- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- ATP-102-309/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00015-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. N. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, kuriuo V. N. skundas dėl 2012-12-03 nutarimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. nubaustas už tai, kad 2012 m. lapkričio 14 d. 15.30 val. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojos M. Š. kabinete trukdė jai dirbti savo darbą ir įžeidžiamai kibo, todėl jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. N. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, bei panaikinti 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jam skirta 100 Lt bauda.
Skunde nurodo, kad nesutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, nes teisėja I. N. apskritai pro pirštus žiūrėjo į jo rašytą skundą. Jis nepagrįstai nubaustas 100 Lt bauda.
Teigia, kad 2012-11-14 lankėsi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pas seniūno pavaduotoją M. Š., kadangi jam reikėjo atsišviesti ir patvirtinti savo vaikų gimimo kopijas. Tuo metu nebuvo seniūno G. Š., todėl M. Š. atšvietusi vaikų gimimo liudijimus jam pasakė užeiti vėliau, kai bus jos patvirtintos seniūno G. Š.. Po pietų užėjo pas seniūno pavaduotoją M. Š. pasiimti patvirtintas vaikų gimimo liudijimų kopijas. M. Š. jas jam padavė, jis padėkojo už kopijas, palinkėjo geros dienos ir išėjo. Jokios kitos kalbos su M. Š. ir grasinimų nebuvo, tai ką ji sako apie jį yra grynas melas ir šmeižtas. Į tai nekreipė dėmesio Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja I. N..
Pasak apelianto, jis kaip Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jam atšviestų ir patvirtintų reikiamus dokumentus. Su savo dokumentais (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojai M. Š. rimties darbo metu nesutrukdė, nes dokumentų sutvarkymas ir pagalba seniūnijos gyventojams, yra jos darbas. Būdamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose darbo rimties nesutrikdė ir niekam negrasino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėdamas V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nepažeisdamas proceso reikalavimų išanalizavo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytoją, tačiau netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, jog dėl V. N. veiksmų būtų buvusi sutrikdyta viešoji tvarka, žmonių rimtis ar įstaigos darbas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad V. N. išsakyti žodžiai buvo bendro pobūdžio, nes V. N. konkrečiai nenurodė nei ką, nei kada susprogdins, liudytoja M. Š. apie V. N. pasakytus žodžius nedelsdama nepranešė policijos pareigūnams ar kitiems įstaigos darbuotojams, nenurodė, kad ėmėsi priemonių išvengti galimai kilusio pavojaus, taip pat nenurodė objektyvių priežasčių dėl kurių ji negalėjo tęsti darbo. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. N. veiksmuose nėra būtinojo ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – viešosios tvarkos sutrikdymo, todėl daroma išvada, kad V. N. veiksmuose nėra ir ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad V. N. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. P. 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.