Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos 1-ajam teritoriniam skyriui ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2021 m. lapkričio 4 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimo Nr. STS-3779 „Dėl T. K. darbingumo lygio”, 2021 m. gruodžio 16 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo Nr. SS-2761 „Dėl T. K. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimo „Dėl T. K. darbingumo lygio” Nr. S-42 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 4 d. Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (2019 m. sausio 4 d. redakcija) 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punktu, nustatė T. K. 70 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (18) prilygino koeficientui 1,1, nustatė 75 procentų darbingumo lygį, galiojantį nuo 2021 m. spalio 28 d.

Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius, remdamasis 2021 m. lapkričio 4 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2701, priėmė 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. STS-3779 „Dėl T. K. darbingumo lygio“, kuriuo nusprendė nustatyti T. K. 75 procentų darbingumo lygį, galiojantį nuo 2021 m. spalio 28 d. Asmens darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis NDNT asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktais dokumentais, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBIIS) paciento kortelėje esančiais asmens sveikatos duomenimis ir 2021 m. spalio 29 d. vykusio telefoninio pokalbio metu gautos informacijos bendraujant su pareiškėju (užpildytas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, kreipėsi į NDNT direktorių dėl Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus priimto sprendimo peržiūrėjimo. Pagal Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjui suteiktus įgaliojimus, patvirtintus NDNT direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl įgaliojimų suteikimo Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjui ir patarėjui“, 2021 m. gegužės 16 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, išsamiai išnagrinėjęs surinktų duomenų visumą ir atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1 d. vykusio telefoninio pokalbio metu su pareiškėju gautą informaciją (skundo nagrinėjimo metu iš naujo įvertintas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas), paliko galioti Tarnybos teritorinio skyriaus priimtą sprendimą nepakeistą.

Nesutikdamas su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri ginčus dėl NDNT priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Ginčų komisija 2022 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad T. K. bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus ir netektą darbingumo lygį NDNT įvertino teisingai, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ) (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. kovo 23 d.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 (2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2 pakeistas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (minėta, toliau – ir Kriterijų aprašas) patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), jo 1 ir 2 priedai.

Darbingumo lygio vertinimas – tai kompleksinis asmens sveikatos funkcinių sutrikimų ir psichosocialinių faktorių vertinimas. Jo tikslas – atsižvelgiant į diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų laipsnį, ligos eigą ir taikomą gydymą nustatyti, kiek asmuo pajėgus įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio vertinimas atliekamas remiantis objektyviais duomenimis: asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotu siuntimu į NDNT, išrašais iš medicininių dokumentų, atliktų medicininių tyrimų išvadomis, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis, paties asmens pateikiama informacija. Dėl blogos savijautos asmens patiriamus subjektyvius jutimus gydantis gydytojas fiksuoja asmens ambulatorinėje knygelėje ir konsultacijų išvadose. Darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo (negalios vertinimo dokumentų) byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija apie asmens sveikatos funkcinius sutrikimus ir bendrą asmens savijautą vertinama kompleksiškai.

Vertindami pareiškėjo darbingumo lygį, atsakovai vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir, objektyviai įvertinę asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Darbingumo lygio vertinimas atliktas išsamiai įvertinus medicininius dokumentus, o pateiktos išvados dėl nustatyto darbingumo lygio atitinka procedūros reikalavimus, nustatytus teisės aktuose.

Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti. Pirmiausia, remiantis diagnozes ir organizmo funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į NDNT, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100). Antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialiniai kriterijai). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai padauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).

Vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo aprašo nuostatomis, už pateikto siuntimo į NDNT teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą – konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas (Tvarkos aprašo 45 punktas). Teisės aktai nesuteikia teisės NDNT nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjo ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos NDNT gautuose dokumentuose.

NSIĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 4 dalis numato, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (NSIĮ 20 straipsnio 7 dalis). Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, numatytos NSIĮ IV skirsnyje, detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministrų bendru 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu. Ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (NSIĮ 23 straipsnio 1 dalis, Tvarkos aprašo 41 punktas). Teismas akcentuoja, kad Ginčų komisija pagal pateiktą teisinį reglamentavimą yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir ji savarankiško darbingumo lygio vertinimo neatlieka.

Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis NSIĮ, Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatomis, akcentuoja, kad ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygio ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus. Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus – ar NDNT, Sprendimų kontrolės skyrius (iš dalies Ginčų komisija vertindama jau priimtus sprendimus) nustatydami darbingumo lygį pareiškėjui laikėsi teisės aktų reikalavimų. Teismas turi pareigą tik nustatyti, ar buvo tinkamai atliktos teisės aktais NDNT, Kontrolės skyriaus, Ginčų komisijos kompetencijai priskirtos funkcijos, ar priimant sprendimus buvo laikomasi teisės aktais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimti sprendimai yra pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Be kita ko, NDNT, Kontrolės skyrius sprendžia dėl darbingumo lygio nustatymo, taikydami dokumentinės analizės metodą, pasitelkdami specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme. Minėtas proceso administraciniame teisme pobūdis lemia ir įrodinėjimo proceso ypatumus. Įrodinėjimas administraciniame procese prasideda institucijoje, administracinis teismas vertina, ar institucija surinko pakankamai faktinių duomenų priimti teisėtą sprendimą, todėl įrodinėjimas nagrinėjant bylą administraciniame teisme yra subsidiarinio pobūdžio. Dėl nurodytų motyvų ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo tiriant administraciniame teisme įrodymus neturėtų būti suprantamas kaip teismo pareiga surinkti visus įrodymus, patvirtinančius administracinio sprendimo teisėtumą. Taigi, įrodinėjimas administraciniame teisme yra pagalbinio pobūdžio, kuris nesuponuoja teismo pareigos įvertinti visus viešojo administravimo subjekto surinktus įrodymus iš naujo, nes administracinį sprendimą dėl darbingumo lygio priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-602/2017).

NSIĮ 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su Sveikatos apsaugos ministru. Kaip minėta, 2005 m. kovo 21 d. bendru ministrų įsakymu Nr. A1-78/V-179 buvo patvirtinti Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas su atitinkamais priedais (teismas vadovaujasi minėtų teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu). Tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (Tvarkos aprašo 1 punktas). Darbingumo lygį nustato NDNT (2 punktas). Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Kriterijų aprašu (Tvarkos aprašo 4 punktas). Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą (Kriterijų aprašo 1 punktas). Šiuo Kriterijų aprašu turi vadovautis NDNT, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (Kriterijų aprašo 2 punktas). Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos bei gebėjimų dalyvauti kriterijus (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę – į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1–6.4 punktuose nustatyta tvarka. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012). Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia išimtinai tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). LVAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovo, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat būtina akcentuoti, kad Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, reguliuojantys darbingumo lygio nustatymą, įtvirtina tiek NDNT, kuri nustato darbingumo lygį, teises ir pareigas, tiek ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo minėtos normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais. Taigi, NDNT, priimanti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (pvz., užtikrinant būtinąją medicinos pagalbą, pildant ir saugant pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikiant informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka). Iš to plaukia išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų kiekio ir kokybės, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. NDNT, remdamasi teisės aktais, galiojančiais konkretaus darbingumo lygio nustatymo metu, vertina jai pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1068-602/2018).

NDNT nesuteikti įgaliojimai revizuoti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę, nes NDNT nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Todėl atlikdami vertinimą NDNT specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens darbingumą ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus.

Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad jam visiškai neaišku, kokiu būdu jam buvo nustatytas 70 procentų bazinis darbingumas, o ne 50 procentų bazinis darbingumas, pasikeitus darbingumo lygio vertinimo kriterijams jo darbingumo lygis padidėjo, nors realybėje sveikta pablogėjo. Taip pat nurodo, kad nesijaučia per dvejus metus tapęs darbingesniu asmeniu, priešingai, jo sveikata yra pablogėjusi.

Tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, jog asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu šiuos dokumentus: 1) asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti; 2) užpildytą siuntimą į NDNT; 3) medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a).

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs, prieštaringi ar jų nepakanka, NDNT turi teisę, bet ne pareigą, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl medicininių dokumentų (informacijos) patikslinimo pateikimo. NDNT suteikta diskrecija spręsti, ar yra poreikis išreikalauti papildomus įrodymus, juo labiau, kad pagal teisinį reglamentavimą šia savo teise NDNT turėtų naudotis tik tam tikrais išimtiniais atvejais, t. y. jeigu gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. NDNT nurodo, kad šiuo atveju objektyvių priežasčių abejoti pareiškėją gydančio gydytojo pateiktais medicininiais dokumentais ir ESPBI IS identifikuota informacija, aprašančią T. K. sveikatos būklę, ir poreikio kreiptis dėl duomenų (informacijos) patikslinimo nebuvo (papildomų dokumentų (informacijos) iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos neprašyta). NDNT, vertindama pareiškėjo bazinį darbingumo lygį 2021 m. periodu dėl vertebrogeninės neurologinės patologijos, vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.2¹ papunkčiu. Pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl tos priežastis, kad T. K. nustatytas stuburo funkcijos sutrikimas su judesių apribojimu dėl lėtinės radikulopatijos reiškinių, sąlygotų degeneracinių ir pooperacinių (2016 m. taikytas operacinis gydymas dėl L5-S1 tarpslankstelinio disko išvaržos) pakitimų fone. Klinikoje vyrauja skausminis sindromas ir stuburo judesių apribojimas. Stuburo juosmeninės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu) įvertinta taip: tiesimas 5°, lenkimas 15° (atitinka vidutinį judesių apribojimą).

Šis pareiškėjo teiginys atmestinas, kaip nepagristas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo stuburo funkcijos sutrikimas įvertintas vadovaujantis 2021 m. spalio 6 d. gydytojo neurochirurgo Š. V. konsultacijos duomenimis. Ribotų judesių amplitudė turi atitikti visus nurodytus judesių požymius ir jeigu vienas iš nurodytų požymių neatitinka papunkčio reikalavimų, taikyti papunktį ir nustatyti bazinį darbingumo lygį nėra pagrindo.

Taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, kad tinkamai medikams įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, jam būtų nustatytas dar didesnis nedarbingumo lygis, negu buvo nustatytas 2019 metais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sutinka su atsakovės pozicija, kad NDNT, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, dokumentais, liudijančiais apie asmens išsilavinimą ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus, tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą NDNT specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro. Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.

Teisėjų kolegija sutinka su NDNT nuomone, kad pareiškėjo išdėstyti motyvai, jog jis nesijaučia per dvejus metus tapęs darbingesniu asmeniu, yra subjektyvūs ir nepaneigiantys pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio. Ne kiekviena patirta trauma ar funkcinis organizmo sutrikimas ilgam laikui mažina darbingumo lygį, asmeniui nustatytos diagnozės ir pagal jas nustatyti bazinio darbingumo dydžiai nėra sumuojami, todėl asmeniui segant sunkia liga, tačiau esant geriems pritaikyto gydymo rezultatams, bazinis darbingumas gali ir padidėti, nepaisant papildomų naujai nustatytų lengvesnių ligų ar traumų. Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjui rekomenduotas konservatyvus gydymas, fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūros, o operacinis gydymas nereikalingas.

Pareiškėjas nesutinka, kad įvertinus jo veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, pareiškėjo veikla ir gebėjimas dalyvauti įvertintas 19 balų suma. Nors pačios išvados nematė, tačiau vertinant pareiškėją pagal Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, vadovaujantis Kriterijų aprašo 10 punktu, pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti nustatyta ne mažiau nei 25 balai.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną užpildo NDNT vertintojas pagal asmens pateikiamus atsakymus. Klausimyno reikšmės yra konkrečios ir aiškios, nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pateiktais argumentais, jog klausimynas pildomas ne pagal vertinamojo pageidavimus ar iš anksto parengtus atsakymus, bet stengiantis kaip įmanoma objektyviau įvertinti asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Pažymėtina, kad pateikdamas 2021 m. lapkričio 16 d. skundą NDNT direktoriui dėl pakartotinio vertinimo, pareiškėjas neskundė paties veiklos ir gebėjimo klausimyno įvertinimo, nenurodė, kad klausimyno klausimų nesuprato, pageidavimo klausimyną užpildyti iš naujo neišreiškė. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius skundo nagrinėjimo metu, siekdamas būti pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 12.5 papunkčiu, 2021 m. lapkričio 29 d. susisiekė su pareiškėju telefonu iš naujo užpildė ir įvertino asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną - asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti įvertintas 19 balų suma (Tarnybos Klaipėdos I teritorinis skyrius pastarąjį buvo įvertinęs 18 balų suma). Pokalbio metu pareiškėjas buvo supažindintas su klausimyno pildymo tvarka ir rezultatais. Atsakovė pažymėjo, kad nors klausimynas yra įvertintas didesne verte, tačiau taikyti kitokį koeficientą nebuvo pagrindo, nes ir pastaroji vertė patenka į tą patį Kriterijų aprašo 10.4 papunktį, reglamentuojantį intervalą nuo 10 iki 22 balų.

Kaip jau minėta, Klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama medicininė diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Teisėjų kolegijos nuomone, pildant tokio pobūdžio klausimyną vertinamas asmuo turi teikti objektyvius atsakymus, iš kurių būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją tokio asmens sveikatos būklę, ir nesistengti teikti atsakymus, kurie sudarytų prielaidas koreguoti konkrečią darbingumo procentinę išraišką ir už jį skiriamos išmokos dydį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad NDNT neturėjo pagrindo abejoti paties pareiškėjo pateiktais atsakymų duomenimis, kurie akivaizdžiai neprieštaravo negalios vertinimo dokumentų byloje esantiems duomenims. Asmens darbingumo lygio įvertinimas yra kompleksinė procedūra, kadangi asmens darbingumo lygis atspindi ne tik asmens sveikatos būklę, bet ir jos įtaką vykdomai kasdienei veiklai, asmens savarankiškumui ir gebėjimui palaikyti socialinius ryšius.

Analizuojant skundžiamo sprendimo ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo turinį matyti, kad vertinant pareiškėjos darbingumo lygį ir vertinant medicininius kriterijus buvo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo 80.1.2 papunktis. Kriterijų aprašo 1 priedo 80.1.2 papunktis (vertinamas 70 proc. darbingumo lygio verte), taikomas kai asmeniui nustatytas vidutinis judesių apribojimas.

Tarnybos Klaipėdos 1 teritorinis skyrius akte Nr. DL-2701 nurodė šias diagnozes (TLK-10-AM kodai):

- M51.1 - Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija ([D:G55.1]*).

- G54.4 - Juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur;

- G55.1 - Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio diske sutrikimais ([D:M50]-[D:M51]f);

- M42.16 - Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis;

- M47.26 - Kita spondilozė su radikulopatija, juosmens sritis;

- M96.1 - Polaminektominis sindromas, neklasifikuojamas kitur.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo metu NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra nurodytos klaidingos diagnozės, todėl nėra faktinio pagrindo abejoti, kad NDNT nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo funkcijų sutrikimas: kojų lengvas; liemens - vidutinis.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu, vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam.

Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento. Minėta, kad asmens bazinį darbingumą Tarnybos teritorinis skyrius nustato atsižvelgęs į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus, nurodytus Kriterijų aprašo 1 priede – Bazinio darbingumo procentai – ir įvertintus procentais. Nagrinėjamu atveju Tarnybos teritoriniame skyriuje užpildyto veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno balų suma buvo 18. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.4 papunkčiu, kai klausimyno balų suma yra 10-22 balų, ji prilyginama koeficientui 1,1. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai įvertino asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną - nustatyta 19 balų suma, kuri taip pat patenka į intervalą 10-22 balų. Šiuo atveju taikytas minėtas įtakos koeficientas - sudauginus ir suapvalinus nustatytas 75 proc. darbingumo lygis (Darbingumo lygis = 70 proc. x 1,1).

Ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (NSIĮ 23 straipsnio 1 dalis, Tvarkos aprašo 41 punktas.). Pagal NSIĮ 23 straipsnio 13 dalį Komisija gali priimti vieną iš sprendimų: 1) skundą atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą patenkinti, įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą. Komisija pagal nurodytą teisinį reglamentavimą yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir ji savarankiško darbingumo lygio vertinimo neatlieka.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Ginčų Komisijai pateikta VšĮ Šilutės ligoninės 2022 m. sausio 25 d. gyd. neurologės N. P. konsultacijos išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėjui diagnozuojame „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija ([D:G55.1]*). Skundžiasi skausmais juosmens s., plintančiais į kojas, ryškiau į kair., silpnėjančia jėga pėdoje, eisenos sutrikimu, rytiniu sustingimu, statinio krūvio netoleravimu. 2016 m. operuotas dėl disko išvaržos, liko kair. pėdos silpnumas. Skausmus provokuoja neatsargūs judesiai, fizinis krūvis. Tokiu būdu komisija nepaneigė neurochirurgo konsultacinėje išvadoje nurodytos juosmeninės stuburo dalies judesių amplitudė - ištiesimas/O/išlenkimas 5/0/15° (didelis judesių apribojimas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog Ginčų komisija savo 2022 m. kovo 17 d. sprendime pažymėjo, kad jai pateiktoje gydytojo neurologo konsultacijos išvadoje (skundo nagrinėjimo metu Ginčų komisija pasinaudojo teisės aktų suteikta teise pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu, atkreiptinas dėmesys, kad pastarosios gydytojo specialisto konsultacijos NDNT neturėjo), nurodoma, kad judesių amplitudė pagal neutralaus nulio metodą iki skausmo pojūčio - ištiesimas 10°, išlenkimas 30°, sukimas abipus po 20°, pasilenkimas abipus po 10° (vidutinis judesių apribojimas). Ginčų komisijos sprendime išdėstyti argumentai tik patvirtino faktą, kad mažesnės vertės Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.3 papunktis šiuo atveju netaikytinas, nes pareiškėjui nenustatytas stuburo funkcijos sutrikimas, kai nustatytas didelis stuburo judesių apribojimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis NDNT pateiktais medicininiais dokumentais bei kitais duomenimis ir juos atitinkamai įvertinus. Ginčų Komisijoje pareiškėjo skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Analizuojant skundžiamų sprendimų turinį, konstatuotina, kad jie atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškūs ir suprantami, motyvuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jų apskundimo tvarka. Skundžiamus sprendimus priėmė kompetentingi administravimo subjektai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiami sprendimai priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes.

VAĮ numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. STS-3779 „Dėl T. K. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. SS-2761 „Dėl T. K. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. S-42 „Dėl T. K. darbingumo lygio“ yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačiusi skundžiamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas inter alia (be kita ko) prašo įpareigoti atitinkamas institucijas atlikti T. K. pakartotinio darbingumo vertinimą. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus – atlikti T. K. pakartotinio darbingumo vertinimą, taip pat nėra pagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Nors pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.