Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1266-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
1-1266-369/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
K. D.
Nukentėjusysis
J. A.
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1266-369/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54904-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam K. D., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajai J. A.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. 2019 m. gruodžio 26 d. apie 19.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,3 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su sugyventine J. A. metu, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės MAXIMA, (duomenys neskelbtini), nukreipęs atsuktuvą į J. A., bėgo jai iš paskos bei grasino nužudyti, dėl ko nukentėjusiajai J. A. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. D. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad po 2019 m. vasaros jis apie tris mėnesius pragyveno kartu su J. A., pradėjo gerti. J. A. nebenorėjo su juo draugauti, sudėjo jo daiktus ir jį išvežė namo. 2019 m. gruodžio 26 d. 11.00 val. jis buvo pas tėvus, susitiko su draugais, išgėrė, vakare atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. „Maxima“ parduotuvės susitikti su J. A. pakalbėti, pasiimti savo daiktų - į jos automobilį sumontuotą jo pirktą garso aparatūrą, diskus. Pradėjo kalbėtis, dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įvyko konfliktas, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Negali pasakyti, kodėl J. A. pradėjo nuo jo bėgti. Kai kalbėjo, jis bandė jai spirti, jam neišėjo, tada J. A. pradėjo bėgti. Jis turėjo su savimi atsuktuvus, skirtus atsukti nuo sėdynės garso stiprintuvą. Vieną atsuktuvą laikė rankoje, kitą turėjo kišenėje, pradėjo bėgti J. A. iš paskos, bėgdamas pagrasino: „stok, nužudysiu“. Jis neturėjo minčių jos nužudyti, tik norėjo išėmęs atsuktuvą J. A. pagąsdinti. Daug nepabėgo, pasirodė kažkoks vaikinas ir papurškė jam dujų. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai žalą, uždirba apie 1000 eurų per mėnesį (b.l. 141-142).

Asmuo, kuris prašo leisti būti laiduotoju, R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad K. D. yra jo posūnis. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) km. nuo tol laiko, kai posūniui buvo 5 metai. Jis nuo 2004 m. dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Tarp jo ir K. D. namuose konfliktų nebūna, jie randa bendrą kalbą. Nukentėjusiosios nepažinojo, nėra jos matęs, nes posūnis tuo metu pas juos negyveno, gyveno pas draugę (duomenys neskelbtini). Su jais gyventi K. D. grįžo iš karto po Kalėdų. Posūnis namuose nevartoja alkoholio, vartoja tik su draugais, bet kiekvieną dieną negeria, nes jis to netoleruotų. Jis bendravo su kaltinamuoju apie įvykį, sutinka priimti jį atsakomybėn laidavimo laikotarpiu, nori tuo laikotarpiu paveikti jį, nuvesti į tinkamą kelią. Jis kontroliuos kaltinamąjį (b.l. 166).

Nukentėjusioji teismo posėdyje prašė priteisti jai likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį (b.l. 167).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

K. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad jis su J. A. pragyveno kartu 3 mėn., tačiau susipažino prieš 6 mėn. Jie gyveno kartu pas J. tėvus. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 11.00 val. J. jį išvežė pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini) raj., nes nusprendė nutraukti jų bendravimą. Jai nepatinka, kad jis per Kalėdas prisigėrė. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 18.00 val. jis jai paskambino ir paprašė grąžinti jam jo asmeninius daiktus. Buvo sutarta, kad J. atvažiuos po 20 min. prie parduotuvės MAXIMA, (duomenys neskelbtini) ir grąžins jam visus jo daiktus, t.y. jis norėjo paimti padangas ir audio aparatūrą iš jos automobilio, todėl jis ir paėmė su savimi du atsuktuvus. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 19.40 val., t.y. kai stovėjimo aikštelėje pasirodė J., ji išlipo iš savo automobilio, o jis tuo metu stovėjo nuo jos apie 3 m atstumu, tuo metu priėjo prie jo jos giminaitis A.. Kai jis pamatė J., tai pradėjo eiti į jos pusę, laikydamas dešinėje rankoje atsuktuvą, nes norėjo atsukti iš jos automobilio audio aparatūrą. Jis jai garsiai pasakė, kad nori pakalbėti, tačiau tuo metu jos giminaitis pradėjo kažką jam sakyti. Tuo metu J. pradėjo bėgti nuo jo, o jis norėdamas su J. pakalbėti pradėjo bėgti jai iš paskos, rėkdamas: "stok", o jos giminaičiui vardu A. pasakė: "nelįsk, nes užmušiu, nes ne tavo reikalas". Tuo metu kažkas, nežino kas, jam papurškė į veidą dujų, jis nuo skausmo nugriuvo ir tuo metu A. pradėjo jį spardyti į galvą. Po ko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis labai gailėjosi, kad padarė minėtą nusikaltimą, tačiau nori patikslinti, kad jis J. nenorėjo sužaloti ir jai asmeniškai negrasino, t.y. nenorėjo jos sužaloti. (b.l. 89).

Nukentėjusioji J. A. tyrimo metu parodė, kad prieš maždaug 6 mėnesius ji susipažino su K. D.. Nuo to laiko ji su juo pradėjo draugauti. K. D. jiems besusitikinėjant laikas nuo laiko vartojo alkoholinius gėrimus. Jis jai minėjo, kad turėjo problemų su alkoholiu, todėl "kodavosi". Prieš tris mėnesius K. D. jai pasipiršo ir jie pradėjo kartu gyventi jos tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jie turėjo atskirą kambarį, kur kartu vedė bendrą gyvenimą. 2019 m. gruodžio 23 d. sėdint prie Kūčių stalo jie visi simboliškai vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jos draugas kelias dienas toliau vienas vartojo alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus konfliktavo su ja. 2019 m. gruodžio 26 d. apie 10.00 val. atsikėlęs jos draugas, dar būdamas neblaivus, vėl pradėjo be priežasties prie jos kabinėtis, konfliktuoti. Ji supykusi dėl jo elgesio, jam pasakė, kad nenori jo matyti. Apie 13.00 val. ji surinko jo daiktus ir įsodinusi jį į automobilį išvežė pas jo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), o pati išvažiavo namo. Būnant namuose jos draugas jai skambinėjo, prašė atleidimo, vėliau skambino ir grasino, kad ji negyvens. Vakare jis jai pasakė, kad ji turi jam dar atiduoti jam priklausančią žemų dažnių kolonėlę su stiprintuvu, kurie buvo jos automobilyje. Ji jam pasakė, kad gali susitikti ir jam atiduos jo daiktus. Jos draugas pasakė, kad ji atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) į aikštelę prie parduotuvės "Maxima", kur jis paims savo daiktus. Ji bijodama savo draugo, kadangi jis prieš tai jai grasino, paėmė kartu savo pusbrolį A. J.. Apie 19.40 val. ji kartu su pusbroliu savo automobiliu Audi A3 atvažiavo į "Maxima" aikštelę, kur jos jau laukė jos draugas. Ji išlipo iš savo mašinos, priėjo prie savo draugo ir pasakė, kad jis gali paimti savo daiktus iš jos mašinos. Draugas pradėjo konfliktuoti ir agresyviai nusiteikęs spyrė iš dešinės kojos į pilvo sritį, tačiau ji atsitraukė ir jis nepataikė. Tai pamatęs jos pusbrolis, jos draugą paėmė už rankos ir pradėjo jo klausti, ką jis daro, tačiau jos draugas buvo labai agresyviai nusiteikęs ir pusbrolio neklausė. Pusbrolis laikydamas jos draugui už rankos staiga jai sušuko, kad ji bėgtų, kadangi jis turi peilį. Ji išsigandusi pradėjo bėgti, o jos draugas ištrūkęs iš jos pusbrolio, pradėjo ją vytis grasindamas, kad ją užmuš. Jai bėgant, jos draugas ją prisivijęs bandė durti į nugaros sritį su kažkokiu daiktu, kurio ji nematė, tačiau tik spėjo perbraukti juo jai per liemenę. Ji bėgdama šaukė pagalbos ir staiga kažkoks nepažįstamas vaikinas, kurio ji duomenų nežino, pribėgęs papurškė jos draugui į akis dujų. Draugas gavęs dujų nukrito ant žemės, o ji tuo metu paskambino į policiją. Belaukiant policijos ji pamatė, kaip jos pusbrolis priėjęs prie jos draugo su koja paspyrė du atsuktuvus su mėlynomis rankenomis, kurie gulėjo šalia jos draugo. Atsuktuvus ji galės atpažinti. Tai pirmas kartas, kai jos draugas grasino ją nužudyti. Ji mano, kad jos draugas galėjo savo grasinimus įvykdyti, kadangi buvo neprognozuojamas. Ji bijo savo draugo, bijo dėl savo ir jos artimųjų sveikatos ir net gyvybės. (b.l. 31)

2020 m. vasario 27 d. apklausta papildomai J. A. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau 2019 m. gruodžio 26 d. duotų parodymų. Patikslina, kad K. D. nėra jos sugyventinis, jie kartu pragyveno pas jos tėvus iki įvykio, t.y. iki 2019 m. gruodžio 26 d. tik 1,5 mėn., t. y. nuo 2019 m. spalio mėn. pabaigos. Jokio bendro ūkio jie neturėjo. Ji nuo 2019 m. gruodžio 26 d. K. D. nematė, tik jis parašė vėliau SMS su atsiprašymais, bet jai jis negrasino. Kaip ji suprato, tai jis nori taikytis su ja, tačiau ji kategoriškai atsisako. 2019 m. gruodžio 26 d. jis jai tikrai žodžiu grasino: "jeigu aš su tavim negyvensiu, tai tu negyvensi šitame pasaulyje", tai buvo kai 2019 m. gruodžio 26 d., apie 11.00 val., kai jie važiavo jos automobiliu iš Rudaminos km. link pas jo tėvus. Tai pat jis žodžiu grasino su ja fiziškai susidoroti, jau apie 19.50 val., kai ji jau buvo (duomenys neskelbtini), t. y. kai jis pradėjo bėgti jai iš paskos su atsuktuvu, tai pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu bei rėkti: "suka, kurva, bliad, prostitutė, tu vis tiek negyvensi, pasivysiu, ir tu negyvensi". Ji labai išsigando, nes suprato iš jo žodžių, kad jis ją nužudys. Dujų jam papurškė kažkas iš praeivių, kas toks, ji nežino, atpažinti negali. Kodėl ji, kai skambino antrą kartą į 112, pasakė, kad jos pusbrolis jam papurškė į veidą, nežino, gal labai išsigando ir todėl taip pasakė. Ji matė, jau po įvykio, kai pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, tai paėmė du atsuktuvus ir tvirtina, kad su minėtais atsuktuvais K. D. norėjo ją sužaloti. Ji dėl minėto įvykio patyrė moralinę žalą - 1000 Eur ir dėl šios sumos reiškia civilinį ieškinį. Prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu. Taikytis su K. D. atsisako. (b.l. 43)

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 17.00 val. jam būnant namuose pas jį atvažiavo jo pusseserė J. A.. Atvykusi pusseserė jam pasakė, kad susipyko su savo būsimu vyru K. D., su kuriuo jie kartu gyveno jau apie tris mėnesius. Jiems besikalbant, daug kartų jo pusseserei skambino jos draugas, kuris jai grasino. Jis grasinimus girdėjo, kai jo pusseserė buvo įjungusi garsiakalbį savo mobiliajame telefone. Vėliau jo pusseserė išvažiavo. Apie 19.00 val. jam paskambino jo pusseserė, kuri paprašė jo kartu nuvažiuoti ir atiduoti jos draugui priklausančius daiktus, kadangi ji po draugo grasinimų labai jo bijo. Jis sutiko ir jie su pusseserės automobiliu nuvažiavo į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės "Maxima". Jis su savo pussesere išlipo iš automobilio ir priėjo prie K. D., kuris tuo metu jau laukė jų. Jiems priėjus staiga K. D. būdamas agresyviai nusiteikęs su dešine ranka bandė trenkti jo pusseserei į pilvo sritį. Jis jam to neleido padaryti sugriebęs už rankos. Tada K. D. bandė spirti su koja jo pusseserei taip pat į pilvo sritį, tačiau nepataikė. Jam belaikant K. D. už rankos, jis pamatė, kad jis laiko kažkokį blizgų daiktą, panašų į peilį, rankoje, su kuria norėjo trenkti jo pusseserei į pilvo sritį. Jis sušuko savo pusseserei, kad jis turi peilį ir kad jo pusseserė bėgtų. Jo pusseserė pradėjo bėgti, taip pat pradėjo bėgti ir jis, kadangi nežinojo, kas K. D. šaus į galvą. K. D. pradėjo vytis jo pusseserę grasindamas, kad nužudys. Netrukus kažkoks praeivis vaikinas, kurio duomenų nežino, pribėgęs papurškė į akis K. D. dujų. Gavęs dujų K. D. nukrito ant žemės. Jis pribėgęs prie jo pamatė, kad jis rankoje laiko atsuktuvą mėlynos spalvos rankena. Jis atsuktuvą išmušė iš jo rankos ir paspyrė atokiau, bei pasakė savo pusseserei, kad jį skambintų 112. Belaukiant atvykstant policijos, kažkas iš praeivių, kurie tuo metu buvo priėję prie jų, pasakė, kad K. D. ištraukė iš rankovės dar vieną atsuktuvą, kurį kažkas iš praeivių taip pat išmušė jam iš rankos. Netrukus atvyko policija, kuri sulaikė K. D.. Jis mano, kad K. D. savo grasinimus galėjo įvykdyti. Atpažinti atsuktuvus su kuriais K. D. norėjo smogti jo pusseserei jis galės (b.l. 52).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 26 d. 19.48 val. užfiksuota, kad J. A. kviečia pagalbą, nes jos buvęs vaikinas „Maxima“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu grasino jai peiliu. Grasinimai buvo realūs, kadangi K. D. jai bandė su atsuktuvu smogti į nugaros sritį (b.l. 4-7).

2020 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole perklausyti ir aprašyti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai dėl įvykio 2019 m. gruodžio 26 d. 1-as iškvietimas buvo 2019 m. gruodžio 26 d., 19:46:34, garso įrašo trukmė -00:01:13 min. Kalba J. A., prašo iškviesti policiją dėl to, kad prie p/c MAXIMA, (duomenys neskelbtini) užpuolė su peiliu buvęs vaikinas. Kalba labai susijaudinusi. Pasakė, kad greitosios pagalbos nereikia. 2-as iškvietimas buvo 2019 m. gruodžio 26 d., 19:50:20, garso įrašo trukmė-00:00:48 min. J. A. klausė, kada atvažiuos policiją, taip pat pasakė, kad buvęs vaikinas guli, ir kad jam "dujų papurškė jos pusbrolis" (b.l. 57).

Nukentėjusioji J. A. pateikė pareiškimą policijai, kuriame nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 19.45 val. susitiko su buvusiu vaikinu K. D. adresu (duomenys neskelbtini). Atvežė jo daiktus. Išlipus iš mašinos jis bandė jai suduoti smūgius kojomis. Tada pusbrolis liepė jai bėgti, o K. D. išsitraukė atsuktuvą ir pradėjo ją vytis. Iš parduotuvės išėjęs vyras užpurškė jam dujų į akis. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 9-10).

2019 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė yra neaptverta, ties pastatu su iškaba "Maxima". Minėtas pastatas yra pažymėtas Nr. 112. Ant pastato sienų yra vaizdo stebėjimo kameros. Aikštelė yra pažymėta juostomis, joje stovi įvairūs automobiliai. Ties pastato kampu ant gatvės, kuri yra pažymėta geltona juosta, baloje guli juodos spalvos plastikinis laikiklis. Ant laikiklio vienos pusės yra užrašas "Stalwart", o ant kitos užrašai "2 atsuktuvų rinkinys". Plastikinis laikiklis yra paimtas ir supakuotas į voką nr. 1. Įvykio vietoje daugiau reikšmingų tyrimui objektų nėra. Pridėtos fotonuotraukos (b.l. 14-19).

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos 3 būrio vyriausiasis patrulis T. B. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d., 19.50 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvęs draugas grasina peiliu. Nuvykus minėtu adresu rado sėdintį ant žemės K. D., kurio veidas buvo kruvinas. Jis paaiškino, kad kažkas jam papurškė dujų. Šalia jo rado du atsuktuvus. Vėliau priėjo J. A., kuri paaiškino, kad tai jos buvęs draugas, kuris konflikto metu grasino jai atsuktuvu, bet jai pavyko pabėgti. Pridėti du atsuktuvai (b.l. 22).

2019 m. gruodžio 27 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti du atsuktuvai. Vienas atsuktuvas yra su 22 cm bendro ilgio (rankena plastikinė, juodos mėlynos spalvos 12 cm ilgio, ant jos yra užrašai "STALWART PH2X100 MM"). Antras atsuktuvas yra su 22 cm bendro ilgio (rankena plastikinė, juodos mėlynos spalvos 12 cm ilgio, ant jos yra užrašai "STALWART 6X100 MM"). Pridėtos fotonuotraukos. (b.l. 23-27).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN -0217 kvito matyti, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 20.24 val. K. D. buvo nustatytas 1, 30 promilių girtumas (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Vertindamas byloje surinktus duomenis, teismas pirmiausia pažymi, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2019 m. gruodžio 26 d. apie 19.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko kaltinamasis K. D. ir nukentėjusioji J. A., kurie prieš tai kurį laiką gyveno kartu, bet išsiskyrė dėl tol, kad kaltinamasis pradėjo sistemingai vartoti alkoholį, su tikslu, kad nukentėjusioji perduos kaltinamajam priklausančius daiktus. Susitikus tarp jų įvyko konfliktinė situacija. Ši aplinkybė neabejotinai nustatyta kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo A. J. parodymais.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir kaltinamasis duodamas parodymus teisme vienodai nurodė, kad konflikto metu K. D. pradėjo J. A. atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, bandė jai spirti. Dėl to nukentėjusioji pradėjo nuo kaltinamojo bėgti. K. D. vijosi nukentėjusiąją rankoje laikydamas atsuktuvą, bėgdamas iš paskos jai grasino užmušti. Kaltinamasis teismo posėdyje neneigė vydamasis nukentėjusiajai išsakęs grasinimą užmušti, pripažino, kad jis išsitraukė atsuktuvą ir rankoje jį laikė vydamasis J. A. su tikslu ją išgąsdinti. Taigi teismas vertina, kad šiuo veiksmu jis sąmoningai siekė bauginamojo efekto.

Nustačius, kad K. D. išsakė grasinimus nukentėjusiajai, kad ją nužudys, siekiant veiką kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad išsakytas grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas pirmiausia pažymi, kad šiuo aspektu yra reikšminga tai, kaip nurodytą grasinimą suvokė nukentėjusioji, t. y. J. A.. K. D. pasakyti grasinimai ją nužudyti sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Tokią išvadą pagrindžia pati veikos situacija- K. D. šį grasinimą išsakė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, vydamasis bėgančią nukentėjusiąją rankoje laikė atsuktuvą, taip pat prieš tai jau atlikęs jos atžvilgiu fizinio smurto veiksmą – bandymą spirti nukentėjusiajai į pilvą. Vertinant šio grasinimo įvykdymo realumą pažymėtina, kad nukentėjusioji teigė, jau anksčiau K. D. telefonu ir važiuojant mašinoje jai grasino, kad ji negyvens, jei jį paliks, todėl ji bijojo viena su juo susitikti ir kartu pasiėmė į susitikimą pusbrolį A. J.. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad K. D. gali įvykdyti savo grasinimą ją nužudyti. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad situaciją kaip grėsmingą suvokė ir pašalinis asmuo, kuris pripuolęs prie kaltinamojo, papurškė jam į akis dujų. Tai, kad kaltinamasis nenorėjo nužudyti J. A., teigė tik norėjęs ją pagąsdinti, jo veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi nustačius K. D. siekį nužudyti J. A., jo veika būtų kvalifikuojama ne kaip grasinimas nužudyti, bet kaip pasikėsinimas nužudyti.

Taigi atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji (tiesioginė tyčia) nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai K. D. veikoje, todėl K. D. pripažintinas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo patėvio R. K. atsakomybėn (b.l. 153). BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. D. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (b.l. 37), neteistas, bet 2015 m. jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo BK 38 straipsnio pagrindu susitaikius su nukentėjusiuoju (b.l. 103), per pastaruosius penkerius metus baustas tik administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus: KET pažeidimus, važiavimą keleivine kelių transporto priemone be bilieto, viešosios tvarkos ir rimties pažeidimus (b. l. 99-102), psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas (b.l. 106-110), kas jį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad jo padaryta tokio pobūdžio nusikalstama veika buvo vienkartinė (b. l. 46). Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pagal teismų praktiką laikoma, kad asmuo nusikalto pirmą kartą, kai jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų (LAT nutartys 2K-P-85/2008, 2K-239/2008). Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme K. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamojo veiksmais fizinė žala nukentėjusiajai ar turtinė žala svetimam turtui nepadaryta, pusė nukentėjusiosios nurodytos neturtinės žalos (500 Eur) kaltinamasis jau atlygino, teismo posėdyje nurodė galintis atlyginti visą neturtinę žalą, nes dirba. Įvertinus kaltinamojo charakterizuojančių duomenų visumą –jauno amžiaus, kuriame požiūris į visuomenės normas ir visuotines vertybės dar formuojasi ir yra paveikiamas teigiama linkme, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, kaltinamojo teigimu, nusikalstamą veiką padarė alkoholio įtakoje, jokių ketinimų kaip nors pakenkti nukentėjusiajai neturėjo, ir kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis K. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Dėl to, kad formaliai šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokurorė, ji neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo patėvį R. K..

Bylos duomenimis, R. K. yra brandaus amžiaus asmuo, dirbantis, savo darbe (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai kaip atsakingas, nekonfliktiškas, pareigingas darbuotojas, konfliktines situacijas sprendžiantis abiem pusėms priimtinu būdu (b.l. 163); jis nėra teistas, praeityje nebaustas administracine tvarka. Jis gyvena kartu su posūniu K. D., nurodo, kad santykiai tarp jų labai artimi, grįsti stipriu emociniu ryšiu, tarpusavio pasitikėjimu, tarp jų nėra buvę konfliktinių situacijų. R. K. asmenybė tiek pagal ją apibūdinančias savybes, tiek pagal gyvenimo patirtį nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai. Visos šios aplinkybės sudaro laiduotojui galimybę daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltininko elgesiui.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris darys teigiamą įtaką kaltinamajam K. D. jiems kartu gyvenant šeimoje bei artimai bendraujant, palaikant kaltinamąjį, o tuo pačiu ir turint galimybę K. D. stebėti bei kontroliuoti jo veiksmus, daryti įtaką jo sprendimams.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam K. D. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, tuo pačiu nesukeliant jam sunkių teisinių pasekmių, kylančių dėl pritaikytos baudžiamosios atsakomybė, teismas sprendžia, kad kaltinamasis K. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 1 metams be užstato. Teismo vertinimu nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones, nes K. D. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, yra jauno amžiaus.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad dėl kaltinamojo veiksmų, šiam atsuktuvu grasinant ją nužudyti, ji labai išsigando ir iki šiol yra išsigandusi (b. l. 46). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė 2020 m. liepos 9 d. Swedbank mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog jis atlygino nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos (b.l. 164). Nukentėjusioji J. A. prašė tenkinti jos ieškinį dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos dalies – 500 Eur.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosios J. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad naudotas psichinis smurtas prieš nukentėjusiąją – jos vijimasis grasinant nužudyti truko labai trumpai, kaltinamojo veiksmai praktiškai iš karto buvo nutraukti, panaudojant prieš jį savigynos priemonę – dujas. Nukentėjusiajai dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas tik išgąstis, taip pat ji viešoje vietoje patyrė pažeminimą ir nemalonumą, priversta bėgti nuo ją persekiojančio kaltinamojo, aplinkui esant žmonėms. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas įvykis būtų sukėlęs nukentėjusiajai ilgalaikes psichinio pobūdžio pasekmes: išsivysčiusį nesaugumo jausmą, patirtą psichinę traumą, ji šias pasekmes būtų šalinusi medikamentais.

Taip pat teismas atsižvelgia į K. D. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis jauno amžiaus, dirba, jis jau atlygino ženklią sumą – pusę prašomos neturtinės žalos sumos. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kad nemalonūs pojūčiai nukentėjusiajai truko labai trumpai, J. A. naudai be jau atlygintos 500 Eur sumos priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti iš K. D.. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir kaltosios pusių.

Kiti klausimai.

K. D. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. A., draudžiant lankytis jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 74), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 26 d. 20.05 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d. 12.18 val. (b.l. 69, 73).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini: vokas Nr. 1, kuriame yra juodos spalvos plastikinis laikiklis (2019 m. gruodžio 31 d. kvitas B Ser. BBB Nr. 2PK004060 b.l. 21), vokas kuriame yra du atsuktuvai (2019 m. gruodžio 31 d. kvitas B Ser. BBB Nr. 2PK004061), saugomi centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą K. D. atžvilgiu nutraukti.

K. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti: voką Nr. 1, kuriame yra juodos spalvos plastikinis laikiklis (2019 m. gruodžio 31 d. kvitas B Ser. BBB Nr. 2PK004060 b.l. 21), voką kuriame yra du atsuktuvai (2019 m. gruodžio 31 d. kvitas B Ser. BBB Nr. 2PK004061), saugomus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje.

Nukentėjusiosios J. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš kaltinamojo K. D. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. A. naudai.

Išaiškinti K. D., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas