Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo V. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 289 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 8 d. 12.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilės girtumas, su paklaida 0,44 promilės), vairavo automobilį „Mercedes Benz Classe E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apelianto tvirtinimu, sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliantas neginčija, kad padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sutinka sumokėti jam paskirtą piniginę baudą, tačiau pati Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcija yra pakankamai skausminga ir neadekvati jo veiksmams, pasekmėms, jo neblaivumui, todėl teismas turėjo atsižvelgti į visų aplinkybių visumą, jo nuoširdumą, prisipažinimą ir konstatuoti, kad byloje surinktos aplinkybės yra išimtinės, sietinos su išskirtinėmis ir taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti švelnesnę negu numatyta sankcijoje nuobaudą.

Be anksčiau aptartų aplinkybių, apelianto nuomone, reikia įvertinti ir tai, kad jis nėra piktybinis, sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidžiantis, asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015 ir kt.). Tokia praktika atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padaryta žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nubaustasis V. G. teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į visų aplinkybių visumą, jo nuoširdumą, prisipažinimą ir konstatuoti, kad byloje surinktos aplinkybės yra išimtinės, sietinos su išskirtinėmis ir taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti švelnesnę negu numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuobaudą. Be to, pažymėjo, kad jam nustatytas, pritaikius paklaidą, tik 0,44 promilės girtumas, todėl jis prašė, kad jam būtų patikrintas neblaivumus dar kartą, tačiau policijos pareigūnai antrą kartą jo neblaivumo netikrino. Kartu akcentavo, kad asmeniui nustačius tokį nedidelį (ribinį) girtumą, medicinos įstaigoje nustatomas mažesnis arba nulinis girtumo laipsnis, teismai vadovaujasi medicininiais tyrimais ir bylas nutraukia. Rimtesnių eismo įvykių metu vien tik alkotesterių parodymais kažkodėl nebepasitikima, vairuotojas vežamas patikrinti kraują.

Pažymėtina, kad, remiantis paminėtais Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), reikalavimais, aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų privalėję nubaustąjį V. G. pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, nenustatyta. Kartu akcentuotina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Akcentuotina, kad tiek iš Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio V. N. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, tiek ir iš paties V. G. paaiškinimo, surašyto iš karto po to, kai jam buvo nustatytas neblaivumo laipsnis ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nustatyta, kad V. G. su jam nustatytu neblaivumo laipsniu ir padarytu administraciniu teisės pažeidimu sutiko (b. l. 3). Paaiškinime V. G. nurodė, kad važiavo savais reikalais, nesijautė apsvaigęs ir labai gailisi (b. l. 1).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje, jeigu nereikia asmens pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), numatytais atvejais, pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pažymėtina, kad pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties asmenį alkotesteriu tikrinti du kartus. Kaip matyti, papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Be to, akcentuotina, kad pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.), todėl akivaizdu, jog asmeniui nuvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, praėjus tam tikram laiko tarpui, tiek iškvėptame ore, tiek kraujyje alkoholio koncentracija bus sumažėjusi, ir tai nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio rezultatų tikrumo bei nereiškia, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, net ir medicinos įstaigoje nustačius jam iškvėptame ore ar kraujyje mažesnį neblaivumo laipsnį, neviršijantį 0,4 promilės, būtų laikoma, kad jis vairavo automobilį blaivus.

Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0113 V. G. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,46 promilės, su paklaida 0,44 promilės) (b. l. 4). Abejoti prietaiso parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0113 patikros sertifikato Nr. 0433423 nustatyta, jog minėto alkotesterio patikros sertifikatas buvo galiojantis (iki 2016-12-14) (b. l. 5). Akivaizdu, kad rezultatų tikrumu neabejojo ir pats V. G., nes jis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė. Apeliaciniame skunde V. G. nurodė, kad jis vartojo alkoholį iš vakaro, todėl natūralu, kad V. G., neblaivumo patikrinimo metu, galėjo būti ir buvo nustatytas atitinkamas neblaivumo laipsnis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad V. G. padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau kaip jau buvo aptarta, tiek Lietuvos Konstitucinio Teismo, tiek ir Aukščiausiojo Teismo pozicija yra tokia, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Tai, kad asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nevisiškai atsižvelgė į visas aplinkybes ir jų visumą, todėl nepagrįstai netaikė V. G. ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Nubaustasis V. G. anksčiau administracine tvarka už analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą nebaustas (b. l. 10–16). Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, nustatyto neblaivumo laipsnis, pritaikius paklaidą, remiantis alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, leistiną 0,4 promilės neblaivumo ribą viršija tik labai nežymiai – 0,02 promilės. V. G. yra išsituokęs (b. l. 28), tačiau padeda išlaikyti ir prižiūrėti savo mažametį vaiką. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje nurodytų duomenų matyti, kad jis nuo 2013-03-20 vykdo individualią veiklą (restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla) (b. l. 25). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno V. B. V. G. apibūdinanti charakteristika objektyviai patvirtina V. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis gyvena kartu su savo motina ir močiute, gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri dėl ligos negali savimi tinkamai pasirūpinti, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, todėl jai reikalinga nuolatinė slauga ir globa (b. l. 24). Seniūnas charakteristikoje patvirtino, kad V. G. tikrai padeda prižiūrėti močiutę V. O., dėl jo nusiskundimų iš kaimynų ir šeimos narių negauta (b. l. 24). Neįgaliojo pažymėjime nurodyti duomenys patvirtina, kad V. O. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 29). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, jog (duomenys neskelbtini) metų amžiaus asmeniui, kuriam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kuri iš esmės savimi pasirūpinti negali, reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra ir gydymas, o vežimas pas gydytojus tokio amžiaus asmenį visuomeniniu transportu, būtų labai apsunkintas, todėl atėmimas teisės vairuoti transporto priemones ilgesniam laikui sukeltų neigiamas pasekmes ne tik V. G., bet šiuo atveju ir jo ligotai močiutei.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti V. G. palikus ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos minimumą bei, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atėmus teisę vairuoti transporto priemones mažesniam negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas. Todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimą pakeisti.

V. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirtosios papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki keturių (4) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.