Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai L. D., jos atstovei advokatei M. M., suinteresuoto asmens A. S. (A. S.) atstovui advokatui Andrejui Tiščenko (Andrej Tiščenko), išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovei Justinai Butkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys O. S. (O. S.), A. S. (A. S.), išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. D. prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai parodė, kad tėvas A. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji rūpinasi tėvu jau 5-6 metus. Tėvo psichiniai sutrikimai susiję su alkoholio vartojimu. Jis tinkamai savimi pasirūpinti negali dėl psichinės ir fizinės būklės. Ji sutinka būti tėvo globėja ir turto administratore. Ji dirba (duomenys neskelbtini) slaugytoja, teista ir administracine tvarka bausta nebuvo, gyvena kartu su draugu. Kai ji taps globėja, tai planuoja tėvą pasiimti pas save.

Išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovė Justina Butkevičiūtė prašė pareiškimą tenkinti ir palaikė savo išvadą. Prašė remtis ekspertų išvada. Siūlo A. S. pripažinti neveiksniu ir pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė). Sutinka, kad pareiškėja būtų paskirta A. S. globėja ir turto administratore.

Išvadą teikiančios institucijos - Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. S. turi sveikatos sutrikimų. Dėl priklausomybės nuo alkoholio, abstinencijos būklių ir delyrinių sąmonės sutrikimų jis buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam buvo diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais (F 10.4); rezidualinis alkoholinis asmenybės sutrikimas (F10.71); psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2); lėtinis alkoholinis hepatitas; alkoholinė encefalopatija; polineuroaptija. Dėl alkoholinės polineuropatijos taip pat gydytas Juodšilių, Onuškio slaugos ligoninėse. Paskutinės hospitalizaijos Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje metu (2019-05-25 - 2019-06-05) nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru (F10.4); psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F 10.2); alkoholinė kepenų liga; nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio. A. S. nuo 2010-08-10 neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro socialinio darbuotojo 2019-07-25 išvadoje Nr. 62 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad A. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse.

6. Teismo 2019-11-29 nutartimi suinteresuotam asmeniui A. S. paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Pagal 2019-12-18 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-478/2019 pateiktas išvadas A. S. konstatuojami psichikos sutrikimai – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, organinis asmenybės sutrikimas.

Ekspertizės akte nurodyta, jog išanalizavus pateiktą civilinės bylos medžiagą bei A. S. medicinos dokumentaciją, nustatyta, kad jis nuo ankstyvos jaunystės piktnaudžiauja alkoholiu, to pasėkoje išsivystė priklausomybės sindromas, palaipsniui vystėsi asmenybės degradacija, nusilpo kognityvinės funkcijos, sutriko darbinė veikla, socialinė ir buitinė adaptacija. Dėl alkoholinių psichozių (delyrų) ir abstinencijos būklių 2006-2019 m. laikotarpiu jis 10 kartų gydytas psichiatrijos stacionare, be to, dėl alkoholinės polineuropatijos (dauginis nervų uždegimas su jautrumo sutrikimu) keletą kartų gydytas slaugos ligoninėse. Paskutinės hospitalizacijos psichiatrijos stacionare metu (2019-05-25 - 2019-06-05) jam buvo atliktas galvos smegenų radiologinis tyrimas, kuomet nustatyti leukoencefalopatiniai bei degeneraciniai galvos smegenų, smegenėlių pakitimai, vidinė ir išorinė hidrocefalija, jam konstatuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; alkoholinė kepenų liga; nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio. Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro socialinio darbuotojo 2019-07-25 pateiktoje išvadoje dėl A. S. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad jis negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad A. S. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu sukeltas asmenybės struktūros irimas, mąstymo sutrikimai (smulkmeniškumas, rigidiškumas, klampumas, mažas produktyvumas), atminties ir dėmesio procesų susilpnėjimas, emocinis neadekvatumas, ryškūs valios, elgesio savireguliacijos ir savikritikos sutrikimai. Jis yra visiškai nekritiškas alkoholio vartojimui, nėra motyvuotas gydytis; jo interesai siejasi tik su alkoholio vartojimu. Jo socialinė ir buitinė adaptacija sutrikusi, savitvarkos ir higienos įgūdžiai itin menki. Dėl psichikos sveikatos būklės jo produktyvios, tikslingos veiklos vykdymas ryškiai sutrikęs.

Ekspertas pateikė išvadą, kad asmeninių neturtinių santykių srityse, kaip pilietinių teisų sritis (balsavimo teisė) bei savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) A. S. iš dalies gali suprasti veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai, o kitose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis negali suprasti veiksmų reikšmės ir juos valdyti bei veikti savarankiškai.

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str.). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

8. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).

9. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis).

10. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

11. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, vadovaudamasis Neįgaliųjų teisių Konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, CK 2.11 straipsnio 1 dalimi, CPK 468 straipsnio 2 dalimi, bei atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens A. S. atstovo advokato Andrejaus Tiščenko prašymą vadovautis ekspertizės išvada, į tai, kad ekspertizės išvadoje konstatuota, jog A. S. teisingai atlieka tam tikrus testus (pavyzdžiui, sakinio rašymo), o atlikus protinės būklės trumpą tyrimą (MMSE), gautas rezultatas - 22 balai, t.y. lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas, be to žino, kokie pinigai šiuo metu galioja Lietuvoje, apytiksliai teisingai nurodo pagrindinių maisto produktų kainas, žino, kas šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, todėl, darytina išvada, kad visiškas veiksnumo ribojimas tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse būtų neproporcingas.

12. Atsižvelgiant ir į ekspertizės išvadą, kurioje konstatuota, kad A. S. produktyvios, tikslingos veiklos vykdymas ryškiai sutrikęs, bei psichiatrijos ekspertizės metu padarytą išvadą, kad „A. S. būtina kito asmens priežiūra ir globa“, darytina išvada, kad A. S. dėl psichinės negalios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių sritis - savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.), nes geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi, kurioje jis pripažintinas ribotai veiksniu bei politinių teisių įgyvendinimo (balsavimo teisė) sritį, nes atsižvelgiant į ekspertizės aktą, matyti, kad atliekant psichikos būsenos tyrimą A. S. suvokė Lietuvos politinę situaciją, t.y. žino, kas šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Prezidentas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtina vadovautis kuo mažesniu asmens veiksnumo ribojimo principu. Atsižvelgiant į minėtą, teismas konstatuoja, kad realizuojant balsavimo teisę A. S. geba iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl šioje srityje A. S. taip pat pripažintinas ribotai veiksniu.

13. CPK 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.239 str. 1 d.).

14. Pripažinus A. S. neveiksniu nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, šiose srityse jam nustatytina globa ir skirtinas globėjas (CK 2.10 str., 3.242 str. 1 d., CPK 468 str. 4 d.). Atitinkamai, pripažinus A. S. ribotai veiksniu nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse, šiose srityse jam nustatytina rūpyba ir skirtinas rūpintojas (CK 2.11 str., 3.242 str. 1 d., CPK 473 str. 4 d.).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad L. D. yra A. S. dukra, kuri jį prižiūri, rūpinasi juo. L. D. pageidauja būti savo tėvo A. S. globėja (rūpintoja), o kitų asmenų, norinčių ir galinčių globoti A. S., nėra.

16. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus išvadoje nurodyta, jog Juodšilių seniūnijos duomenimis L. D. rūpinasi savo tėvu bei atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad L. D. pagal savo moralines savybes yra tinkama būti A. S. globėja (rūpintoja). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra neteista, administracine tvarka nebausta, turi visas sąlygas bei galimybes įgyvendinti globėjos (rūpintojos) pareigas, duomenų, kad dėl sveikatos būklės ji negalėtų įgyvendinti globėjos (rūpintojos) pareigas bylos nagrinėjimo metu nepateikta, ji pageidauja būti savo tėvo globėja (rūpintoja), kitų asmenų, norinčių globoti (rūpintis) A. S., nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad L. D. yra tinkama globėjos (rūpintojos) pareigoms atlikti. Byloje duomenų, dėl kurių ji negalėtų būti skiriama globėja (rūpintoja), nėra (CPK 178 str.).

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus, A. S. nustatytina globa (rūpyba), jo globėja (rūpintoja) skirtina jo dukra L. D., kuriai išaiškintos jos teisės, pareigos ir atsakomybė (CK 3.242 str. – 3.244 str.).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog A. S. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 56/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jis gauna senatvės pensiją, todėl siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, A. S. skirtinas turto administratorius. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų nuomonę, A. S. turto administratore skirtina L. D., kuriai išaiškintos turto administratoriaus pareigos bei atsakomybė (CK 3.245 str.).

18. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 10 straipsniu, 270 straipsniu, 467 - 468 straipsniais, 496 straipsniu, 505 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendė:

pareiškėjos L. D. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse:

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

Nustatyti A. S. (A. S.) rūpybą, jo rūpintoja paskiriant L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimo už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2.2. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.3. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

2.4. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

Nustatyti A. S. (A. S.) globą, jo globėja ir turto administratore paskirti L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas dalyje dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.