- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 2YT-5155-223/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02123-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M.
- Kategorijos
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., G. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė prašymą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės E. M. , gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė E. M. palikimą pradėdamas valdyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe E. M. priklausančią buto/patalpos- buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, UN (duomenys neskelbtini), kambarių skaičius-1, bendras plotas-34,47 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Jos mirties dieną pareiškėjas ir E. M. bendrąja jungtine nuosavybe valdė nekilnojamąjį daiktą- butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas minėtą butą pradėjo faktiškai valdyti ir juo naudotis ( rūpintis, prižiūrėti, mokėti mokesčius, tvarkyti ir pan.) iškart po sutuoktinės mirties. Pas notarą dėl palikimo priėmimo po E. M. mirties niekas nesikreipė. Suinteresuoti asmenys/palikėjos vaikai G. M. ir G. M. palikimo atsisakė.
Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 5-6). Po palikėjos mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinis/pareiškėjas ir vaikai: G. M. ir G. M. ( b.l. 8-11). Po palikėjos mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimo byla neužvesta ( b.l.7) .
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ( CK 5.3 straipsnis ). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai ( CK 5.1 straipsnis). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą ( CK 5.2 straipsnis ). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius . Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį , 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .
Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjos E. M. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo. Pareiškėjas yra palikėjos sutuoktinis ir įpėdinis pagal įstatymą ( CK 5.11 straipsnis, 5.13 straipsnis), todėl turi teisę į palikimą likusį po E. M. mirties. Kiti įstatyminiai įpėdiniai palikimo atsisakė.
Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams .
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, suinteresuotų asmenų atsiliepimų, rašytinių bylos įrodymų matyti, kad iškart po palikėjos E. M. mirties jos įpėdinis V. M. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. gyveno paveldėtiname bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus V. M. tęsia iki šiol. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad yra draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškime ir atsiliepimuose nurodytų aplinkybių visuma, įvertinus įpėdinio V. M. faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai , kad įpėdinis su paveldėtinu turtu elgiasi kaip paveldimo turto savininkas ir tai trunka gana ilgą laiką, pretenzijų dėl to niekas nereiškia, darytina išvada, kad V. M. po savo sutuoktinės E. M. mirties (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88, 92-93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270, 293, 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. pareiškimą tenkinti.Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat atsiradimo momento įstatymo nustatytu terminu ir palikimą valdo nuosavybės teise iki šiol.
Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.