas jau degė. Šlagbaumas baigė leistis, kai jis jau pravažiavo pervažą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. kovo 30 d., 19 val. 45 min., Kaune, R. Kalantos - Ateities plente, L. Č. vairuodamas automobilį VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam, raudonam, šviesoforo signalui.
Ginčo dėl paties pažeidimo iš esmės nėra.
L. Č. tik nurodo, kad, kadangi draudžiamasis raudonas pervažos šviesoforo signalas nedegė, nedideliu greičiu įvažiavo į pervažos teritoriją. Automobilio priekiu pravažiavus šviesoforą, jam pačiam esant lygiagrečiai su šviesoforu (savo padėtimi jis buvo žemiau nei šviesoforas, nes sėdėjo žemame automobilyje „Volksvagen Jetta“), pamatė, kad užsidega raudonas šviesoforo signalas. Įvažiavus į pervažos teritoriją dar nedegant draudžiamam signalui, neturėjo kitos išeities, kaip tęsti pradėtą manevrą. Pervažą pervažiavo dar nepradėjus leistis užtvarui, neskambant užtvaro nusileidimo signalui.
Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai A. R. ir T. D. patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Č. 2013 m. kovo 30 d., 19 val. 45 min., Kaune, R. Kalantos - Ateities plente, vairuodamas automobilį VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam, raudonam, šviesoforo signalui.
Teismas daro išvadą, kad L. Č. važiuodamas automobiliu pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam, raudonam, šviesoforo signalui. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (administracinės bylos medžiaga, b. l. 3), pareigūnų tarnybinių pranešimų (administracinės bylos medžiaga, b. l. 12, 13), teismo posėdžio metu pateiktų jų paaiškinimų matyti, kad L. Č. pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam, raudonam, šviesoforo signalui. Esminių skirtumų tarp pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų teismo posėdžio metu nenustatyta, o nežymūs neatitikimai nesudaro pagrindo spręsti, jog teisei priešinga veika nebuvo padaryta, be to, jie gali būti paaiškinami praėjusiu pakankamai ilgu laiko tarpu iki teismo posėdžio. Pareigūnai nėra susiję su L. Č. jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais ir daryti išvadą, jog L. Č. pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam, raudonam, šviesoforo signalui.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnis „Važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas numato, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. įpareigoja skiriamos baudos dydį nustatyti pagal sankcijoje nustatytos baudos minimumą ir maksimumą. Paskiriant apeliantui sankcijoje numatytą minimalią 500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 2 mėnesių terminui, šie reikalavimai pažeisti nebuvo. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta buvo ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą, ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir kitas nuobaudos skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teismas tokių aplinkybių buvimo nenustatė.
Tai, kad L. Č. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, kuri reikšminga buvo parenkant jam administracinę nuobaudą, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, privalo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą, tad, L. Č. nurodytos aplinkybės - darbo, susijusio su transporto priemonės vairavimu, turėjimas, turėjo būti pažeidėjo įvertintos dar iki pažeidimo padarymo.
Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Pareiškėjui paskirta minimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. numatyta administracinė nuobauda yra ne tik pagrįsta ir adekvati jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui, bet ir būtina pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. Išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų jam paskirtą nuobaudą švelninti, nekonstatuotas, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.
nutarė:
Pareiškėjo L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Grąžinti pateiktas medžiagas pateikėjams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.