- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-16
- Bylos Nr.
- 1-147-903/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- V. R., S. R.
- Kaltinamasis
- J. F.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. F., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyventi (duomenys neskelbtini), dirbanti, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ji 2020 m. birželio 5 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, vieną kartą santechniniu raktu trenkė V. R. į kaktą, padarydama nukentėjusiajam kaktos muštinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji J. F. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl V. R. ir S. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino bei paaiškino, kad 2020 m. birželio 5 d., apie 22.00 val., išėjo iš savo buto sutvarkyti sulaužytos buto spynos, kadangi prieš mėnesį, kažkur gegužės pradžioje V. R. sulaužė jos durų spyną. Jis su kažkokiu metaliniu instrumentu išlaužė varžtą. Sugadinta buvo durų spyna, t. y. išlaužtas varžtas, kuris laikė spyną. Tą dieną, kai grįžo iš kapinių, atidarė duris ir tas varžtas iš viso iškrito ant grindų, todėl pagalvojo, kad reikia sutvarkyti. Iš savo instrumentų dėžės norėjo paimti plokščiąsias reples, bet jų nerado, todėl pasiėmė santechninį raktą. Du suktuvus ir santechninį raktą padėjo ant spintelės, pagalvojo, kad varžtą truputį prispaus ir pabandys jį įsukti. Tačiau dieną jautėsi blogai, pakilo kraujo spaudimas ir ėmė iš nosies tekėti kraujas, todėl nieko netvarkė. Pavalgė, susileido insulino ir atsigulė į lovą. Buvo nusistačiusi žadintuvą, atsikėlė 18.00 val., bet kadangi vis dar buvo nelabai gerai, dar susileido insulino, truputį pavalgė ir vėl atsigulė. Prieš tai dar perrišo žaizdą, likusią po operacijos. 21.30 val. atsikėlė, kadangi reikėjo susileisti ilgojo poveikio insuliną, susileido, išgėrė vaistų nuo skausmo, nuėjo į vonią ir, kai iš jos išėjo, pamatė, kad tebeguli tie instrumentai ir kad ji nepadarė, ką norėjo padaryti. Kaimynai gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Pro kaimynų akutę matosi, kai ji išeina iš savo buto, nes ji mato pro savo, kai kaimynai išeina. Pas juos yra dvi bendros sienos. Tada išėjo į laiptinę ir nemanė, kad kas iš kaimynų išeis. Atidarė duris dešine ranka, kairėje laikydama santechninį raktą. Gerai, kad ji suktuvų iš karto nepasiėmė, nes vos tik atidarė duris, V. R. ant jos puolė. Kodėl jis ją puolė, nežino. Jie niekada nekonfliktavo. Tada ji jo vardo nežinojo, jie niekada nebendravo, tik iš toli jį ir jo žmoną yra mačiusi. Jis prie jos priėjo ir pastūmė už pečių, ji atsitraukė, gavo smūgį į galvos sritį. Jis ją sugriebė, santechninis raktas buvo jos kairėje rankoje, bet ji iš viso negalėjo mojuoti rankomis. Bandė išsilaisvinti, pradėjo labai svirduliuoti, tos grumtynės truko maždaug 10-15 minučių. Prie jo durų slenksčio yra laiptinė leistis į apačią ir vienu momentu jie abu vos ten nenugriuvo. Iš savo buto prie grumtynių prisidėjo ir S. R.. Rankos buvo suvaržytos, ji bandė išsilaisvinti ir nežino, gal tų grumtynių metu V. R. kažkaip susidūrė su tuo raktu, nes ji jam netrenkė. Grumtynės baigėsi, kai jis iš jos atėmė tą raktą, perdavė savo žmonai ir ji jį įmetė į savo butą. Grumtynių metu ji stovėjo prie savo buto slenksčio, jos durys yra dvigubos. Medinių durų slenkstis yra neaukštas, o šarvuotų durų – 7-8 centimetrai. Ji stovėjo nugara į savo butą ir norėjo į jį žengti, bet griuvo. Yra stambi moteris ir visu ūgiu griuvo ant tos kairės, sužalotos kojos. Be pašalinių žmonių pagalbos, ji atsistoti nesugebėjo, kadangi griuvo ant tos kojos, labai skaudėjo, nes aptemo akyse, be to, dėl susijaudinimo pakilo cukraus kiekis ir jai buvo labai blogai. V. R. pasinaudojo ta situacija, norėdamas pasirodyti didvyriu, jis iš karto prie jos pribėgo, padėjo atsistoti ir ją laikė. Nori atkreipti dėmesį, kad nei ji, nei S. R. nei prieš grumtynes, nei po jų nematė kraujo ant V. R.. S. R. parodymuose pasakė, kad kraują pamatė, kai ji jau gulėjo ant grindų. V. R. žmonai pasakė, kad reikia kviesti greitąją ir policiją, ji nubėgusi paskambino į Bendrosios pagalbos centrą. Jos nuomone, žmona turėtų eiti prie vyro, bandyti stabdyti kraujavimą, o S. R. nuėjo į savo butą, paėmė tą santechninį raktą ir nuėjo į laiptinę su tuo raktu. Mano, kad kaimynų durų akutė buvo tyčia išdaužyta, kol ji gulėjo ant grindų, o durų sugadinimai jau buvo 2015-2016 m. S. R. pati pasakė, kad kraują pamatė iki skambučio Bendrajam pagalbos centrui, bet paskui paėmusi tą santechninį raktą ir išėjusi į laiptinę, tikslu prisikviesti kaimynus, pradėjo rėkti „kraujas“, bet kraują ji matė anksčiau, t. y. iki skambučio. Ji pradėjo rėkti, atėjo kaimynas iš antro aukšto, pasakė, kad matė kruviną tą raktą S. R. rankose. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, S. R. atsikratė to rakto, nes jis buvo rastas gulintis laiptinėje į ketvirtą aukštą. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji gulėjo ant grindų. Kur tuo metu buvo V. R., nematė, bet pareigūnė pasakė, kad jis jau stovėjo laiptinėje. V. R. kartu su ja buvo ligoninėje, bet ji jo ten nematė. Turi dar vieną versiją kaip V. R. galėjo susižaloti, t. y. kai jis norėjo ją sulaikyti, ji gulėjo prie savo buto slenksčio, kadangi yra didelė moteris, jam reikėjo ją apibėgti, buvo atidarytos šarvuotos durys, ten yra metalinis karkasas, tai galbūt jis į jį atsitrenkė, bet niekas jokios ekspertizės nedarė. Nežino, dėl ko tos grumtynės įvyko, paskui jo žmona pasakė, kad ji daužė per sieną. Kažkas daužė į grindis ketvirtame aukšte, jai netrukdo, kadangi pas ją kamštukai ausyse, ji miega ir viskas, o jiems pastoviai kažkoks triukšmas. Ji nežino, kodėl jis norėjo atimti iš jos tą santechninį raktą. V. R. ją laikant, jo žmona stovėjo šalia, todėl ir ji prisidėjo prie grumtynių. Iki tol ji su kaimynais nekonfliktavo. Anksčiau dar balandžio mėnesio pabaigoje, ji visą dieną gulėjo lovoje, gėrė vaistus nuo skausmo, buvo praėjęs mėnuo po antros kojos operacijos, buvo labai didelė atvira žaizda. Atsibudo nuo to, kad kažkas labai stipriai baladojo į jos buto duris. Nors į ausis buvo įsidėjusi kamštukus, kad niekas netrukdytų miegoti, tačiau baladojimas buvo toks stiprus, kad ji atsibudo. Priėjo prie durų, atidarė pirmas duris, priėjo prie akutės ir pamatė, kad stovi V. R.. Paklausė „ko tu nori?“, jis sako „negąsdink mano vaikų“, ji nesuprato apie ką jis šneka, nes kad jis turi tą mažą vaiką, buvo mačiusi tik mergaitę, galbūt, kokių keturių metukų. Ji jam pasakė, kad miegojo, jis vėl ėmė baladoti, tada ji uždarė duris ir nuėjo į lovą. Praėjus kelioms dienoms ją vėl prižadino jos buto durų laužymas, kai priėjo matė prie durų stovintį V. R.. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tame name pradėjo gyventi 2019 m. spalio mėnesį. Tą dieną grįžo namo apie 22.00 val. vakaro, pradėjo ruoštis važiuoti į R., kadangi ten dirba. 00.00 val. išvyksta autobusas. Persirengė, pradėjo ruoštis daiktus ir išgirdo garsą, kad kažkas vieną, du kartus trenkė į mūsų duris, iš garso suprato, jog daužoma su kažkokiu geležiniu daiktu, gal plaktuku. Pribėgo prie durų, kai buvo trečias smūgis, greitai jas atidarė ir pamatė, kad kaimynė jau uždaro savo duris. Jis su ja seniai norėjo ramiai pasikalbėti ir paklausti, kodėl ji daužo į sieną nuo 22.00 val. iki 01.00 val. nakties. Daužo ne kiekvieną dieną, o kas antrą arba kas trečią. Kad ji daužo, žino, nes kambarys, kuriame miega jų mažas vaikas, ribojasi su jos koridoriumi ir ten stovi spinta. Labai gerai girdisi, kaip ji kalba, ir ji tikriausiai girdi, kaip jie kalba. Jis girdi, kad garsas eina būtent iš tos sienos. Garsas tikrai neina iš viršaus. Kai ji jau ruošėsi uždaryti savo duris, jis greitai kaire ranka paėmė už rankenos, o su dešine už pačių durų. Ji labai stipriai pradėjo į save tempti duris, net pagalvojo, kad jam prispaus pirštus, bet jis spėjo truputį atitraukti ir ji tuo metu išbėgo mosikuodama į kairę ir į dešinę ranka ir raktu. Tuo metu ji jam neįtrenkė, bet iš kairės pusės atbėgo žmona ir jis, bijodamas, kad smūgį gaus ji, žmoną prispaudė prie sienos, kad atitrauktų už nugaros ir tuo metu gavo raktu per galvą. Santechniniu raktu jam trenkė tris kartus, vieną kartą nepataikė, paskui, kai bandė gintis ranka, kliuvo į ranką, o trečią kartą gavo į kaktą, kol bandė prispausti žmoną prie sienos. Kiek prisimena, kaltinamoji laikė raktą kairėje rankoje, kai trenkė jam į galvą. Jis gavo į savo dešinę nuo jos kairės. Nepasakytų, kad ji tyčia stovėjo prie durų ir laukė jo, kad sumuštų, bet konflikto metu ji raktu jam smūgiavo tyčia. Pirma mintis buvo, ar dar gyvas, o paskui pajuto dešinėje pusėje tekant šiltą srovę prie akies. Tada pirma mintis buvo atimti bet kokiu būdu tą raktą, kad ji nesužalotų jo žmonos ir vaiko, kuris tuo metu stovėjo ir viską matė. Bandė kaimynę paliesti, bet ji vis mojavo raktu. Kažkaip pavyko prispausti jos rankas, jo žmona iš karės pusės taip pat bandė padėti atimti iš jos tą raktą. Ji juos po visą koridorių stumdė kaip mažus vaikus. Sugriebė jai už kairės rankos, atėmė raktą ir atidavė žmonai, matė, kaip žmona jį įmetė į jų koridorių. Jį ten įmetė, kad raktas niekur nedingtų ir galėtume atiduoti policijai. Kai jis atėmė raktą, kaimynė pradėjo toliau su rankomis mosikuoti, tada ir žmona „gavo savo dozę“, t. y. į kaklą, galvą ir petį. Ji juos stumdė su tokia jėga, kad jam net jėgos nebuvo, jis truputį sportuoja, bet prieš ją pasijautė kaip berniukas. Kai žmona raktą įmetė į jų kambarį, jam jau bėgo kraujas. Kai jam pradėjo bėgti kraujas, buvo laiptinėje, prie kaimynės durų. Pavyko kaimynę kaire ranka apkabinti per kaklą ir be jokių „prijomų“ paguldyti koridoriuje. Kad ji nepabėgtų, jis prispaudė su kaire koja ir jo kraujas tekėjo ant jos. Paskui atbėgo kaimynas, jis įbėgo į kambarį, pasižiūrėti su kuo ji daužė, nes jis irgi girdi ir jam trukdo gyventi. Pasakė, kad niekas nieko nedarytų ir lauktų, kol atvažiuos policija. Kai atvažiavo policija, jis išėjo ir viską su ja sprendė policija. Žmona pribėgusi pridėjo rankšluostį jam prie žaizdos. Jo drabužiai ir veidas buvo aptaškyti krauju. Sienos aptaškytos nebuvo. Atvažiavus policijai, jis išėjo iš kaimynės buto ir nuėjo pažiūrėti, kaip atrodo. Nuėjo į savo butą. Matė, kaip žmona iš koridoriaus paėmė raktą ir rodė policijai, tą raktą jiems atidavė. Į staktą jis neatsitrenkė. Jam liko randas. 500 Eur civilinį ieškinį reiškia todėl, kad tiesiog nori nubausti šį žmogų. Jam tų 500 Eur nereikia, jis tik nori, kad ji būtų nubausta. Žalą patiria tokią, kad vos paskambinus žmonai, jog ją kaimynė terorizuoja, jis turi viską mesti ir grįžti iš R., turi pirkti bilietą, mesti darbą, jis juk ten oficialiai dirba. Sugadinimų aplink akutę nebuvo, o subraižymai, kryžius buvo iš seniau. Teismui parodžius nukentėjusiajam byloje esančią nuotrauką (1 t., 16 b. l.), nukentėjusysis V. R. nurodė, kad šioje nuotraukoje užfiksuotas jo rankos sumušimas.
Nukentėjusioji S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji buvo namuose su vaikais, vyro nebuvo. Gamino valgyti, mažasis vaikas miegojo, o dukra buvo kambaryje. Atbėgo dukra ir pasakė, kad kaimynė beldžia į sieną. Ji buvo išsigandusi. Pasakė dukrai „jeigu bijai, pasėdėk su manimi“ ir uždarė duris į kambarį, kad ji negirdėtų. Paskui išgirdo smūgį, tarsi kažkas būtų nukritęs. Nuėjo apžiūrėti kambarius, gal ten kas nukrito, t. y. spintelė ar lentyna. Tuo metu išgirdo, kad užsitrenkia įėjimo durys, pažiūrėjo pro akutę ir pamatė, kad kliba kaimynės durų rankena. Ji grįžo į virtuvę, dukrai pasakė, kad ji pasiliktų su ja ir toliau gamino valgyti. Paskui vėl pasigirdo smūgis ir ne vienas, o keli. Tada paskambino vyrui, kuris tuo metu buvo parduotuvėje, nes vaikai išsigando, mažasis suirzo ir tiesiog buvo baisu. Po to buvo dar keli smūgiai, ji nuėjo pažiūrėti per akutę ir pamatė, kad ji sudaužyta. Tada pabeldė kaimynei į duris ir paprašė, kad ji netriukšmautų, nes vaikai bijo triukšmo. Ji kažką atsakė, bet kadangi pas ją dvigubos durys, negirdėjo ką. Kai grįžo vyras, pradėjo nusirenginėti, ji paaiškino jam situaciją. Vyrui dar nespėjus nusirengti, kaimynė vėl stuktelėjo. Kadangi kaimynė ilgai beldėsi, vyras suspėjo atidaryti buto duris ir sugriebti už jos buto rankenos. Ji, išgirdusi, kad ten vyksta kažkoks šurmulys, išbėgo iš virtuvės ir pamatė, kaip kaimynė su raktu bando suduoti vyrui. Jie bandė iš jos atimti tą raktą, kad ji nesužalotų jų ar vaikų. Per visą tą šurmulį, kažkaip pavyko iš jos atimti raktą ir ji įmetė raktą į jų butą. Įbėgo į kambarį, kadangi dukra pradėjo verkti ir kol ji lakstė pirmyn atgal, vyrui kažkaip pavyko su kaimyne įgriūti į jos butą ir laikė kaimynę prispaudęs, kad neatsikeltų. Kai atėjo, ji ne iš karto pastebėjo, jog vyras visas kruvinas. Iš pradžių kraują pamatė laiptinėje, paskui pamatė, kad kruvina vyro galva. Kai kraujas ėmė labiau bėgti, ji paėmė rankšluostį ir norėjo pridėti, bet jis neleido. Tada jis buvo kaimynės bute prie slenksčio, kaimynė gulėjo ant grindų. Kraują matė laiptinėje, ant vyro, jai atrodo, kad ir ant kaimynės buvo keli lašai, taip pat buvo ir jų buto koridoriuje, bet juos nuvalė, kadangi dukra labai bijojo. Kraujo lašai pas juos koridoriuje atsirado tuo metu, kai atvažiavo policija ir greitoji, o vyras su greitosios darbuotojais įėjo į jų butą. Nepastebėjo, kad kraujo būtų ant durų ar sienų. Vyras pasakė kviesti policiją, tai ji lakstė tai pas vaikus, kad juos nuramintų, tai vyrui bandė kraują nuvalyti. Kai kvietė policiją, paprašė, kad atvažiuotų greitoji. Atvažiavo policija, greitoji ir jie perėmė. Atvažiavus policijai, ji jiems iš karto raktą atidavė ir pasakė, kad ant jo gali būti ir jos, ir jos vyro antspaudai, kadangi besigrumdami, bandė jį atimti. Jos sužalojimai atsirado tuo momentu, kai ji su vyru bandė atimti iš kaimynės raktą. Vyras ją laikė už rankos, bandė paimti ir tikriausiai tame šurmulyje nepajuto, kaip atsirado įbrėžimas ar dar kažkas. Ją sužalojo kaltinamoji, kadangi po tų grumtynių jos kaklas buvo subraižytas ir atsirado mėlynės ant rankų. Tuo metu bandė atimti raktą ir negalvojo, kad kažkas čia už rankos pagriebė ar ką. Kad kaltinamoji būtų sudavusi jai į veidą delnu ar kumščiu, to nebuvo. Tik kaklo kairėje pusėje buvo įbrėžimai. Teismui pagarsinus dalį 2020 m. birželio 10 d. nukentėjusiosios S. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji paaiškino, kad tiesiogiai kaltinamoji kumščiu netrenkė. Gumbas buvo. Visi tie sužalojimai atsirado grumtynių metu. Tikslas buvo atimti raktą, vyras grūmėsi, tai ir ji pribėgo padėti atimti. Prisimena, kad suėmusi pirštais, tą raktą atidavė vyrui policininkui, ne moteriai. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Ji patyrė moralinę žalą. Tai, kad nebegali ramiai gyventi, reikia saugotis žmogaus ir bijoti, kad jis gali užpulti ir gatvėje. Po to įvykio jaučia baimę, bijo išeiti į koridorių, žiūrėdavo ar jos nėra arti. Depresijos nebuvo. Labiau bijodavo dėl vaikų, kai vyro nebūdavo, o reikėdavo su vaikais išeiti.
Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmenys, esantys teismo posėdžių salėje jam iš dešinės, yra jo kaimynai. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) bute, o jis gyvena antrame aukšte. Kaltinamąją pažįsta. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Jos butas yra virš jo. Tame name gyvena ilgiau negu keturis ar penkis metus. Įvykis buvo labai seniai, vasarą. Gali būti, kad tai buvo 2020 m. birželio 6 d. Tą vakarą jis išgirdo stiprų triukšmą, buvo stiprus trenksmas, susijęs su durimis, kaip jis suprato. Išgirdo riksmą „kraujas“ ar kažką tokio. Kai išgirdo trenksmą, buvo namuose. Iš antro aukšto užlipo į trečią. Pamatė J. F., gulinčią visu kūnu savo bute, prie durų. Durys buvo atidarytos. Ji gulėjo ant šono. Sužalojimų, tamsių dėmių ant jos rūbų nematė. Matė, kad kaimyno kakta buvo prakirsta. Kaimynas tuo metu buvo šalia J. F., jos bute. Jis buvo susiėmęs už galvos, kadangi jam buvo prakirsta. Negali pasakyti, ar jis buvo prispaudęs J. F.. Matė raktą, lyg ir veržliaraktį, jis buvo nedidelio dydžio. Tas raktas buvo pas moterį rankoje. Mano, kad prakirtimas galėjo būti padarytas tuo raktu. Jam iš žaizdos sruveno kraujas, tačiau ant žemės netryško. Kraujas sruveno jam per veidą, o kaimynas stengėsi prispausti tą vietą. Paskui jam atnešė rankšluostį kraujavimui sustabdyti. Negali pasakyti, ar ant slenksčio, sienų ar durų buvo kraujo. Policiją iškvietė kaimynai. Kai atvažiavo policija, J. F. buvo toje pačioje vietoje. Nežino, ar policijai atvažiavus, kaimynas vis dar buvo prie J. F., nes policijai atvažiavus, jis pasišalino. Policiją sutiko tarp trečio ir antro aukšto. Jų buvo daug privažiavę. Nukentėjusiųjų kaimynų durys buvo apgadintos, buvo sugadinta akutė. Į durų apgadinimus atkreipė dėmesį, nes matėsi. Ant durų buvo įdaužimai, nubrozdinimai ir sugadinta akutė. Prie akutės matėsi aptrankymai. Jie galėjo būti padaryti tuo veržliarakčiu. Sugadinimai labiau galėjo būti tuo raktu, negu kirviu. Konfliktai tarp kaimynų ir kaltinamosios visada būdavo dėl triukšmo, dėl vamzdynų ir sienų trankymo. Tranko J. F.. Tokia buvo kalba, kad J. F. tranko. Jis apie tą trankymą jau seniai žino. Tranko J. F., nes daugiau nėra kam. Pats vamzdžių trankymą girdi. Jis sklinda iš J. F. buto, nes jei būtų trankoma iš aukščiau, tokio atgarsio nebūtų. Su J. F. asmeniškai pasikalbėti dėl trankymo buvo neįmanoma, nes ji neatidarydavo durų. Bandė pas ją eiti kalbėtis, bet nepavyko. Kažkas buvo ir policiją iškvietę, bet policija pasakė, kad negali nieko padaryti. Nežino, kaip apibūdinti J. F., nes jis su kaimynais nelabai bendrauja, „laba diena“ ir viskas. Iš nuogirdų yra girdėję, kad yra buvę konfliktų tarp J. F. ir kitų kaimynų, bet tvirtinti, kad tikrai taip buvo negali.
Liudytoja policijos pareigūnė G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog moteris užpuolė kaimynus su statybiniu raktu. Atvykus, kiek pamena, vyriškis buvo šiek tiek kruvinas, o minėta kaimynė užsidariusi savo bute ir nukritusi ar atsisėdusi ant grindų. Kur tiksliai buvo kraujo dėmės nepasakys. Nepamena, ar nukentėjusiam vyrui bėgo kraujas iš galvos ar nosies. Taip pat nepamena, ar ant asmens, kuris gulėjo savo bute, buvo kraujo. Įvykio vietoje buvo filmuojama „Body“ kamera bei fotografuojama, bet vaizdo įrašas nebuvo rastas, nes tikriausiai užklausa buvo atlikta praėjus ilgam laiko tarpui, o saugoma yra tris mėnesius. „Body“ kameras įdeda į įrenginį, kuris nukopijuoja duomenis. Jie tų vaizdo įrašų nei pažiūrėti, nei išsitraukti negali, jų nekontroliuoja. Vyras, kai jį pamatė, nebuvo prie moters, jis buvo prie savo durų. Kiek pamena, jis nebuvo tos moters prispaudęs. Statybinis raktas buvo laiptinėje, ant laiptų į ketvirtą aukštą. Jei nukentėjusioji raktą būtų įdavusi į rankas, tai taip ir būtų parašiusi tarnybiniame pranešime. Nepamena, ar raktą matė nukentėjusiųjų rankose. Jei būtų raktą radę ant laiptų, būtų parašę, kad rado ant laiptų, o jei jį būtų padavę, tai būtų taip parašę, t. y. kad padavė. Kaltinamoji buvo susijaudinusi, ganėtinai neadekvačiai bendravo. Nelabai atsakinėjo į klausimus, kiek pamena, šaukė, kad jai su sveikata blogai, todėl jai iškvietė medikus ir ją išvežė į ligoninę. Nepasakys, ar butų durys buvo apgadintos.
Liudytojas policijos pareigūnas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai prisimena asmenis sėdinčius dešinėje (nukentėjusiuosius). Šitą moterį (kaltinamąją) šiek tiek prisimena. Pamena, kad buvo pranešimas apie tai, jog sužalotas žmogus. Nuvykę tuo adresu ir pradarę duris, rado gulinčią ant žemės moterį. Atvažiavo su kolege G. R.. Vėliau buvo atvažiavę kažkas iš patrulių, bet kas konkrečiai, neprisimena. Sunku pasakyti, ar tai buvo jos butas, ar kieno kito. Ji gulėjo koridoriuje, šalia durų. Moterį kalbino, bet neprisimena, kad ji būtų ką nors konkrečiai atsakiusi. Kiek atsimena, dar buvo kitas žmogus, lyg ir kaimynas, bet kiek suprato, jis buvo nukentėjęs. Nepamena, ar ant to nukentėjusio asmens matė kokių sužalojimų. Įvykio vietą tikriausiai fotografavo. Ar jis fotografavo, neprisimena. Dažniausiai užtenka vieno tarnybinio pranešimo. Nepamena, ar matė kolegės tarnybinį pranešimą. Prisimena tik tą moterį ir kad ji buvo kruvina. Konkrečiai jos sužalojimų jis asmeniškai nematė, kaip suprato kraujas buvo nuo kito žmogaus. Moteris gulėjo ant nugaros. Kraujo lašai buvo ant drabužių, krūtinės, pilvo. Matė ne kraujo čiurkšlę, bet lašelius, jie buvo maždaug vienodi. Kaltinamosios rūbų nepaėmė, nes jei gerai prisimena, ji išvažiavo su greitąja. Medžiagą, kurią surenka, perduoda Nusikalstamų veikų registravimo skyriui.
Iš 2020 m. birželio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei foto nuotraukų matyti, kad V. R. nurodė jo nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes (1 t., 1-17 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000283072 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad pranešėja S. R. nurodė, jog laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyrą sumušė kaimynė, trenkė per galvą metaliniu strypu, kraujuoja. Daugiau informacijos nesuteikė. Informuotas AVPK ir GMP (1 t., 20-23 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000294213 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2020 m. birželio 6 d. gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, jog 13.47 val. atvyko S. R., kuri nurodė, jog ją sumušė pažįstama moteris. Diagnozė veido sumušimas, išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., 24-25 b. l.).
Iš 2020 m. birželio 6 d. Klaipėdos AVPK vyriausiosios patrulės G. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad š. m. birželio 6 d., apie 22.19 val., dirbant kartu su Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės 1-os kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu M. M. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie nurodyto buto pranešėjos vyrą sumušė kaimynė, trenkė per galvą su metaliniu strypu, kraujuoja. Daugiau informacijos nesuteikė. Apie 22.22 val. atvykus (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) stovėjo vyras V. R., kurio galva buvo praskelta, kraujavo. S. R. paaiškino, kad jų kaimynė gyvenanti (duomenys neskelbtini), J. F. trankė (duomenys neskelbtini) buto duris su reguliuojamu raktu, atidarius duris moteris reguliuojamu raktu pradėjo trankyti V. R., praskėlė galvą, taip pat reguliuojamu raktu keletą kartu trenkė ir S. R.. (duomenys neskelbtini) buto durys buvo apgadintos, ant (duomenys neskelbtini) buto durų matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant laiptų į ketvirtą aukštą pastebėjo reguliuojamą raktą, kuriuo galimai buvo trenkta. J. F. gulėjo savo bute ant žemės, ant moters matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, išorinių sužalojimų ant moters nesimatė. GMP 6 brigada į ligoninę dėl sužalojimų išsivežė V. R.. J. F. dėl sveikatos sutrikimo išsivežė į ligoninę. Įvykis filmuotas vaizdo kamera Nr. B0F1EC6034E0 ir B0F1EC5F6F50. Reguliuojamas raktas išimtas ir supakuotas į paketą Nr. 510764 (1 t., 26 b. l.).
Iš 2020 m. birželio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinė (1 t., 42-44 b. l.).
Iš 2020 m. liepos 14 d. daiktų apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad apžiūrėtas reguliuojamas raktas (santechninis raktas), supakuotas spec. pakete Nr. 510764. Prakirpus paketą ir iš jo išėmus raktą, matosi, kad santechninis raktas yra metalinis, pusiau nudažytas ruda spalva. Rakto ilgis 30,5 cm. Santechninio rakto žiotys dantytos, tiesios formos, 2,5 cm ilgio. Reguliuojamas dydis. Rakto reguliavimas nesugedęs. Ant rakto yra įspausti gamykliniai skaičiai, tačiau jų įžiūrėti eilės tvarka neina (1 t., 45-49 b. l.).
Iš 2020 m. birželio 29 d. Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. R. nustatyta muštinė žaizda. Kiti sužalojimai neužfiksuoti. V. R. kaktos žaizda atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus į kaktą vieną kartą veržliarakčiu - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 77 b. l.).
Iš 2020 m. birželio 5 d. VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad V. R. nurodė, jog jam skauda galvą, skausmas nuo 1-6 balų, o iš anamnezės skilties matyti, kad jį sužalojo kiti, sužalojimo pobūdis – sumušimas, žaizda. Diagnozė kaktos žaizda, galvos sumušimas (1 t., 78-79 b. l.).
Iš 2020 m. birželio 10 d. S. R. pareiškimo matyti, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 22.15 val., įvyko konfliktas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su kaimyne J. F.. Šio įvykio metu kaimynė jai sugriebė už kairės rankos, ją spaudė, ranka perbrėžė veidą bei kaklą, iš kumščio trenkė į galvos sritį (1 t., 83 b. l.).
Iš 2020 m. birželio 29 d. Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. R. nustatyti šie sužalojimai: veido (ties lūpomis) ir kaklo odos nubrozdinimai, kairio žasto vidurinio trečdalio šoninio paviršiaus sumušimas. Sužalojimai galėjo būti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis - galėjo gautis ranka sugriebus ir spaudžiant kairį žastą (vienu poveikiu) bei rankos nagais dręskiant veidą ir kaklą (keliais poveikiai) - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 111 b. l.).
Iš 2020 m. birželio 6 d. VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad S. R. nurodė, jog jai sumuštas kairys žastas bei veidas, skausmas nuo 1-6 balų, o iš anamnezės skilties matyti, kad ją sužalojo kiti, sužalojimo pobūdis – sumušimas, nubrozdinimas. Diagnozė veido ir kairio žasto sumušimas (1 t., 112 b. l.).
Iš 2020 m. spalio 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai pateikti Bendrojo pagalbos centro 112. Atidarius garso įrašą "2020_06_05_22-13-14_37060317133" girdime, kad moteris atsiliepia "112". S. R. rusiškai sako: sveiki, prašau ar galite greitai atvažiuoti? 112 darbuotoja: prašau palauk, girdime laukimo signalą atsiliepia darbuotoja. S. R. sako: sveiki, prašau ar galite greitai atvažiuoti? 112 darbuotoja: kas nutiko? S. R.: mūsų kaimynė vyrą sumušė, bėga kraujas, greitai prašau; 112 darbuotoja: sumušė? S. R.: taip, pamatysite visur kraujas, greitai, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prašau greitai; 112 darbuotoja: ar vaikų yra? S. R.: aš turiu du vaikus todėl ir sakau greitai; 112 darbuotoja: tai jus sumušė? S. R.: mano vyrą sumušė; 112 darbuotoja: kas sumušė? S. R.: kaimynė, ji metaliniu kažkuo, iš galvos bėga kraujas, greičiau prašau; 112 darbuotoja: kiek jam metų? S. R.: (duomenys neskelbtini); 112 darbuotoja: Jūsų pavardė? S. R.: R.; 112 darbuotoja: Jūs dabar namuose; S. R.: mes namuose, laukiam Jūsų prašau greičiau; 112 darbuotoja: (duomenys neskelbtini), Klaipėda? S. R.: taip ir mes pagavome tą kuri trenkė; 112 darbuotoja: kuri laiptinė? S. R.: trečias aukštas, prašau greičiau galite. Įrašas baigiasi, jo trukmė 2:06 min. garso įrašas įrašomas į kompaktinį diską (1 t., 119-120 b. l).
Iš 2020 m. liepos 28 d. akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo V. R. ir kaltinamosios J. F. matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (1 t., 166-167 b. l.).
Iš 2020 m. liepos 28 d. akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo S. R. ir kaltinamosios J. F. matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (1 t., 174-177 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamoji J. F. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kalta dėl jai inkriminuoto V. R. ir S. R. sužalojimo neprisipažino, paaiškino, jog ji jokio smurto prieš V. R. ir S. R. nenaudojo, pats V. R. ją užpuolė ir susižalojo atsitrenkęs į durų staktą, tačiau tokia jos versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų A. A., G. R., M. M. parodymais, iš dalies ir pačios kaltinamosios J. F. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Pirmiausia, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. R. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog 2020 m. birželio 5 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto su J. F., kuris prasidėjo dėl to, kad J. F. daužė jo buto duris, metu, vieną kartą santechniniu raktu tyčia trenkė ir tokiu būdu kaktą praskėlė būtent J. F.. Tokias pat įvykio aplinkybes jis nurodė ir savo 2020 m. birželio 6 d. pareiškime bei tą pačią dieną apklausiamas tyrėjo, jo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes visiškai patvirtina ir liudytojos S. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas vėlgi neturi jokio pagrindo. Byloje esanti specialisto išvada vėlgi visiškai patvirtina, kad sužalojimą nukentėjusysis galėjo patirti jo nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir galėjo gautis sudavus į kaktą vieną kartą veržliarakčiu. Nors liudytojai G. R. ir M. M. teisiamojo posėdžio metu neprisiminė, ar matė nukentėjusiojo sužalojimus, tačiau liudytojos G. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. R. galva buvo praskelta, kraujavo, tiek ant durų, tiek ant kaltinamosios matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, o S. R. nurodė, kad kaltinamoji reguliuojamu raktu (kuris buvo rastas laiptinėje ir paimtas), trankė nukentėjusiųjų duris ir nukentėjusiajam per galvą. Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atėjęs į įvykio vietą matė, jog nukentėjusiojo kaimyno kakta buvo prakirsta, matė raktą, lyg ir veržliaraktį, jis buvo nedidelio dydžio, ir jo nuomone, šiuo raktu galėjo būti prakirsta kakta nukentėjusiajam ir sudaužytos nukentėjusiojo buto durys. Byloje nėra duomenų, jog aptarti liudytojai ar nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąją J. F. ar būtų suinteresuoti jos nuteisimu.
Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamoji J. F. 2020 m. birželio 5 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, vieną kartą santechniniu raktu tyčia trenkė V. R. į kaktą, padarydama nukentėjusiajam kaktos muštinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamosios J. F. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
J. F. buvo kaltinama ir tuo, kad sugriebusi S. R. kairę ranką, ją spaudė, ranka perbrėžė dešinę veido ir kaklo pusę ir kumščiu vieną kartą trenkė į galvos sritį, tuo padarydama S. R. veido ir kaklo odos nubrozdinimus, kairio žasto vidutinio trečdalio šoninio paviršiaus sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismo nuomone, ši kaltinimo dalis teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
Nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt. Atribojant tyčines ir neatsargias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–224/2009, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.
Kaip jau buvo minėta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji neigė, kad ji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tuo tarpu S. R. parodymai dėl jos nežymaus sveikatos sutrikdymo nenuoseklūs, t. y. nukentėjusioji S. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog grumtynių metu J. F. stipriai sugriebė už kairės rankos ją suspaudė, ant rankos dilbio liko kraujosruvos, ranka perbrėžė dešinę veido ir kaklo pusę bei kumščiu trenkė į galvos sritį, ant kaktos kairėje pusėje buvo gumbas, gi teisiamojo posėdžio metu S. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių nepatvirtino nurodydama, kad tiesiogiai kaltinamoji J. F. kumščiu netrenkė, visi tie sužalojimai atsirado grumtynių metu, kai vyras grūmėsi su J. F., o ji bandė padėti vyrui. Esant išdėstytam, teismas neturi pagrindo patikimai nustatyti, kad S. R. sužalojimai, jai įsikišus į grumtynes tarp F. F. ir V. R., buvo padaryti tyčiniais kaltinamosios veiksmais. Kaip jau aptarta, įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, todėl teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamoji sugriebusi S. R. kairę ranką, ją spaudė, ranka perbrėžė dešinę veido ir kaklo pusę ir kumščiu vieną kartą trenkė į galvos sritį, tuo padarydama S. R. veido ir kaklo odos nubrozdinimus, kairio žasto vidutinio trečdalio šoninio paviršiaus sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamosios J. F. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji J. F. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, jos pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajam, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteista ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleista, jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus už laisvės atėmimą ir areštą švelnesnę BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur neturtinės žalos, susijusios su jo nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisimo iš kaltinamosios F. F. (1 t., 80 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad po sužalojimo jam liko randas, kaimynė juos terorizuoja, jis paskambinus žmonai turi viską mesti, pirkti bilietą ir grįžti iš Rygos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad dėl kaltinamosios tyčinių nusikalstamų veiksmų (smūgio santechniniu raktu į kaktą) nukentėjusiajam V. R. buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas, jis patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajam nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad V. R. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, kuri jam nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistosios bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. jam priteistina 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur neturtinės žalos, susijusios su jos nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisimo iš kaltinamosios J. F. (1 t., 113 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas, kaip anksčiau aptarta, nenustatė, kad nukentėjusiajai S. R. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytais nusikalstamais kaltinamosios J. F. veiksmais, todėl šis civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtu.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 37,10 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios S. R., bei dėl 106,63 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. R. gydymu, atlyginimo (1 t., 139-143 b. l.).
Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. civilinio ieškinio dalis dėl 106,63 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. R. gydymu, atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, o civilinio ieškinio dalis dėl 37,10 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios S. R. gydymu, atlyginimo paliekamas nenagrinėtu, kadangi, kaip aptarta anksčiau, nenustatyta, jog kad nukentėjusiajai S. R. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytais nusikalstamais kaltinamosios J. F. veiksmais.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
J. F. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. (V. R.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. (V. R.) iš nuteistosios J. F. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. R. civilinį ieškinį dėl 500,00 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 143,73 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistosios J. F. 106,63 Eur (vieną šimtą šešis eurus ir 63 euro centus) turtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.