- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-82-211-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 10-1-00136-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Jūratė Damanskienė, Pavelas Frolovas
- Nukentėjusysis
- I. C.
- Nuteistasis
- A. I.
- Advokatai
- Inga Abramavičiūtė, Edmundas Būbelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ir nukentėjusios I. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 nuosprendžio, kuriuo A. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, paskyrus jam įpareigojimą iki 2010-12-31 atlyginti teismo priteistą turtinę žalą.
A. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Iš A. I. priteista I. C. 674,81 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
A. I. nuteistas už tai, kad 2009-01-17 laikotarpiu tarp 5.30 val. iki 6.30 val. G. J. priklausančio buto, 9duomenys neskelbtini0, kilusio konflikto su I. C. metu, tyčia ranka du kartus sudavė I. C. į veidą, tokiu būdu padarė pastarajai dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei kaktos kairės pusės sumušimą.
A. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-01-17 laikotarpiu nuo 5.30 val. iki 6.30 val. G. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su I. C., po to kai ji pasakė, kad su juo lytiškai nesantykiaus, užgulė I. C. savo kūno svoriu iš viršaus, o pastarajai mėginant pasipriešinti ir ištrūkti, jis viena ranka paėmęs ir laikydamas ją už smakro, kita nutraukė nuo pastarosios apatines kelnaites bei pradėjo savo varpą įvedinėti į jos makštį, tada pastarajai pradėjus šauktis pagalbos, t.y. pradėjus kviesti G. J., kuri tuo metu kartu su D. L. buvo gretimame kambaryje bei kumščiu daužyti sieną, jis ranka du kartus sudavė I. C. į veidą, tokiu būdu padarė pastarajai dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje bei kaktos kairės pusės sumušimą, po to ranka sugriebęs jai už gerklės šaukė, kad ją užmuš, tuo metu į svetainę atėjus G. J. ir D. L., I. C. iš jo ištrūkusi nubėgo į vonios kambarį. Tuomet, neužilgo A. I., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. J. ir D. L. paaiškinęs, kad ketina atsiprašyt I. C., užėjęs į vonios kambarį, kuriame buvo I. C., užrakino vonios kambario duris, po ko pasinaudodamas tuo, kad I. C. valia buvo palaužta dėl prieš tai jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto bei grasinimų tuoj pat jį panaudoti, sugriebė pastarąją už juosmens, nusuko nuo savęs ir stovėdamas pastarajai už nugaros viena ranka spausdamas ją į apačią per nugarą nulenkė į vonios pusę bei toliau stipriai laikydamas savo ranką I. C. ant nugaros ir tokiu būdu neleisdamas pastarajai atsitiesti ir pasipriešinti, kita ranka numovė džinsines kelnes, po ko su I. C. lytiškai santykiavo prieš jos valią, t.y. išžagino ją.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūra prašo pakeisti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendžio dalį, kuria A. I. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d. ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. I. pripažinti kaltu ir paskirti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d. laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., 65 str. I d. l p., A. I. paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2010-10-15 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. I. paskirti galutinę subendrintą 3 metų laisves atėmimo bausmę. Taip pat priteisti I. C. iš A. I. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 p.). Teismas byloje esančius įrodymus vertino nepakankamai išsamiai, todėl nepagrįstai padare išvadą, kad neįrodyta, jog A. I. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. I d, bei dėl šios priežasties nepagrįstai nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisė tik 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 p.), todėl nuosprendis keistinas.
Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog kaltinimas, kad A. I. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d., iš esmės paremtas tik nukentėjusiosios I. C. parodymais. Šis teismo teiginys neatitinka tikrovės, kadangi vien iš 2009-05-28 kaltinamojo akto matyti, kad be nukentėjusios parodymų, kaltinimas A. I. dėl išžaginimo yra grindžiamas: nukentėjusiosios I. C. parodymais, duotais jos parodymų patikrinimo vietoje metu (l t., b.l. 47-65), liudytojos G. J. parodymais (l t., b.l. 173-178, 181-182), liudytojo R. J. parodymais (l t., b.l. 191-192), liudytojos M. D. parodymais (l t., b.l. 193-194), liudytojos J. K. parodymais (l t., b.l. 197-199), specialisto išvada Nr. G 256/09 (01) (l t., b.l. 98-100), specialisto išvada Nr. G 1017/09 (01) (l t, b.l. 115-116), specialisto išvada Nr. S 45/09 (01) R 424/09 (l t, b.l 135-144), nukentėjusiosios I. C. telefono apžiūros protokolu (l t, b.l. l 19-127), nukentėjusiosios I. C. apatinių kelnaičių apžiūros protokolu (l t, b.l 179-180). Taip pat A. I. kaltę pilnai įrodo ir teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiosios I. C., liudytojų G. J., M. D., J. K., A. D., R. D. duoti parodymai.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios I. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nagrinėjant bylą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl vertintini kritiškai.Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji I. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duodama parodymus iš esmės analogiškai paaiškino visas įvykio aplinkybes apie tai, kaip A. I. ją išžagino, jos parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs. Neužilgo po įvykio su nukentėjusiąją bendravusi G. J., bei policijos pareigūnai J. K., R. D., M. D. ir R. J. patvirtino, kad nukentėjusioji iškart po įvykio jiems pasakė, kad buvo išžaginta, taip pat šie liudytojai paaiškino, kad ant nukentėjusiosios veido matėsi smurto žymės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neprieštarauja ir pilnai patvirtina nukentėjusiosios I. C. parodymus apie jos išžaginimą. Specialisto išvadose Nr. G. 256/09 (01) ir Nr. G 1017/09 (01) nurodoma, kad I. C. veide nustatytos dvi muštinės žaizdos galėjo būti padarytos nukentėjusiosios nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2009-01-17 apie 06.00 val., užpuolikui sudavus du smūgius kumščiu į apatines lūpos bei kaktos sritį. Visi kūno sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug vienu metu, t.y. vienas po kito (l t, b.l. 98-100, 115-1 16).
Specialisto išvadoje Nr. S 45/09 (01) R424/09 nurodoma, kad ant I. C. džinsinių kelnių yra sperma, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe, ant I. C. puskojinių yra žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe ir I. C. DNR profilis su 99,999999990% tikimybe, (l t., b.l. 135-144). Specialisto išvadoje Nr. G. 627/09 (01) nurodoma, kad A. I. kūno apžiūros metu- 2009-02-11 jo kūne sužalojimų, tame tarpe pėdsakų, kurie galėjo likti sugijus odos įbrėžimams, padarytiems 2009-01-17, nekonstatuota. Neatmetama galimybė, kad nuo 2009-01-17 iki 2009-02-11, galimai buvę paviršiniai odos įdrėskimai ar įbrėžimai galėjo sugyti be pėdsakų (l t.,b.l. 66-67).
2009-01-19 I. C. priklausančio mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuota tai, kad telefono užrašų skiltyje rastas mobilaus telefono numeris 8 656 88553 (byloje nustatyta, kad šiuo numeriu naudojosi A. I.), kuris įvardintas- "Algis draug". Skiltyje gautos žinutės buvo rastos šios iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), siųstos žinutes: 1) 2009-01-17 14.52 val.- „Tu man atleisk prašau jei gali,, ne taip viskas būti turėjo, man pasidarė buvo kažkas nė pats nesuvokiau..žinau, kad neatitaisysi to bet noriu pabandyti vis dėlto., aš labai pergyvenu ..kaip tau ten"; 2) 2009-01-19 15.48 val.- "Kodėl nekeli ? kaip tu jautiesi mažiau ? Viską dar galim ištaisyti juk..", 3) 2009-01-19 17.3 l val.- "Aš tau sumokėsiu kiek nori bet pripažink kad žaidei su manimi. Turi juk draugą“ (lt., b.l. 119-127).
2009-01-28 I. C. apatinių kelnaičių apžiūros protokole užfiksuota tai, kad moteriškos juodos spalvos apatinės kelnaitės su juostele nugarinėje dalyje yra suplėšytos. Įplyšimas matomas kairėje kelnaičių pusėje, kur suplėšyta juostelė, jungianti kelnaičių priekinę dalį su nugarine dalimi (l t., b.l. 179-180).
Teismo padarytos išvados dėl nukentėjusiosios parodymų prieštaravimo faktinėms aplinkybėms yra klaidingos. Teismas klaidingai padarė išvadą, tai, kad ekspertas nerado jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios smakro, kaklo, lytinių organų srityje, ant vidinių šlaunų paviršių ar riešų, prieštarauja nukentėjusiosios parodymams apie tai, jog A. I. ją stipriai laikė už smakro, per jėgą įvedinėjo savo varpą į jos makštį, smaugė. Pažymėtina, kad ne visi smurtiniai veiksmai galėjo palikti nukentėjusiosios kūne pėdsakus, nes tokių pėdsakų atsiradimas priklauso nuo smurtinių veiksmų stiprumo, intesyvumo bei veikiamų kūno vietų fiziologinių savybių. Akivaizdu, kad A. I. veiksmai, laikant nukentėjusiąją už smakro, mėginant įvesti varpą į makštį, sugriebimas ranka nukentėjusiajai už gerkles, galėjo ir nepalikti pėdsakų ant nukentėjusiosios kūno Be to, nukentėjusioji nenurodė, jog nuteistasis būtų laikęs jos riešus ar fiziškai būtų veikęs nukentėjusiosios šlaunų vidinius paviršius.
Teismas klaidingai nurodo, kad A. I. teisme parodė, kad prieš įvykį buvo Egipte, taip pat lankė soliariumus ir todėl buvo įdegęs, kadangi tokius teiginius teisme nagrinėjant bylą pats pirmas suformulavo ne kaltinamasis, bet jo gynėjas advokatas Edmundas Būbelis, užduodamas klausimą ekspertui, ar tuo atveju jei kūnas būtų buvęs įdegęs ar galėjo iki 2009-02-1l be pėdsakų išnykti, 2009-01-17 nukentėjusiosios besiginant kaltininko kūne padaryti įdrėskimai. Pats nuteistasis , paklausus jo, ar šis prieš įvykį buvo Egipte bei lankėsi soliariumuose, šių aplinkybių tvirtai nepatvirtino. Teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai galintys patvirtinti, kad neužilgo prieš įvykį nuteistasis buvo išvykęs į Egiptą. Todėl teisme nagrinėjant bylą advokato išsakyti teiginiai apie galimą A. I. įdegį turėtų būti vertinti kritiškai kaip gynybinė versija, kuri nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu A. I. apie jokią išvyką į Egiptą ir lankymasį soliariumuose nieko neminėjo. Ekspertas teisme duodamas paaiškinimus neatmetė galimybės, kad nuteistojo kūne padaryti įdrėskimai galėjo iki 2009-02-11 sugyti be pėdsakų. Anot teismo, tai kad nukentėjusioji su nuteistuoju prieš įvykį susiskambindavo ir susirašinėdavo bei tai, kad nukentėjusioji atsigulė su nuteistuoju ant vieno čiužinio, turėtų būti vertinama kaip aplinkybės keliančios pagrįstų abejonių dėl I. C. parodymų apie išžaginimą patikimumo. Šie teismo teiginiai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, laikytini nepagrįstais, kadangi pati nukentėjusioji I. C. parode, kad iki įvykio telefonu susirašinėjo ir kalbėjo bei kelis kartus Vilniaus mieste buvo susitikusi su A. I., taip pat ji patvirtino, kad įkalbėta G. J. liko pas pastarąją nakvoti bei atsigulė ant vieno čiužinio kartu su nuteistuoju. I. C. atsigulimas miegoti su A. I. ant vieno čiužinio, negali būti vertinamas kaip jos sutikimas lytiškai santykiauti su juo. Liudytojas D. L., duodamas parodymus teisme, painiojosi ir juos keitė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. paaiškino, kad būnant pas G. J. namuose, I. C. alkoholio negėrė, tačiau teisme duodamas parodymus, jis paaiškino, kad I. C. vartojo alkoholį, nurodydamas, kad pastaroji išgėrė apie vieną taurelę degtines. Kritiškai vertintini liudytojo D. L. parodymai apie tai, kaip jis, eidamas į tualetą, atsitiktinai užklupo besiginčijančius I. C. ir A. I., kadangi visų pirma- šie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiosios I. C. bei liudytojos G. J. parodymams apie tai, kad D. L. kartu su G. J. įbėgo į kambarį, iškart po to, kai I. C. pradėjo kviestis pagalbos, o antra- ir pats D. L. teisme duodamas parodymus patikslino, kad prieš eidamas į tualetą išgirdo triukšmą iš gretimo kambario, todėl remiantis šiais D. L. teisme duotais parodymais, galima daryti pagrįstą išvadą, kad tiek jis, tiek G. J. į kambarį, kuriame tuo metu buvo nukentėjusioji ir nuteistasis , įbėgo dėl to, kad išgirdo iš ten sklindantį triukšmą. Keisti ir liudytojo D. L. parodymai apie tai, kad jis nebaigęs lytinio akto su G. J., staiga nusprendė nueiti į tualetą. Tuo tarpu G. J. parodymai apie tai, kad lytinis aktas buvo nutrauktas dėl to, kad jie staiga išgirdo iš gretimo kambario sklindantį triukšmą, skamba žymiai įtikinamiau. Neatitinkančiais tikrovės laikytini ir liudytojo D. L. teisme nagrinėjant bylą duoti parodymai apie tai, kad jis G. J. prašymu, nuplėšė nuo jos naktinius, kadangi šios aplinkybės jis nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu paprašius liudytojo D. L. apibūdinti kokius naktinius tuo metu dėvėjo G. J., pastarasis negalėjo tiksliai jų apibūdinti, ir tik tuomet, kai advokatas Edmundas Būbelis uždavė jam atsakymą menantį klausimą- "Ar tai buvo stringair', D. L. patvirtino, kad tai buvo stringai, tačiau kitų apatinių kelnaičių požymių nurodyti negalėjo, taip pat jis negalėjo pasakyti kuri kelnaičių vieta suplyšo.
Tuo tarpu liudytoja G. J. kategoriškai neigia, jog būtų prašiusi D. L., kad šis nuplėštų nuo jos naktinius bei paaiškino, jog naktinius ji nusirengė pati. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, ignoruodamas aukščiau paminėtus faktus, leidžiančius pagrįstai abejoti liudytojo D. L. parodymų patikimumu, teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. J. nuslėpė, kad pasišalinusi su D. L. į miegamąjį, turėjo su juo lytinius santykius, buvo nusirengusi nuogai, todėl anot teismo, mažai tikėtina, kad G. J., išgirdusi I. C. pagalbos šauksmus, išbėgo iš miegamojo, neva iš paskos D. L., t.y. visiškai nuoga.
Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, o A. I. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, būtent ši aplinkybė ir sąlygojo neadekvačius pastarojo veiksmus, t.y. smurto panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu bei jos išžaginimą, kai ši atsisakė su juo lytiškai santykiauti. Todėl A. I. apsvaigimas nuo alkoholio turėtų būti vertinamas, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes ši aplinkybe apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Įvertinus aptartus bylos duomenis, konstatuotina, kad teismas išteisindamas A. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d., netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai išteisindamas A. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. I d., tuo pačiu nepagrįstai nukentėjusiajai I. C. priteisė iš pastarojo tik 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl pripažinus A. I. kaltu dėl I. C. išžaginimo, atsižvelgiant į tai, kad dėl išžaginimo pastaroji patyrė dvasinius išgyvenimus, po įvykio prarado fizinio ir emocinio saugumo jausmą, taip pat atsižvelgus į A. I. turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, I. C. iš A. I. turėtų būti priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. C. prašo Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendį dalyje dėl A. I. išteisinimo pagal BK 149 str. l d., padarymo, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant A. I. kaltu pagal LR BK 149 str. l d..Taip pat apeliantė prašo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos 10 000 Lt dydžio priteisimo pakeisti ir priteisti iš A. I. jos naudai patirtą 150 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Priteisti iš A. I. patirtas bylinėjimosi atstovavimo išlaidas. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. l d., padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, darydamas išvadą dėl to, jog kaltinimas A. I. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. l d., padarymo, yra pagrįstas iš esmės tik nukentėjusios I. C. parodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ši teismo išvada pagrįsta tik pačios nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kritika, neanalizuojant kitų byloje esančių įrodymų, netikrinant jų tarpusavio ryšio, nesugretinant nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų, jų prieštaravimų priežasčių išsiaiškinimu, t.y. teismas nukentėjusiosios parodymus įvertino ir analizavo atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Tą draudžia LR BPK 20 str. 5 d. nuostata. Be to, teismo nukentėjusiosios parodymai buvo įvertinti kritiškai be jokio pagrindo, teisėjo vidinis įsitikimas buvo pagrįstas ne išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 d., o paremtas išimtinai prielaidomis. Teismas, atlikdamas nukentėjusios parodymų vertinimą nurodė, jog nukentėjusiosios parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kas nulemia teismo nuomone, jog jie vertintini kritiškai, ir jais grįsti nuteistojo kaltės negalima. Teismo manymu negalima remtis nukentėjusiosios parodymais dėl to, jog pastarosios parodymų nepatvirtino mediko specialisto 2009-01-19 išvadoje Nr. 9-256/09(01) konstatuotos aplinkybės, t.y. teismas nurodo, jog nukentėjusioji buvo nurodžius, jog nuteistasis per jėgą įvedinėjo savo varpą į jos makštį, tačiau teismo medikas ekspertas jokių atitinkamų sužalojimų nenustatė. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad teismas netiksliai nurodo nukentėjusiosios parodymus, kurie yra teismo išdėstomi teismo nuosprendžio 3 psl. viena pastraipa aukščiau nei pateiktas teismo įvertinimas. Teismas konstatavo, jog nukentėjusioji nurodė, kad „pastarasis (t.y. nuteistasis ) bandė įvesti savo lytinį organą į jos makštį". Be to, nukentėjusiosios parodymai dėl stipraus laikymo už smakro, kaklo yra vertinamojo stiprumo prasme pobūdžio, kadangi žymės galėjo neišlikti dėl objektyvių priežasčių, kas nesuteikia teismui daryti išvados, jog dėl šios priežasties nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi. Be to, stresinės aplinkybės be jokios abejonės turėjo įtakos nukentėjusiosios galimybėms fiksuoti bei įsiminti konkrečių veiksmų stiprumą. Teismo atliktas nukentėjusiosios parodymų kritinis įvertinimas yra nepagrįstas.
Apylinkės teismo manymu negalima remtis nukentėjusiosios parodymais dėl to, jog mediko specialisto 2009-01- 19 išvadoje Nr. 9-256/09(01) nėra kategoriškos išvados apie tai, jog ant nuteistojo asmens kūno nėra jokių sužalojimų, būdingų įdrėskimui ar įbrėžimui. Specialisto išvadoje yra konstatuota, jog minėti sužalojimai nuteistojo kūne galėjo sugyti be pėdsakų. Ši specialisto išvada buvo patvirtinta teismo posėdžio metu, todėl teismas šiuo motyvu negalėjo remtis, atmesdamas ar kritiškai vertindamas nukentėjusiosios parodymus, nes teismo medikas ekspertas patvirtino, jog nuteistojo kūne galimi sužalojimai galėjo sugyti be pėdsakų.
Apylinkės teismo manymu kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus dėl to, jog pastaroji buvo išžaginta nuteistojo , leidžia šios teismo nurodytos aplinkybės: nukentėjusioji dieną prieš įvykį turėjo lytinių santykių su kitu vyriškiu; nukentėjusioji bendravo su nuteistuoju, susirašinėdama trumposiomis žinutėmis; nukentėjusioji nebuvo niekieno verčiama gultis ant pripučiamo čiužinio svetainėje šalia nuteistojo įvykio metu. Teismo manymu, šios aplinkybės sudarė pagrindą suabejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, dėl ko jais grįsti kaltinimo nėra teismo manymu galimybės. Mano, jog šios teismo įvardintos aplinkybės neprieštarauja jokiems byloje nustatytiems faktams, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės nesuteikė nuteistajam pagrindo atlikti neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, teismo nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepaneigia ir neleidžia abejoti nukentėjusiosios tvirtinamo fakto dėl išžaginimo nusikaltimo jos atžvilgiu padarymo. Teismo nurodytos aplinkybės, nereiškia, jog nukentėjusioji buvo davusi neatšaukiamą sutikimą lytiškai santykiauti, todėl šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi. Teismas turėjo atlikti kiekvieno byloje esančio ir ištirto įrodymo įvertinimą atskirai ir po to visų įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju teismas neatliko jokio nuteistojo parodymų ir liudytojo D. L. parodymų vertinimo, nepateikė šių įrodymų vertinimo motyvų, kurias faktines bylos aplinkybes jie patvirtina, ar paneigia. Teismas neatliko jokio nuteisintojo asmens parodymų atitikimo bylos faktinėms aplinkybėms , situacijai vertinimo ar analizės. Teismas, neatlikęs liudytojo D. L. parodymų vertinimo, jais remdamasis padarė išvadą, jog šie parodymai paneigia liudytojos G. J. parodymus. Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu bylos faktines aplinkybes aiškino visiškai skirtingai, nei teisminio nagrinėjimo metu. D. L. teisminio nagrinėjimo metu negalėjo teismui paaiškinti, dėl kokių priežasčių, asmens parodymai iš esmės keičiasi. O liudytojos G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nesikeitė nuo jos duotų parodymų teisminio nagrinėjimo metu. Todėl, neaišku, kokiu pagrindu teismas liudytojos G. J. parodymus laikė nepatikimais, o liudytojo D. L. patikimais ir tokiais, kurie gali paneigti kito liudytojo parodymus.
Teismas nurodė, jog pateikto kaltinimo nepagrindžia ir M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. 545/09(01) R424/09, iš kurios seka, kad ant nukentėjusiosios džinsų rasta A. I. spermos, ant jos puskojinių jo sperminio skysčio pėdsakai. Teismas, įvertinęs šį įrodymą, konstatavo, jog nuteistojo sperma ant nukentėjusiosios rūbų galėjo patekti tiek lytinio akto metu vonioje, tiek savaime išbėgti iš josios makšties po lytinio akto svetainėje. Byloje buvo nustatytas faktas, jog nukentėjusioji prieš atsiguldama ant pripučiamo čiužinio, nusirengė vonioje, kur liko jos džinsinės kelnės ir puskojinės. Nuteistasis nurodė, jog lytinis aktas įvyko ant čiužinio svetainėje. Nukentėjusioji šiems parodymams prieštaravo ir nuosekliai nurodė, jog prievartinis lytinis aktas įvyko vonioje. Faktinė aplinkybė, jog nuteistojo DNR pėdsakai buvo aptikti būtent ant tų nukentėjusiosios drabužių, kurie liko vonioje, ir kurių nukentėjusioji nebuvo apsirengusi, kol neatėjo į vonią nuprausti kruvino veido, patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl prievartinio lytinio akto atlikimo aplinkybių ir vietos. Šis patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl prievartinio lytinio akto prieš ją atlikimo aplinkybių ir vietos. Teismo išvadą, jog išteisinto asmens DNR pėdsakai galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios drabužių savaime iš josios makšties išbėgant po lytinio akto atlikimo, pagrindė išimtinai prielaida, kas nėra leidžiama teismui įstatymo .
Dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio.
Nukentėjusioji I. C. teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. I. atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. l d. padarymo, ir atitinkamai netinkamai nustatė nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį . Teismas neanalizavo nukentėjusiosios argumentų dėl patirtos neturtinės žalos dėl išžaginimo nusikaltimo nukentėjusiosios atžvilgiu padarymo. Dėl nusikaltimo padarymo jai buvo padaryti kūno sužalojimai, specialistų medikų įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei pažeista jos psichinė, fizinė ir dvasine gerovė. A. I. jos atžvilgiu naudojo tiek fizinį, tiek psichinį smurtą. Ji patyrė fizinį ir dvasinį smurtą, po kurio sekė išžaginimas, t.y. jos kūno neliečiamybės smurtinis pažeidimas. Patirtas dvasinis sukrėtimas nusikaltimo padarymo metu buvo ypatingai didelis ir dėl išskirtinio nusikaltimo pobūdžio, t.y. nusikaltimo, kuris nukreiptas prieš kito asmens kūno neliečiamybę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamybę. Dėl šio nusikaltimo padarymo ji daugiau kaip mėnesį negalėjo gyventi savo namuose, kadangi bijojo pasilikti viena. Jai sutriko miegas, pusiausvyra, pasitikėjimas aplinkiniais, saugumo jausmas visuomenėje. Po nedarbingumo negalėjo dar kelias savaites eiti į darbą ir dirbti, kadangi dėl lūpos prakirtimo negalėjo ilgą laiką kalbėti telefonu, bendrauti su žmonėmis, negalėjo valgyti, apie mėnesį laiko maitinosi tik per šiaudelį skystu maistu. Jos darbas yra tiesiogiai susijęs su bendravimu su klientais, dėl ko ji negalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, turėjo dėl to atsiprašinėti iš darbo jau pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Dėl dvasinio sukrėtimo kreipėsi į psichologus pagalbos. 2009-03-12 šeimos gydytojas išrašė raminamųjų vaistų, nusiuntė per neuropatologą. 2009-04-02 nukentėjusioji apsilankė pas neuropatologą, kuris nustatė, jog dėl vegetodestoniįos diagnozės šios ligos gydymas dėl patirto streso ir šoko apsunkintas. Jai buvo išrašyti stipresnio poveikio vaistai, ilgą laiką jautė baimę, stresą, dirglumą, nepasitikėjimą savimi, taip pat ir aplinkiniais žmonėmis. Šio nusikaltimo pasekmės išliks visą gyvenimą jos dvasinėje būklėje, todėl žala ir pasekmės dvasinei ir psichinei gerovei liks neatstatytos. Šie liekamieji padariniai turės įtaką ateities gyvenimui, jos būsimiems šeimyniniams santykiams ir pan. Tokios aplinkybės yra ypatingai reikšmingos, nustatant neturtinės žalos dydį (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-171 /200S). Susirūpinimas yra taip pat dėl nukentėjusiosios būsimų bendravimo su vyrais galimybių ir jos dvasinės būklės. Tai be jokios abejonės turi tiesioginę įtaką, sprendžiant klausimą dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, kadangi susirūpinimas būsimosiomis pasekmėmis sudaro neturtinės žalos turinį. (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-13/2007).
Įstatymui numatant piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą ir pergyvenimus, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos sužalojimo pobūdį, laipsnį ir pasekmes jos sveikatai, jos dvasinius išgyvenimus, kaltinamo asmens kaltę, tai, kad kaltinamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, susiformavusią teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, padarytą neturtinę žalą šiuo atveju nukentėjusioji I. C. vertina 150 000 Lt ir prašo priteisti .
Nuteistasis A. I. atsiliepimu į Vilniaus apygardos prokuratūros ir nukentėjusiosios I. C. apeliacinius skundus prašė juos atmesti, nurodydama, kad skundai yra nepagrįsti. Jis jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. nepadarė, su nukentėjusiąja I. C. atliko lytinį aktą su jos sutikimu , tą patvirtina tiek jo parodymai, tiek to įvykio metu kartu buvęs liudytojas D. L. . Tai, kad jis aptariamo įvykio metu ir vietoje neišžagino nukentėjusiosios I. C. patvirtina ir jos pačios pareiškimas, rašytas policijai, kuriame ji neigė išžaginimo faktą, tą patį savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir policijos pareigūnas R. D. , kuris bendravo su nukentėjusiąja I. C., kai ji kreipėsi į policiją. Policijos darbuotoja M. D. bendravo su liudytoja G. J. , todėl ji informaciją apie įvykį gavo tik iš jos, o ne iš pačios nukentėjusiosios. Liudytojai R. D., M. D. , apklausti teisme, aiškino priešingai, tačiau jų tarnybiniuose pranešimuose yra nurodyta kitaip. Bylojė nėra jokių įrodymų, kad jį neva aptariamo išžaginimo metu buvo sužalojusi nukentėjusioji ., tačiau jį apžiūrėjus teismo medicinos ekspertui pas jį nebuvo rasta jokių sužalojimų. Nukentėjusiosios nurodyti sužalojimai būtų akivaizdūs, jei tokie būtų buvę padaryti, nes jis 2008 m. Spalio, lapkričio mėnesiais buvo išvykęs į kurortus, buvo įdegęs. Jis sižalojo nukentėjusiąją ne dėl to, kad ji neva nesutiko su juo lytiškai santykiauti, bet dėl aplinybių, kurias teismas nustatė skundžiamu nuosprendžiu. Jis nukentėjusiosios kelnaičių-stringų nesuplėšė, jo manymu ji tą vakarą buvo ne sustringais, o šviesiomis kelnaitėmis . Liudytoja G. J. teigia, kad suplėšytas kelnaites surado svetainėje prie čiužinio, tai rodo, kad lytinis aktas įvyko visai kitomis aplinkybėmis nei teigia nukentėjusioji ir liduytoja .
Su nukentėjusiąja I. C. jis iki įvykio buvo pažįstamas apie pusę metų, su ja gana dažnai bendravo, ne kartą yra turėję lytinius santykius. Tai, kad jų santykiai buvo geri, patvirtina ir jų susirašinėjimas SMS žinutėmis įvykio vakarą, kai ji kvietė jį iš Kauno atvažiuoti į Vilnių ir kvietė atvažiuoti su draugu, žadėjo, kad viskas bus puiku. Pabuvus įvykio vakarą bare, I. C. negrįžo į savo namus, liko su juo pas G. J., nors gyvena gretimame name, kartu su juo atsigulė svetainėje ant čiužinio, kur gera valia su juo lytiškai santykiavo. Vonioje jie lytinio akto neatliko , jos aiškinimas, kad jis ją vonioje išžagino , yra nelogiškas, nes šalia vonios yra virtuvė, kurią nuo vonios skiria tik plona gipsinė siena, virtuvėje buvo G. J. su D. L., tačiau nei vienas iš jų negirdėjo jokio pasipriešinimo ir pan. Po lytinių santykių tą patį vakarą tarp jų kilo konfliktas dėl jo manymu netinkamo I. C. elgesio bare, kai ji koketavo su kitais vyriškiais, dėl ko jis jai sudavė , po to dėl šios priežasties jis jai rašė žiniutes, atsiprašinėjo , jam žinutę po to parašė ir G. J.. Jo manymu, nukentėjusioji I. C. jį įskundė dėl išžaginimo melagingai, norėdama gauti iš to turtinės naudos, tą patvirtina nežinomo asmens skambutis į D. L. mobilaus ryšio telefoną, pokalbio metu buvo pareikalauta 80 000 Litų,priešingu atveju buvo pagrasinta, kad apie nusikaltimą bus pranešta. Tai, kad tiek nukentėjusioji I. C., tiek liudytoja G. J. meluoja, patvirtina ir ta apliniybė, kad G. J., būdama teisininke, turėdAma universitetinį teisinį išsilavinimą , studijuojanti doktorantūroje, bendrajama pagalbos centrui pranešė , kad du vaikinai merginą išžagino automobilyje senamiestyje ir dabar mėlunu automobiliu VW važiuoja į Kauną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji I. C. ir jos atstovė prašė apeliacinius skundus patenkinti, nuteistasis A. I. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros ir nukentėjusios I. C. apeliaciniai skundai tenkintini.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. I. atžvilgiu pagal BK 149 str. 1 d., neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė neteisingą išvadą. Tiek Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacdinio skundo argumentai , tiek nukentėjusiosios I. C. apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo , netinkamos ar nepilnos jų analizės yra pagrįsti.
Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d,. padarymo :
Pagal BPK 20 str. 3 d. įrodymais gali būti bet kokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas , vertindamas , ar aptariamu laiku ir vietoje buvo išžaginta nukentėjusioji I. C. , nepagrįstai jos parodymus bei jos parodymus patvirtinančios liudytojos G. J. parodymus ir kitus įrodymus, susijusius su jų parodymais, įvertino kritiškai, o veikos kaltininko, su juo buvusio liudytojo D. L. parodymus įvertino kaip patikimą įrodymų šaltinį ir jų versiją grindė išteisinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 4 p. lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar kitos lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valia yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Toks nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį ar kitais būdais. Kolegijos nuomone, bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyyta, kad aptariamo įvykio laiku ir vietoje nuteistasis A. I. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja I. C. prieš jos valią, jos nesutikimas lytiškai santykiauti su juo buvo aiškiai išreikštas , ką A. I. ir suvokė.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. I. kaltu dėl išžaginimo neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusios neišžagino, neprievartavo. Jie susipažino interneto svetainėje „pažintys.lt.“ buvo susitike kelis kartus, turėjo su ja lytinių santykių. 2009-01-16 po klubo jis, I. C. G. J. ir D. L. nuvažiavo pas G. J. į butą, vartojo alkoholį, bendravo apie 2 valandas. Vėliau G. J. su D. L. nuėjo į miegamąjį, o jis su I. C. atsigulė svetainėje ant pripučiamo čiužinio, kurį davė G. J.. Jis su I. C. santykiavo natūraliu būdu, lytinį aktą baigė. Paskui jis papriekaištavo I. C. dėl jos elgesio klube, sakydamas, kad ji pasielgė kaip „prostitutė“, pastaroji trenkė jam per veidą, jis susinervino, ir du kartus sudavė jai per veidą, prakirto lūpą. Išėję iš miegamojo G. su D. jį ramino. Vonioje, kur po to buvo nuėjusi I. C. , jis ramino ją , jos atsiprašinėjo, tačiau nei žagino, nei lytiškai santykiavo su ja, durų uždaręs nebuvo, vonioje jie prabuvo apie 10 min. (2 t., b.l. 23-26, 28-29, 36-37, 3 t.,b.l.41-45). Tokią jo versiją palaikė liudytojas D. L., nuteistojo draugas, įvykio vakarą atvažiavęs kartu su juo iš Kauno, kad pabendrautų su nukentėjusiąja ir jos drauge (t. 1 b.l. 183-185, t. 2 b.l. 177-182).
Nuteistojo A. I. versija, neva nukentėjusioji I. C. su juo lytiškai santykiavo gera valia, yra visiškai paneigta nukentėjusiosios I. C. parodymais ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji I. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kuriuose neigė, kad ji kada nors yra turėjusi lytinius santykius su A. I. , taip pat neigė įvykio naktį su juo lytiškai santykiavusi gera valia , nurodydama, kad jis atliko su ja lytinį aktą prieš jos valią, prieš tai panaudojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą. Jos parodymais ji su A. I. susipažino interneto svetainėje- „www pažintys lt." Iš pradžių jie susirašinėjo internete, vėliau bendravo telefonu, buvo susitikę. 2009-01-16 A. I., D. L., I. C. ir G. J. buvo klube „Lemur“ kur kalbėjosi, išskyrus ją, visi vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau nuvyko į G. J. namus. Namuose A. I. ir D. L. toliau gėrė atsineštą degtinę. Ji Gintarei pasakė , kad nori namo, tačiau ji prašė, kad jos nepaliktų su dviem vaikinais. Vaikinams baigus gerti, G. J. su D. L. nuėjo miegoti į miegamąjį, o jai ir A. I. pripūtė čiužinį, ant kurio ji su pastaruoju atsigulė. Ji atsigulė būdama apsirengusi G. J. jai paduotus sportinius marškinėlius ir apatines kelnaites. Atsigulus A. I. pradėjo ją glamonėti, lįsti, tačiau ji pastarajam pasakė, kad šis nusisuktų, nes ji su pastaruoju nesimylės ir nebesusitikės, dėl ko jis supyko. Iš pradžių jis prispaudė ją prie sienos, po to paguldė ant nugaros ir užgulė iš viršaus. . Ją jam užgulus, ji pradėjo priešintis ir su nagais perbrėžė pastarajam virš dešinės akies, taip pat smakrą ir kaklą iki krūtinės. A. I., būdamas už ją fiziškai stipresnis, ją laikė už smakro, kad ši negalėtų spurdėti ir tuo pačiu metu A. I. per prievartą nuo jos nuplėšė juodos spalvos apatines kelnaites, pakelė į viršų maikutę ir pradėjo savo lytinį organą kišti jai į makštį. Tuomet ji pradėjo vardu šaukti G. J. bei kumščiu daužyti į sieną, už kurios ji buvo. Po jos ištarto Gintares vardo A. I. sudavė jai pirmą stiprų smūgį į veido sritį ties lūpa ir tuo smūgiu prakirto lūpą. Ji antrą kartą sušuko G. vardą, tada A. I. dar labiau įsiuto ir gulėdamas ant jos kumščiu trenkė antrą smūgį į galvą, po to sugriebė ją už gerklės ir smaugdamas šaukė- "užmušiu tave kale". Į kambarį įbėgę D. L. ir G. J. įjungė šviesą ir pamatė kaip A. I. ją smaugia. D. L. sugriebė A. I. ir nuo jos jį atitraukė. Ji atsikėlė ir nubėgo į vonią, kurioje būdama girdėjo, kaip A. I. šaukė, jog ją užmuš. Į vonios kambarį užėjo D. L., kuris liepė jai nusimauti kraujuotą maikutę bei nusiprausti. Ji nusimovė maikutę, kurią padavė D. L., nusiprausė bei paprašė pastarojo atnešti ledo. D. L., liepė užsirakinti duris ir nuėjo ledo. Vėliau sugrįžo su ledu ir kartu su A. I.. Ji atrakino duris norėdama paimti ledą.Tuo metu ji vilkėjo G. J. megztuką, kurį rado vonioje, savo džinsines kelnes, kojines, kurias buvo palikusi vonioje. Džinsines kelnes apsivilko, būdama be kelnaičių, nes grumiantis ant čiužinio su A. I., kelnaites nuo jos nuplėšė ir nežinia kur padėjo. A. I. patikino D. L., kad nori su ja gražiuoju pakalbėti, atsiprašyti. Ji D. L. prašė, kad šis A. I. neįleistų pas ją į vonią, tačiau pastarasis jį įleido. A. I. užėjęs į vonią, iškart užrakino vonios duris. Iš pradžių pastarasis pasakė, kad ji pati kalta, jog taip įvyko. Jis sakė. kad jau pirmo susitikimo metu kai jis išgėręs buvo išsiųstas namo, jau tada A. I. norėjęs smogti jai į galvą, taip pat sakė, kad jam per žemas lygis su ja kalbėti, nes jis yra iš Kauno. A. I. griebė ją už džinsų juosmens, atitraukė užtrauktuką , nusmaukė džinsus iki pusės kelių, bei sugriebęs ją už juosmens nuo savęs nusuko. Gavosi taip, kad jis į save atsukęs jos sėdmenis, palenkęs jos nugarą į vonios pusę, vieną ranką laike uždėjęs ant nugaros, kita ranka visiškai numovė jos džinsines kelnes bei stipriai laikydamas ją palinkusią į priekį ties nugara ir neleisdamas atsilenkti, įvedė savo varpą jai į makštį, bei atliko su ja lytinį aktą stovėdamas jai už nugaros. Lytinis aktas buvo be prezervatyvo. Viskas truko neilgai. A. I. lytinį aktą baigė jos makštyje. Ji matė kaip dalis spermos išbėgo jai per kojas ir nulašėjo ant jos kojinių ir vonios kilimėlio. Lytinio akto metu jai iš lūpas stipriai bėgo kraujas. Ji klausė, kodėl šis taip daro. Jis atsakęs, kad pamokys kaip reikia su kauniečiais elgtis, kad jie ne santechnikai. Ji nesipriešino, nes po panaudoto fizinio smurto buvo labai išsigandusi, be to labai skaudėjo sumuštas vietas ir pastoviai bėgo kraujas. G. J. ir D. L. išžaginimo metu vis beldė į vonios duris ir liepė jas atidaryti. Ji vonios durų nesugebėjo atkabinti, nes buvo palenkta į vonios pusę ir laikoma. Po lytinio akto A. I. liepė jai nusiprausti ir pats nusiprausė. Po to atrakino vonios duris ir išėjo. G. J. liepė A. I. ir D. L. nešdintis ir šie iš buto išėjo. Išeidmas A. I. pasakė, kad jos jau pasimokė kaip nereikia su kauniečiais elgtis, liepė niekur nebandyti kreiptis. Jiems išėjus, G. J. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino 112 ir pranešė apie išžaginimą (l t., b.l. 40-45, 66-67, 73-75, 76-77, 2 t., b.l. 195-197, 3 t.b.l.40).
Tokius nukentėjusios I. C. parodymus patvirtina liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga:
Liudytoja G. J. patvirtino, kad 2009-01-16 A. I., D. L., I. C. ir ji buvo klube „Lemur“. Vėliau nuvyko į jos namus. Namuose vaikinai toliau gėrė atsineštą degtinę. I. C. pasakė, kad nori namo, tačiau ji pasakė, kad jai vienai nebus drąsu su dviem vaikinais. Pasiūlė miegoti pas ją, o ryte skirstytis. Ji su D. L. miegojo viename kambarytje, kitame miegojo I. C. su A. I.. Praėjus 10 minučių ji išgirdo, kad nukentėjusioji I. C. ją šaukia. Ji su D. L. nubėgo į jų kambarį, kur pamatė , kaip pirmiau įbėgęs į kambarį D. L. atplėšinėja A. I. nuo I. C., kurią buvo prispaudęs , o I. C., susiėmusi už veido, nubėgo į vonią.. I. buvo su jos duotais sportiniais marškinėliais , kurie buvo kruvini. I. C. vonioje apsirengė džinsus, kitus sportinius marškinėlius . A. I. buvo nusiteikęs agresyviai , iš jo pasisakymų ji suprato, kad jis pyksta, kodėl I. C. su juo atsisakė lytiškai santykiauti , ji jį ramino .Būnant virtuvėje A. I. pasakė , kad nori Irenos atsiprašyti.ir jis nuėjo į vonią, kur prausėsi I. C. , įėjęs vononioje užsirakino. Ji su D. L. daužė vonios duris, liepdami išleisti Ireną., tačiau A. I. vonios durų jiems neatidarė. Vėliau jiems išėjus iš vonios, ji matė, kad I. C. buvo apsiverkusi Ji liepė vaikinams išeiti iš jos namų, A. I. išeidamas paniekinančiai passakė, kad jos žinosiančios kaip su kauniečiais susidėti. Vaikinams išėjus paklausė I. C. kas atsitiko ji pasakė, kad ją A. I. vonioje išžagino, ji verkė ir jai priekaištavo , kodėl ją paliko vonioje su I.. Paskambino į pagalbos centra, į policiją ir pasakė, kad jos draugę išprievartavo. Tą patį vakarą jai skambino L., prašė apie įvykį nepranešti policijai, sakė, kad Algirdas apgaileistauja dėl to, kas atsitiko, kad už tai sumokės pinigus. Kitą dieną jai skambino A. I. , klausė, kaip laikosi I., sakė, kad ji pati kalta , kad taip išsidirbinėjo .Ji nurodė, kad I. C. kelnaites , kurios buvo suplėšytos , ji rado prie čiužinio, ant kurio gulėjo I. su A. I. (1 t, 173-178, 181-182, 2 t.,b.l. 173-175).
Liudytoja -policijos darbuotoja M. D., bendravusi iškart po įvykio su liudytoja G. J. Žalgirio g,, kur tuo metu nukentėjusiajai I. C. buvo teikiama medicininė pagalba , patvirtino, kad pastaroji jai sakė, jog I. C. įvykio laiku jos bute sumušė ir buto vonioje ižgaino vaikinas iš Kauno , vardu Algirdas (tokiu vardu buvo prisistatęs nuteistasis A. I.. Nukentėjusioji I. C., išėjus jai iš gydytojo kabineto, įvykio aplinkybių neėaiškino , tik be perstojo verkė, buvo labai susijaudinusi, vežant į policijos komisaritą, ji sakė, kad bijo rašyti pareiškimą dėl išaginimo ir sumušimo (t.1 b.l. 5, 193-194). Liudytojas- policijos tyrėjas R. D. savo parodymais patvirtino, kad tiriant informaciją dėl nukentėjusiosios I. C. sužalojimo, dėl kurio ji buvo pristatyta medicininės pagalbos suteikimui į ligoninę, esančią Žalgirio g. 15 Vilniuje, bendraujant po medicininės pagalbos suteikimo su nukentėjusiąja I. C. , pastaroji patvirtino, kad ją įvykio vakarą jos draugės G. J. bute sumušė vienas iš dviejų vaikinų, tą vakarą atvažiavusių iš Kauno , sumušė už tai, kad ji atsisakė su juo lytiškai santykiauti, po to jis ją išžagino to buto vonios kambaryje, kur ji buvo nubėgusi. Mergina buvo šoko būsenoje, be perstojo verkė, ji atsisakė rašyti pareiškimą , nes bijojo tų vaikinų, todėl jis tarnybiniame pareiškime ir įrašė , kad tą vakarą ji nebuvo išžaginta ir kad susižalojo veidą, griūdama vonioje. 2009-01-19 nukentėjusioji I. C. ryte paskambino ir paklausė, kada gali atvykti į komisariatą, ji paaiškino, kad nutarė skriauidėjui neatleisti, ji tą pačią dieną parašė pareiškimą dėl jos sumušimo ir išžaginimo kad (t. 1 b.l. 6, 195-196, t.3 b.l. 28-29). Liudytoja –policijos tyrėja J. K., betarpiškai bendravusi įvykio naktį su nukentėjusiąja I. C. po to, kai ji buvo atvežta iš ligoninės į [policijos komisariatą, patvirtino, jog nukentėjusioji I. C. jai parodė, kad ją iki patekimo į ligoninę jos draugės G. J. bute sumušė už tyai, kad ji nenorėjo lytiškai santykiauti, vaikinas , kurį ji įvardijo Algirdu, iš Kauno , po to jis ją išžagino to buto vonioje, liudytoja nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip kad ir nukentėjusioji I. C. bei liudytoja G. J. (t. 1 b.l. 197-199, t. B.l. 198). Liudytoja A. D. –nukentėjusiosios I. C. draugė, savo parodymais patvirtino, kad nukentėjusioji I. C. buvo sumušta ir ižaginta jos nurodytomis aplinkybėmis, apie tai ji žino iš jos pasakojimo, kai ji pas ją atvažiavo 2009-01-19, praėjus po įvykio dviems dienoms, ir apie tai papasakojo. I. C. buvo sumušta , labai išsigandusi, bijojo būti savo namuose , pas ją po to gyveno apie mėnesį. Per tą laiką ją atakavo skmabučiais ir žinutėmis (t. 2 b.l. 199) ir R. D. patvirtino, kad nukentėjusioji I. C. iškart po įvykio jiems pasakė, kad buvo išžaginta, ant jos veido matėsi smurto žymės, buvo labai susijaudinusi (1 t., b.l.193-194, 197-199,2 t.,b.l.198, 3 t.,b.l.29-30).
Kolegija,vertindama aukščiau aptartus įrodymus , pažymi, kad nukentėjusiosios I. C., liudytojos G. J. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra detalūs, nuoseklūs, atitinka tarpusavyje, policijos darbuotojai, bendravę su nukentėjusiąja ir liudytoja berpiškai po įvykio, patvirtina tas pačias įvykio apliniybes, apie kurias jie sužinojo iš jų pasakojimų. Tą įvertinus, kolegijA mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo nukentėjusiosios I. C. ir liudytojos G. J. parodymus nevertinti kaip patikimo įrodymų šaltinio , kaip tai nepagrįstai padarė pirmos instancijos teismas, juolab, kad jų parodymus be liudytojų- policijos darbuotojų parodymų patvirtina objektyvūs įrodymai dėl nukentėjusiosios I. C. sumušimo, kurie atitinka jos nurodytas apliniybes :
- specialisto išvadoje Nr. G 256/09 (01), nurodoma, kad I. C., nustatytos dvi muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, kaktos kairės pusės sumušimas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusios nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2009-01-17 apie 06.00 val. sudavus du dmūgius kumščiu į apatinės lūpos bei kaktos sritį ( t. 1 b.l. 98-100);
taip pat nukentėjusiosios I. C. nurodytos aplinkybės dėl jos išžaginimo:
-specialisto išvada Nr. S 45/09 (01) R424/09 patvirtina, kad ant I. C. džinsinių kelnių yra sperma, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe, ant I. C. puskojinių yra žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe ir I. C. DNR profilis su 99,999999990% tikimybe, (l t., b.l. 135-144). Tai patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad ją A. I. išžagino vonioje , jėga ją prispaudęs prie vonios ir palenkęs ją į vonios pusę, atliko lytinį aktą , jai esant nugara į jį, nusmaukęs jai džinsus, kuriais ji tuo metu vilkėjo. Jo spermos pėdsakai ant nukentėjusiosios džinsų ir puskojinių patvirtina nukentėjusiosios nurodytas išžaginimo vonioje apliniybes ir paneigia nuteistojo versiją, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo svetainėje , gulint jiems ant čiužinio. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad ji , būdama svetainėje, buvo be viršutinių rūbų, vilkėjo tik sportiniais marškinėliais ir kelnaitėmis-stringais, buvo be puskojinių, pastarasias, kaip parodį nukentėjusioji, ji užsimovė tik vonioje prieš išžaginimą;
-tai, kad nuteistasis A. I. kėsinosi išžaginti nukentėjusiąją I. C. jau svetainėje ir kad su tuo nesutiko pastaroji, patvirtina ne tik jos atžvilgiu jo panaudotas smurtas , bet ir tai, kad jis suplėšė jos kelnaites- stringus, kurios po to prie čiučinio svetainėje rado liudytoja G. J. (t. 1 b.l. 179-180);
Teismo medicinos specialisto išvada nebuvo nustatyti sužalojimai nukentėjusiosios I. C. lytiniuose organuose tačiau jų nebuvimas ir spermos neradimas praėjus daugiau kaip dviem parom po įvykio, neatmeta galimybes, kad su nukentėjusiąja 2009-01-17 apie 06.00 val. buvo lytiškai santykiauta (1 t.b.l.98-100).
Iš nukentėjusiosios I. C. parodymų yra žinoma, kad ji aptariamo įvykio metu svetainėje , nenorėdama su nuteistuoju A. I. lytiškai santykiauti, bet jo verčiama jėga tai daryti, priešinosi jam ir nagais perbrėžė jam virš dešinės akies, smakrą ir kaklą iki krūtinės . Specialisto išvadoje Nr. G. 627/09 (01) nurodoma, kad A. I. kūno apžiūros metu 2009-02-11, jo kūne sužalojimų, tame tarpe pėdsakų, kurie galėjo likti sugijus odos įbrėžimams, padarytiems 2009-01-17, nekonstatuota. Neatmetama galimybė, kad nuo 2009-01-17 iki 2009-02-11, galimai buvę paviršiniai odos įdrėskimai ar įbrėžimai galėjo sugyti be pėdsakų (2t.b.l. 66-67). Tai, kad pas nuteistąjį A. I. jo medicininio tyrimo metu nebuvo rasti sužalojimai , nėra pagrindas netikėti nukentėjusiosios I. C. parodymais, nes sužalojimų žym ių išnykimas yra paaiškinamas objektyviai. Nuteistasis A. I. buvo apžiūrėtas praėjus pakankamaim laikui tokiems sužalojimams išnykti, galimybės jį apžiūrėti anksčiau nebuvo. Iš bylos duomenų yra žinoma, kad nuteistasis A. I. po įvykio kurį laiką slapstėsi , jis negyveno nustatytu adresu (t. 2 b.l. 16, pranešimas apie tai iš policijos), ši aplinkybė patvirtina, kad jis pasinaudojo galimybe išlaukti laiką, reikalingą jam padarytiems sužalojimams išnykti. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. I. iškėlė versiją, kad neva jis aptariamo įvykio metu buvo įdegęs saulėje, todėl ir po sužalojimų sugijimo būtų išlikusios šviesesnės sužalojimų žymės, tačiau nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu jis negalėjo paaiškinti , kur jis deginosi, kaip negalėjo pateikti įrodymų, kad jis buvo išvykęs prieš įvykį į šiltuosius kraštus. Tokia nuteistojo versija vertintina kritiškai , kaip jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
2009-01-19 I. C. priklausančio mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuota tai, kad telefono užrašų skiltyje rastas mobilaus telefono numeris 8 656 88553 (byloje nustatyta, kad šiuo numeriu naudojosi A. I.), kuris įvardintas- "Algis draug". Skiltyje gautos žinutės buvo rastos šios iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), siųstos žinutes: 1) 2009-01-17 14.52 val.- „Tu man atleisk prašau jei gali,, ne taip viskas būti turėjo, man pasidarė buvo kažkas nė pats nesuvokiau..žinau, kad neatitaisysi to bet noriu pabandyti vis dė lto, aš labai pergyvenu .. kaip tau ten"; 2) 2009-01-19 15.48 val.- "Kodėl nekeli ? kaip tu jautiesi mažiau ? Viską dar galim ištaisyti juk..", 3) 2009-01-19 17.3 l val.- "Aš tau sumokėsiu kiek nori bet pripažink kad žaidei su manimi. Turi juk draugą“ (lt., b.l. 119-127). Tokio turinio žinutės, vertinant jas kaip įrodymą visumoje su kitais aukščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad nuteistasis A. I. po aptariamo įvykio stengėsi , jog nukentėjusioji nesikreiptų į policiją ir jis tokiu būdu išvengtų baudžiamosios atsakomybės.
Kaip jau buvo paminėta anksčiau, nuteistojo A. I. versiją dėl aptariamo įvykio aplinkybių , patvirtina liudytojas D. L., tačiau kolegija tokiais šio liudytojo parodymais netiki, jie prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams . Pagal liudytojo D. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu , įvykio laiku ir vietoje iš kambario, kur buvo su G. J., jis ėjęs į tualetą ir pamatęs kitame kambaryje, kur buvo pasilikę miegoti, besiaiškinančius nuteistąjį A. I. su nukentėjusiąja, kuriai bėgo kraujas iš lūpos.Jam paklausus, kas atsitiko , ji atsakė, kad viskas gerai, tačiau matėsi, kad ji yra supykusi. Jis liepęs nukentėjusiajai nusiprausti. Netrukus atėjo prie jų ir G. J. , jie visi bendravo, nuteistasis ir nukentėjusioji nebuvo dviese užsidarę vonioje, iš G. J. buto jie išvažiavo nesusipykę (t. 1 b.l. 183-185). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. L. jau neneigė, kad nuteistasis A. I. po konflikto su nukentėjusiąja buvo užsidarę vonioje, tačiau nieko tokio vonioje nevykę, tą jis matęs, nes vonios durys buvo praviros ir matėsi, kas vyksta vonioje.(t. 2 b.l. 180). Įvertinus šio liudytojo parodymus, matyti, kad jie nėra nuoseklūs, jis ikiteisminio tyrimo metu , nepripažindamas kitų aplinkybių , neigė ir tą aplinkybę, kad nuteistasis A. I. buvo užsidaręs dviese su nukentėjusiąja, teisminio nagrinėjimo metu , prisitaikęs prie nuteistojo apibūdintos įvykio versijos , jis jau nurodė, kad visgi jie abu buvo vonioje, tačiau neva ten nieko nusikalstamo nevykę. Tokie šio liudytojo parodymai, priešingai nei tai nustatė apylinkės teismas, negali būti vertinami kaip patikimas įrodymų šaltinis dėl jų nenuoseklumo, prieštaravimo aukščiau aptartiems įrodymams. Minėto liudytojo paerodymai ne tik prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams , tačiau ir nėra logiškai paaiškinami, kodėl, jei viskas buvo kaip kad nurodė minėtas liudytojas , jam su nuteistuoju teko paryčiui, neišsiblaivius po išgerto alkoholio, pasišalinti iš G. J. buto, kodėl apie juos, važiuojančius automobiliu, G. J. pranešė policijai ir pan.
Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui bei aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad iškart po nukentėjusiosios I. C. išžaginimo su ja buvusi draugė- liudytoja G. J. pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie tai, tačiau nurodė , kad ją išžagino ne jos bute, o automobilyje. Iš pranešimo turinio matyti, kad nukentėjusioji bijo rašyti pareiškimą policijai dėl išžaginimo (t. 1 b.l.9,10, 12-16). Kolegijos nuomone, tai, kad liudytoja G. J. iškart po įvykio nurodė ne tą įvykio vietą, nėra vada netikėti jos vėlesniais parodymais ar abejoti , kad nukentėjusioji I. C. buvo išžaginta ir kad ją išžagino A. I.. Liudytojos G. J. netikslus pranešimas pateisinamas susijaudinimu dėl itin netikėto nusikaltimo prieš jos draugę - nukentėjusiąją, dėl jos pačios bei nukentėjusiosios neapsisprendimo , ar dėl padaryto nusikaltimo kreiptis į teisėsaugos organus ir pan. Dėl to paties pateisinamas ir nukentėjusiosios I. C. 2009-01-17 pareiškimas policijai, kad jos niekas įvykio naktį nesumušo, kad ji susižalojo pati ir kad ji nebuvo išžaginta (t.1 b.l. 4).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad nuteistasis A. I. ir nukentėjusioji I. C. iki aptariamo įvykio buvo pažįstami , jie iki aptariamo įvykio buvo susitikę du kartus , pagal nukentėjusiąją jie lytinių santykių neturėjo. 2009-01-17 naktį po pasilinksminimų baruose nukentėjusioji I. C. liko miegoti su nuteistuoju A. I. G. J. bute, kur nukentėjusioji , nusirengusi viršutinius rūbus , mūvėdama sportinius ilgus marškinėlius , kelnaites, atsigulė ant vieno čiužinio miegoti su nuteistuoju. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, vertinant nuteistojo veiksmų prieš nukentėjusiąją kaltumą, nėra reikšminga, nes aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusioji aiškiai išreiškė atsisakymą lytiškai santykiauti su nuteistuoju, tai pasakydama jam žodžiu bei priešindamasi jo glamonėms, siekiui su ja lytiškai suartėti. Nuteistasis A. I. tiek ikiteisminio tyrimometu, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiškino, jog su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiavęs iki aptariamo įvykio , tai darė su jos sutikimu ir įvykio metu, tačiau nukentėjusioji visą laiką neigė turėjusi lytinius santykius su nuteistuoju iki įvykio . Apylinkės teissmo teisiamojo posėdžio protokole nukentėjusiosios parodymuose yra užfiksuota, kad neva ji yra anksčiau turėjusi lytinius santykius su nuteistuoju(t.2 b.l. 197) , tačiau nukentėjusioji neigia tai sakiusi, nuteistasis taip pat patvirtino, kad ji niekada nėra prisipažinusi dėl lytinių santykių buvimo su juo .Kolegija daro išvadą, kad teisiamojo posėdžio protokole, fiksuojant nukentėjusiosios parodymus, yra padaryta klaida, tokią išvadą leidžia daryti ne tik nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymai apeliacinio proceso metu, bet ir nuosprendyje išdėstyti nukentėjusiosios parodymai . Šios aplinkiybės kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji I. C. nebuvo nusiteikusi intymiau bendrauti su nuteistuoju, to nedarė ir aptariamo įvykio metu.
Iš nuteistojo A. I. parodymų, liudytojo D. L. parodymų yra žinoma, kad 2009-01-19 paskambinus D.L, nežinomas vyriškis reikalavo pervesti į bankinę sąskaitą, kurios numerį žadėjo nurodyti vėliau, 80 000 Litų , grasindamas, jog priešingu atveju apie padarytą nusikaltimą bus pranešta . Iš nukentėjusiosios I. C. parodymų yra žinoma, kad ji apie tai, kad ją sumušė , nesakydama apie išžaginimą, ji pasakė 2009-01-19 savo pažįstamam G. V., kuris pasiūlė jai išsiaiškinti su nuteistuoju bei jo draugu, kurio telefonus, jo prašymu, ji jam davė, apie tai, kad jis reikalaus pinigų, jie nesitarė ir ji nieko apie tai nežino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusioji I. C. savo iniciatyva pati ar per tarpininkus reikalavo iš nuteistojo pinigų, todėl jos pareiškimas dėl išžaginimo negali būti vertinamas , kaip jos norėjimas pasipelnyti iš susidariusios situacijos, o ne siekti teisingumo.
Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus parodymus , daro išvadą, kad nuteistojo A. I. veiksmai prieš nukentėjusiąją I. C. buvo nusikalstami , kad jis ją išžagino , panaudodamas fizinį smurtą , grasindamas jį panaudoti :
A. I. 2009-01-17 laikotarpiu nuo 5.30 val. iki 6.30 val. G. J. priklausančio buto, esančio Gedvydžių g. 34-18, Vilniuje, svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su I. C., po to kai ji pasakė, kad su juo lytiškai nesantykiaus, užgulė I. C. savo kūno svoriu iš viršaus, o pastarajai mėginant pasipriešinti ir ištrūkti, viena ranka paėmė ir laikydamas ją už smakro, kita ranka nutraukė nuo pastarosios apatines kelnaites bei pradėjo savo varpą įvedinėti į jos makštį, tada pastarajai pradėjus šauktis pagalbos, t.y. kviečiantis G. J., kuri tuo metu kartu su D. L. buvo gretimame kambaryje bei kumščiu daužyti sieną, jis ranka du kartus sudavė I. C. į veidą, padarė jai dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje bei kaktos kairės pusės sumušimą, po to ranka sugriebęs jai už gerklės šaukė, kad ją užmuš, tuo metu į svetainę atėjus G. J. ir D. L., I. C. iš jo ištrūkusi nubėgo į vonios kambarį. Neužilgo A. I., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. J. ir D. L. paaiškinęs, kad ketina atsiprašyti I. C., užėjo į vonios kambarį, kuriame buvo I. C., užrakino vonios kambario duris, po ko pasinaudodamas tuo, kad I. C. valia buvo palaužta dėl prieš tai jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto bei grasinimų tuoj pat jį panaudoti, sugriebė pastarąją už juosmens, nusuko nuo savęs ir stovėdamas pastarajai už nugaros viena ranka spausdamas ją į apačią per nugarą nulenkė į vonios pusę bei toliau stipriai laikydamas savo ranką I. C. ant nugaros ir tokiu būdu neleisdamas pastarajai atsitiesti ir pasipriešinti, kita ranka numovė džinsines kelnes, po ko su I. C. lytiškai santykiavo prieš jos valią, t.y ją išžagino.
Tokie nuteistojo A. I. veiksmai turi būti vertinami ne tik pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. , bet ir pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.
Skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistojo A. I. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms , priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį .
Kolegija, skirdama nuteistajam A. I. bausmę už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. , padarymą , atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę .ir mano, jog jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę , kolegija atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad tam tikra prasme nukentėjusioji I. C. , elgdamasi ne itin apdairiai bei provokuojančiai ( bendravo su ne itin pažįstamu asmeniu, liko su juo nakvoti, atsigulė nusirengusi iki apatinių rūbų kartu su nuteistuoju ), tokiu elgesiu išprovokavo nuteistąjį nusikalsti. Dėl šios aplinkybės nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė savo trukme mažesnė nei bausmės, skirtinos už jam inkriminuojamos veikos padarymą, vidurkis. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė bendrintina su bausme, paskirta skundžiamu teismo nuosprendžiu už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., padarymą, bausmės bendrintinos apėmimo būdu , nes nuteistasis A. I. nusikalstamas veikas padarė esant jų idealiajai sudėčiai (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1p.).
Dėl nukentėjusiosios I. C. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos :
Nukentėjusioji I. C. pareiškė 150 000 Lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, pripažindamas , kad nuteistasis A. I. prieš ją padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pripažino, kad ji dėl to patyrė neturtinę žalą, už tai jos atlyginimui iš nuteistojo priteisė 10 000 Litų. Kolegija, pripažindama nuteistąjį A. I. kaltu ne tik dėl nukentėjusiosios I. C. sužalojimo, bet ir dėl su tuo susijusio jos išžaginimo, mano, kad ji ir dėl šios veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą . Tą savo parodymais patvirtino pati nukentėjusioji I. C.., nurodydama, jog ji dėl prieš ją pavartotos seksualinės prievartos, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, ji iš pradžių po įvykio bijojo gyventi savo namuose, negalėjo normaliai atlikti savo tiesioginio darbo, nebepasitiki žmonėmis ir pan., dėl tokio dvasinio sukrėtimo lankėsi pas psichologą, neuropatologą, vartojo raminamuosius vaistus . Tą be jos parodymų patvirtina liudytoja A. D. , Moterų informacijos centro psichologė O. M., raštu apibūdindama nukentėjusiosios I. C. psichologinę būseną ( 2 b.l. 170). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nukentėjusioji I. C. patyrė neturtinę žalą dėl išžaginimo , todėl ji turi teisę į tokios žalos atlyginimą pinigine išraiška ( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos prieš nukentėjusiąją veikos pobūdį, į pasekmes, kurias sukėlė ši veika. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį , vadovaujamasi be paminėtų aplinkybių, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad iš dalies nusikalstamą situaciją savo neapdairiu elgesiu išprovokavo ir pati nukentėjusioji .
Dėl išdėstytų motyvų skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai priteisimo keistina , ją padidinant iki 30 000 Litų.
Apeliacinio proceso metu nukentėjusiąją I. C. atstovavo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta atstovė advokatė I. A. , suteikdama jai antrinę teisinę pagalbą . Iš pažymos apie tokios pagalbos išlaidas matyti, kad jos sudaro 380 Litų : 80 Litų už apeliacinio skundo parengimą, 80 Litų už atstovavimą apeliacinės insatncijos teisme ir 220 Litų už advokatėspapildomai sugaištą laiką ( 2010-12-20 Valstybės garAntuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (4.22.)-(duomenys neskelbtini)10). Šios nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos priteistinos iš veikos kaltininko- nuteistojo A. I., jos priteistinos Valstybės biudžetui (Lietuvos Respublikos BPK 105 str., 106 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1d. 4 p., 329 str. 1 d. 2 p., nusprendė :
Vilniaus apygardos prokuratūros ir nukentėjusiosios I. C. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendį dalyje dėl A. I. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį, dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti.
A. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1p., šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. , subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką A. I. įskaičiuoti laiką nuo 2009-02-10 . iki 2009-02-11.
Priteistą iš A. I. I. C. neturtinę žalą padidinti iki 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Litų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.