- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- A6.-1878-1072/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01570-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M. (M. M.), išnagrinėjo 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovui M. M. (M. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. (M. M.), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), jo valdomos įmonės nemokumą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 15 d. privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus.
M. M. organizuotuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismas išnaudojo visas galimybes surasti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Pranešimai apie teismo posėdį buvo siunčiami žinomais asmens gyvenamosios vietos adresais, įmonės adresais, tačiau grįžo neįteikti, atvesdinti M. M. į teismą nepavyko, nurodant, kad nurodytais adresais asmuo negyvena, motina paaiškino, kad kelis metus nematė sūnaus. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog asmuo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, jam pasislėpus nuo teisingumo vykdymo, 2019 m. rugsėjo 25 d. išduotas Europos arešto orderis neįvykdytas iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla pagal kreditoriaus VMI pareiškimą.
Įvertinus į bylą pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius duomenis, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes, pripažintina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2020 m. kovo 17 d. buvo nemoki. Visų pirma pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2016-2019 m., taigi įvertinti šios įmonės finansinę būklę kiekvienais metais nėra galimybės. Antra, nustatyta, kad VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jam taikomas areštas. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruota transporto priemonė „Citroen Berlingo“, pagamintas 2013 m. rugpjūčio 20 d., v/n (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 18 d. transporto priemonė išregistruota, dalyvavimas viešame eisme draudžiamas, antstolė vykdė priverstinį išieškojimą, kuris nebuvo veiksmingas. Trečia, įmonė negali įvykdyti arba nevykdo savo įsipareigojimų, ką įrodo tai, jog vien skola VMI siekia 12 982,96 Eur, ji susidarė dėl teisės aktų nustatytais terminais nesumokėtų deklaruotų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. 3 mėn., pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. 2 mėn., VMI prie FM suformuoto pakaitinio pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. 5 mėn., taip pat žemės mokesčio). Visa tai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 15 d. buvo nemoki, jos padėtis M. M. vadovavimo laikotarpiu blogėjo, įsipareigojimai VMI prie FM didėjo.
Vadovaujantis BĮ 8 straipsnio 1 dalimi priemonių įmonės mokumui atkurti turi būti imamasi ne vėliau kaip per 40 dienų, nuo nemokumo būsenos susidarymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2014). Tuo tarpu šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog M. M. kaip įmonės vadovas, būtų ėmęsis priemonių užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-03-03 skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 67,44 Eur, įmonėje dirbančių asmenų nebuvo, todėl tikėtina, kad įmonė nemokumo bylos iškėlimo metu realiai neveikė ir veiklos nevykdė.
Pažymėtina, kad įmonės bankroto proceso inicijavimas yra iš esmės viena paskutinių priemonių, kurių galima imtis siekiant užtikrinti kreditorių teises ir interesus, o įmonės vadovas, net ir įmonei turint įsipareigojimų, gali imtis veiksmų siekdamas atstatyti įmonės mokumą ir tik jis realiai žino situaciją įmonėje ir tolimesnes jos veiklos perspektyvas, todėl bankroto bylos iškėlimo proceso inicijavimas pirmiausia yra įmonės vadovo prievolė, nepriklausomai nuo to, kokių veiksmų imasi kreditoriai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus.
Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog M. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2019 m. birželio 14 d. ir žinojęs apie įmonės nemokumą bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, taip pat žinojęs apie jos finansinę padėtį, bei tai, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, tyčia nuo tada, kai įmonės įsiskolinimas viršijo bendrovės įplaukas iki bankroto bylos iškėlimo pagal VMI prie FM pareiškimą nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą M. M., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, nedirbančio, LITEKO duomenimis, teisto už sunkų nusikaltimą, pasislėpusio nuo teisingumo vykdymo, kurio atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirtina bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo konkrečiu atveju nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 2 200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-2876-1017/2019 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.