- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- eI2-19585-535/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05444-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 25S206543 bei priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjai atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Pareiškėja su Sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti. Skunde ji nurodo, kad atsakovo Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 10 str. 5 d. nuostatų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovas nesivadovavo iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatoje, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. bei kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Pareiškėjos manymu ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p. nustatytų reikalavimų. Atsakovas nesilaikė pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Be to Sprendimas priimtas netinkamai taikant Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ).
Atsakovas, priimdamas Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įvertino tai, kad pareiškėja šiuo metu darbo funkcijos, kuriai yra įdarbinta, neatlieka, nes ji yra vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, todėl tikėtina, kad pareiškėja, gavusi naują leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ir toliau galimai darbine veikla neužsiims. Tai savo ruožtu sudaro pagrindo įtarimams, jog pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, pareiškėja siekia gauti naują leidimą laikinai gyventi tik tam, kad galėtų įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi suteikiamomis privilegijomis, pvz., nevaržomai atvykti į Šengeno erdvę ir iš jos išvykti. Atsakovas aplinkybę, jog pareiškėja šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, įvertino kaip tikrovės neatitinkančių duomenų apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą pateikimą ir dėl to, vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad atsakovas šiuo atveju Sprendime nėra nurodęs jokių duomenų, iš kurių būtų akivaizdu, jog pareiškėja, 2022 m. kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, žinojo, jog 2025 m. bus vaiko priežiūros atostogose, dėl ko nedirbs. Atsakovas nenurodė ir iš kokių konkrečių duomenų galima manyti, kad po 2026 m. gegužės 08 d. pareiškėja nedirbs. Tik esant tokiems duomenims būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėja iš esmės siekė suklaidinti valstybės institucijas, siekdama apgaule gauti leidimą gyventi, o tokių duomenų nesant, jos atžvilgiu UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. pritaikytas visiškai nepagrįstai.
Pareiškėja pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą skirti vaiko priežiūros išmoką kartu su priedu „Duomenys vaiko priežiūros išmokos skyrimui“, kuriuose matyti, kad pareiškėjai nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2026 m. gegužės 08 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Pareiškėja yra pasirinkusi 18 mėnesių išmokos gavimo trukmę. Pareiškėja nuo 2025 m. sausio 03 d. iki šios dienos tebegauna vaiko priežiūros išmoką (ir ją gaus iki pat vaiko priežiūros atostogų pabaigos, t. y. 2026 m. gegužės 08 d.). Pareiškėja šiuo metu nedirba ir iki 2026 m. gegužės 08 d. nedirbs, kadangi ji visiškai teisėtai yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna pajamas - vaiko priežiūros išmoką.
Pažymi, kad UTPĮ 35 str. 1 d. 21 p. įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p., ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis bent dviem įdarbintiems užsieniečiams, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.
Kadangi Sprendime nenurodyti jokie duomenys, kurie leistų pagrįstai laikyti, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl šiuo konkrečiu atveju, jeigu ir buvo galima atsisakyti jai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tai tik nebent UTPĮ 35 str. 1 d. 21 p. pagrindu. Tačiau jame aiškiai įtvirtina šios teisės normos taikymo išimtis - UTPĮ 35 str. 1 d. 21 p. netaikomas, jeigu užsienietis nedirba dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, todėl ir šis pagrindas jos atveju negalėjo būti taikomas.
Nurodo, kad, kadangi atsakovas, nesant jokių konkrečių duomenų konstatavo, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nors ji visiškai teisėtai yra vaiko priežiūros atostogose, o duomenų apie tai, kad ji neketina dirbti šioms atostogoms pasibaigus, netinkamai taikė UTPĮ nuostatas, todėl laiko, kad Sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, dėl ko yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėja siekia pasikeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau dirbti (duomenys neskelbtini) darbuotoja, tačiau pareiškėja, darbo funkcijos kuriai yra įdarbinta, neatlieka ir darbo užmokesčio negauna, nes ji yra vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo jos siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (ji siekia gauti naują leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje), tokiu būdu pareiškėjos siekis gauti naują leidimą laikinai gyventi neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu tikslo - leisti pareiškėjai ir toliau gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, 2022-06-02 buvo darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, o 2023-11-14 darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi galioja iki 2025-11-13. Pareiškėja nuo 2022-06-13 iki 2023-10-12 dirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse, o nuo 2023-11-20 iki šiol dirba Įstaigoje (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025-02-08 užsienietė, kaip auginanti vaiką iki 3 metų, buvo apdrausta valstybės lėšomis), tačiau jai nuo 2024-09-01 iki 2025-09-01 (19 mėnesių) nebuvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, t. y. ji nuo 2024-09-01 neturi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.
Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatyta, kad pareiškėjos nepilnametis sūnus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turi 2025-07-17 išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris galioja iki 2026-01-17.
Taip pat vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktiniui P. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2022-05-31 iki 2024-08-07 buvo išduoti 2 leidimai laikinai gyventi, o 2024-08-29 išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galioja iki 2026-08-05, jis nuo 2022-06-13 iki dabar dirba Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2025-09-22 sprendimą Nr. 25S206543 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog atsisakoma pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu išduodamas arba keičiamas tik tuo atveju, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytas sąlygas, t. y. darbdavys įsipareigoja įdarbinti jį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, pateikia informaciją arba apie jo turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą jam mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis.
Migracijos departamento vertinimu, Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytos sąlygas suponuoja, kad užsienietis, leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, Lietuvos Respublikoje dirbs visą nustatytą darbo laiko normą. Tai reiškia, kad jeigu pareiškėja leidimo laikinai gyventi galiojimo metu ketina būti vaiko priežiūros atostogose, tai ji neatliks darbo funkcijos ir jai nebus mokamas darbo užmokestis, todėl ji neatitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu tikslo - leisti užsienietei ir toliau dirbti Įstaigoje.
Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas priimtas ne dėl to, kad pareiškėja yra vaiko priežiūros atostogose, bet dėl to, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ketina dirbti Lietuvoje. Nors pareiškėja pateikė tarpininkavimo raštą ir nurodė, kad dirbs Lietuvoje, tačiau kaip matyti iš pareiškėjos duotų 2025-07-04 paaiškinimų, ji grįžti į darbą planuoja tik po vaiko priežiūros atostogų nuo 2026-05-08. Nurodo, kad pateiktas prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi yra darbo pagrindu, t. y. pareiškėja įsipareigoją visą leidimo galiojimą laikotarpį dirbti. Pažymi, kad vadovaujantis nuoseklia LVAT praktika, užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas neginčija pareiškėjos teisės į vaiko priežiūros atostogas, tačiau pažymi, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad naudodamasi teise į vaiko priežiūros atostogas, pareiškėja atitiks jai, kaip užsienietei, keliamus reikalavimus, kurių pagrindu pareiškėja prašo pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja , teikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi žinojo, kad negalės visą leidimo galiojimo laikotarpį dirbti ir atitikti imperatyvių leidimo laikinai gyventi išdavimo/pakeitimo sąlygų reiškia, jog pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos pagrindinis tikslas yra dirbti Lietuvos Respublikoje Įstaigoje.
Įstatymas nenumato Migracijos departamentui diskrecijos teisės nepriimti ginčijamo sprendimo tuo atveju, kai pažeidžiami imperatyvūs Įstatymo reikalavimai, tačiau užsienietė yra atostogose dėl nėštumo ir gimdymo ir/arba vaiko auginimo. Tokiu būdu galėtų būti sukuriamas precedentas atvykstančioms iš trečiųjų šalių užsienietėms piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir išsaugoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinkant imperatyvių Įstatymo reikalavimų. Jeigu įstatymų leidėjas būtų siekęs numatyti, kad tokiais atvejais leidimas gyventi nebūtų naikinamas, tai būtų tokį pagrindą numatęs Įstatyme.
Pareiškėja nustatytų aplinkybių visumos (pareiškėja Įstaigoje darbo funkcijų, kuriai yra įdarbinta, neatlieka, nes ji yra vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, todėl tikėtina, kad pareiškėja, gavusi naują leidimą laikinai gyventi darbo Įstaigoje pagrindu, ir toliau galimai darbine veikla neužsiims) skunde nepaneigia, o tai sudaro pagrindo įtarimams, jog pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, pareiškėja siekia gauti naują leidimą laikinai gyventi tik tam, kad galėtų įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi suteikiamomis privilegijomis, pvz., nevaržomai atvykti į Šengeno erdvę ir iš jos išvykti. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu parengtas Įstatymo pakeitimo projektas , kuriame numatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Įstatymo 441 str. pagrindu, gali neatitikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų ne ilgiau kaip 12 mėnesių dėl nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar negalios arba, kai užsienietis gauna motinystės, tėvystės ir (ar) vaiko priežiūros išmoką ir visais nurodytais atvejais darbdavys nenutraukė darbo sutarties su užsieniečiu. Taigi, net ir naujai rengiamu Įstatymo pakeitimo projektu nėra siekiama taip liberalizuoti migracijos taisyklių, kad bet kuris užsienietis ilgą laiką dėl nėštumo, motinystės, tėvystės atostogų galėtų neatitikti Įstatymo sąlygų. Jeigu Įstatymas būtų priimtas, išimtis būtų taikoma tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams (turintiems Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, 441 str.), o ne užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (Įstatymo 44 str.; būtent šiuo pagrindu pareiškėja turėjo leidimą gyventi).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (2014-12-19 nutartis adm. byloje Nr. A-858-2720-2014). Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025-09-22 sprendimo Nr. 25S206543, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2022-06-02 darbo pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. 2023-11-14 darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2025-11-13. Pareiškėja nuo 2022-06-13 iki 2023-10-12 dirbo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse, o nuo 2023-11-20 iki šiol dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025-02-08 , kaip auginanti vaiką iki 3 m. , buvo apdrausta valstybės lėšomis. Pareiškėjai nuo 2025-01-17 iki 2026-05-08 suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ji pasirinkusi 18 mėn. išmokos gavimo trukmę. Pareiškėja nuo 2025-01-03 gauna vaiko priežiūros išmoką , kuri paskirta iki 2026-05-08. Pareiškėja šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl nedirba. Pareiškėja pateikė atsakovui prašymą pakeisti jai leidimą laikinai gyventi , tuo pagrindu, kad ketina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau dirbti (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė, vadovaudamasis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 4p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1d. 2p. nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečių turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 d. nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties. Įstatymo 44 str. 4 d. nurodo, kad leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka 44 str. 1 d. 2 p. nustatytas sąlygas. Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, konstatavo, kad pareiškėja šiuo metu darbo funkcijos, kuriai yra įdarbinta, neatlieka, nes ji yra vaiko iki 3 m. priežiūros atostogose ir padarė išvadą, kad ji, gavusi naują leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ir toliau galimai darbine veikla neužsiims. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie , negu oficialiai deklaruota, pareiškėja siekia gauti naują leidimą laikinai gyventi tik tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi suteikiamomis privilegijomis.
Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai įvertino tą aplinkybę, jog pareiškėja šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose kaip tikrovės neatitinkančių duomenų apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą pateikimą . Ginčijamas Sprendimas priimtas, nesurinkus visų faktinių duomenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja 2022m. kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu ir nuo 2022-06-13 iki 2023—10-12 dirbo Lietuvos Respublikos įmonėse, o nuo 2023-11-20 dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ji nuo 2025-01-17 iki 2026-05-08 yra vaiko priežiūros atostogose. Taigi, laikytina, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad ir po 2026-05-08 pareiškėja nedirbs. Pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu skirta vaiko priežiūros išmoka, jai nuo 2025-01-17 iki 2026-05-08 suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Pareiškėja nuo 2025-01-03 iki šiol gauna vaiko priežiūros išmoką, kuri bus mokama iki 2026-05-08. Pareiškėja yra teisėtose vaiko priežiūros atostogose ir gauna pajamas – vaiko priežiūros išmoką. Pareiškėjos nepilnametis sūnus A.B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turi 2025-07-17 išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2026-01-17. Pareiškėjos sutuoktiniui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, nuo 2022-05-31 iki 2024-08-07 buvo išduoti 2 leidimai laikinai gyventi, o 2024-08-29 išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2026-08-05, jis nuo 2022-06-13 iki dabar dirba Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
Teismas daro išvadą, jog atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. 5p. ir 6p. nuostatų. Atsakovas nesilaikė pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumą. Laikytina, kad atsakovas nepagrįstai , vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Ginčijamas 2025-09-22 Sprendimas panaikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Patenkinus pareiškėjos skundą, iš atsakovo jos naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos : 544,50 Eur atstovavimo išlaidų bei 22,50 žyminio mokesčio, o viso – 567 Eur (ABTĮ 40str.5d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025-09-22 sprendimą Nr.25S206543.
Priteisti S. B. 567 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.