Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. W. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-05-12 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro M. J. 2016-03-03 nutarimo atmesti skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos medžiagos skundo nagrinėjimui matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra patalpintas Norvegijos Karalystės pilietis S. W..

2015-12-16 S. W., būdamas Lukiškių TI-K kameroje, susižalojo kairę ranką. S. W. nurodė tai padaręs dėl Kalėjimų departamento direktorės Ž. M. neveikimo, nes jam neverčiami atsakymai į norvegų kalbą, be to, jam draudžiama naudotis asmeniniais pinigais, taip darant psichologinį spaudimą, vedantį jį prie savižudybės. S. W. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 133 straipsnyje.

2016-01-15 nutarimu, išnagrinėjus S. W. pareiškimą, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 133 straipsnyje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2016-03-03 nutarimu S. W. skundas atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016-05-12 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Skunde pareiškėjas S. W. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-05-12 nutartį ir jo skundą patenkinti, pavesti Lukiškių tardymo-izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriui pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 133 str. Nurodo, kad jis susižalojo dėl Kalėjimų departamento direktorės veiksmų – atsisakymo pareiškėjui išversti į norvegų kalbą atsakymus į jo skundus, nors Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo 2014-12-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-1628/2014 nurodyta, kad Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas privalo išversti dokumentus į norvegų kalbą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-06-21 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-303/2013 jam uždrausta disponuoti savo lėšomis, todėl jis negali pats susimokėti už atsakymų į skundus vertimus į jam suprantamą kalbą. Lukiškių TI-K parduotuvėje jis pirko maisto produktus už pinigus, kuriuos dovanojo šeima, kad galėtų nusipirkti būtiniausių daiktų. Teigia, kad jo šeima pinigų dokumentų vertimams neturi. Kalėjimų departamento direktorė toliau ignoruoja teismo sprendimą, todėl pareiškėjas save žaloja.

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 168 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek prokuroro 2016-03-03 nutarimas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-05-12 nutartis yra priimti, nepažeidžiant minėtų Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nes šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 133 str., požymių, tai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, skunde pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir pagrįstų skundžiamos nutarties neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą patvirtinančių argumentų, iš esmės atkartojo skunduose prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien subjektyvus asmens manymas, jog galimai buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, dokumentų neišvertimas į pareiškėjo gimtąją norvegų kalbą negali būti vertinamas nei kaip žiaurus, nei kaip klastingas elgesys, galintis vesti asmenį prie savižudybės. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-10 sprendimu buvo konstatuota, jog Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas privalo išversti atsakymus į skundus į pareiškėjui suprantamą kalbą, taigi vertintina, kad pareiškėjas jau pasinaudojo savo teise apskųsti tokio pobūdžio pareigūnų veiksmus (neveikimą), ką pagrįstai pažymėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje.

Kita vertus, skunde pats pareiškėjas nurodė, jog 2016-03-03 prokuroro nutarimo vertimą į norvegų kalbą gavo (b.l.1), skundžiama nutartis taip pat išversta į norvegų kalbą (b.l.30), šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjui laisvės atėmimo įstaigoje yra sudarytos sąlygos naudotis jam suteiktomis teisėmis gauti dokumentų vertimus bei apskųsti procesinius sprendimus. Todėl jo nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi pinigais apribojimo neturi reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartimi pareiškėjo skundas ir jame nurodytos aplinkybės liko neišnagrinėtos, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas atliko pakankamą pareiškėjo nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą, atsakė į visus esminius pareiškėjo skundo argumentus. Ikiteisminio tyrimo teisėjo pagrindinė funkcija šiame ikiteisminio tyrimo etape yra įvertinti aukštesniojo prokuroro nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Pastebėtina, kad pareiškėjas yra ne kartą save žalojęs ir prašęs pradėti ikiteisminius tyrimus pagal BK 133 straipsnį, nurodydamas iš esmės analogiškas aplinkybes dėl jo galimai pažeidžiamų procesinių teisių gauti dokumentų vertimus į jam suprantamą kalbą. Išnagrinėjus šiuos prašymus, atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus. Procesinių sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus pagrįstumas ir teisėtumas patikrinti prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir aukštesniojo teismo, pareiškėjo skundai netenkinti, pripažinus juos nepagrįstais. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai sustiprina išvadą, padarytą Lukiškių TI-K, atlikus tarnybinį tyrimą dėl S. W. savęs žalojimo, kad S. W. savęs žalojimo veiksmus tikslinga pripažinti priemone atkreipti į save dėmesį, išreiškiant nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo S. W. skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir tai buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose sprendimuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo S. W. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-05-12 nutartį.

Nutartis neskundžiama.