- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-505-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01302-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- K. U.
- Atsakovas
- L. U.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. U. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. U. ieškinį atsakovui L. U. dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
I. K. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo iš atsakovo L. U. bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-10-14 nutartimi tenkino ieškovės K. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo L. U. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai A. U., sūnui L. U. ir sūnui A. U. mokant kiekvienam vaikui kas mėnesį po 300,00 Lt nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. U..
Šalies argumentai
I. K. U. pateikė teismui prašymą pakeisti nustatytą laikino išlaikymo dydį ir kiekvienam vaikui – A. U., A. U. ir L. U., padidinti iki 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisiant iš L. U. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, kad iš esmės pasikeitė padėtis – sūnui A. U. buvo nustatytas atopinis dermatitas, kurio gydymui ieškovė turi papildomų išlaidų, paaiškėjo būrelių, rinkliavų kainos, teismui pateikiama atsakovo darbo užmokesčio pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas gauna 2800,00 Lt atlyginimo, t.y. ženkliai daugiau nei ieškovė, taip pat atsakovas turi turto, todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo gali prisidėti ženkliai didesne dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, netenkino.
Teismas nutartyje nurodė, kad būtinybę pakeisti laikino išlaikymo dydį ieškovė grindė pasikeitusia padėtimis, t.y., kad vienam iš vaikų nustatytas atopinis dermatitas. Tačiau teismas pažymėjo, kad išlaikymo dydį ieškovė prašo padidinti visiems 3 vaikams. Taip pat, ieškovė nurodė, kad paaiškėjo būrelių bei rinkliavų kainos. Teismas nurodė, kad iš prie atsiliepimo į priešieškinį pateiktų priedų – Kaišiadorių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašto bei studijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovės rašto nėra aišku, kuris iš tėvų moka už darželį bei meninio ugdymo studiją. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės aplinkybės (lopšelio-darželio bei meninio ugdymo studijos lankymas, atsakovo turtine padėtis) egzistavo ir ieškovei buvo žinomos ir kreipiantis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei teismui priimant 2014-10-14 nutartį. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog nepakeitus nustatyto laikino išlaikymo dydžio bus pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė K. U. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė teigia, kad teismas yra nenuoseklus, kadangi iš principo pripažįsta proceso eigoje atsiradusią faktinę aplinkybę dėl specialaus vaiko A. U. poreikio, tačiau ir tam vienam vaikui, A. U., laikino išlaikymo nepadidino. Be to, teismui buvo pateikti visi įrodymai, kad šalių nepilnametė dukra turi poreikių, kurie taip pat reikalauja daug papildomų išlaidų (t.y. dalyvavimas įvairiuose koncertuose ir konkursuose, plaukų puoselėjimas ir kt.), tačiau teismas šios aplinkybės visai nevertino. Be to, ir vyresnysis šalių sūnus L. turi savo pomėgių, kuriems atsakovo teikiamo laikino išlaikymo nepakanka. Visas išlaidas dengia ieškovė ir tai patvirtina teismui pateikiama pažyma studijos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pažymima, kad už pamokėles moka mama - ieškovė, bei teismui pateikiama pažyma iš darželio, kurioje pažymima, kad mėnesinį mokestį už darželio lankymą moka ieškovė K. U.. Be šių dokumentų ieškovė pateikia teismui ir pažymą iš ugdymo įstaigos, kurioje pažymima, kad mokykloje nuolatos vyksta mokami renginiai, už kuriuo taip pat moka mama. Ieškovė pažymi, kad tėvas palikęs šeimą nusišalino nuo visų savo pareigų vaikams, jis su jais visai nebendrauja, nelanko, nepasiima, atitinkamai atsakovas nepatiria jokių papildomų išlaidų, išskyrus mokamo laikino išlaikymo. Teismo išvada, kad ieškovei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo žinoma, kad vaikai lankys darželį, būrelį, bei buvo žinoma apie atsakovo gaunamas pajamas yra nepagrįsta. Ieškovė, pateikdama teismui pareiškimą tiksliai neįvertino, nes objektyviai negalėjo vaikų poreikiams išleidžiamų sumų, nes mokslo metai buvo tik ką prasidėję, dar nebuvo tikslių grafikų papildomai lankomų būrelių, be to nebuvo tiksliai žinomos su mokykla ir papildomais būreliais susijusios išlaidos. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei buvo žinomas atsakovo pajamų dydis. Tačiau ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo gaunamą atlyginimą, nes pastarasis klaidino tiek ją, tiek teismą pateikdamas pažymą iš „Sodros“ jog po mėnesinis atlygis sudaro tik 1300 Lt. Ieškovė per savo atstovę pateikė prašymą atsakovo darbovietei ir buvo gauta pažyma, kurioje nurodyta, kad jo atlyginimas yra ženkliai didesnis ir jis sudaro net 2800 Lt. Paaiškėjus šiai aplinkybei akivaizdu, kad atsakovas prie vaikų laikino išlaikymo gali prisidėti ženkliai didesne išlaikymo suma, nei šiuo metu nustatyta, kuri siektų minimalų išlaikymo dydį, t.y po 500 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovas prisideda tik nustatyta 300 Lt dydžio kiekvienam vaikui laikino išlaikymo suma. Daugiau pinigų vaikams neskiria, pastaruoju metu su vaikais nebendrauja, jų nepasiima, nepadeda mamai jų nuvežti į gydymo įstaigą, būrelius. Dėl šios priežasties trijų nepilnamečių vaikų išlaidos dar labiau išauga ir teismo nustatytas 300 Lt laikinas išlaikymas pažeidžia vaikų teises, nes yra labai ribojami jų poreikiai, prie kurių jie buvo pripratę, kai šalys gyveno kartu. Šių atsakovo skiriamų pinigų nepakanka. Nustatytas laikinas išlaikymas yra ženkliai per mažas. Atsakovo skiriamo išlaikymo ir ieškovės gaunamų pajamų išlaikyti trims nepilnamečiams vaikams nepakanka, prie vaikų išlaikymo prisidėti turi ir ieškovės tėvai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas L. U. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad minimaliems vaikų poreikiams tenkinti teismas teisingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatė atsakovui mokėti kiekvienam vaikui kas mėnesį po 300 Lt/mėn. (300 Lt/mėn. X 3 vaikai = 900 Lt/mėn.) nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo ir priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Toks išlaikymo priteisimas atitiktų tikslus, jei atsakovas vengtų apskritai teikti išlaikymą vaikams, todėl ieškovės užsispyrimas išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymo (priteisimo) iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, yra neadekvatus situacijai. Atsakovas vaikams ir taip teikė bei teikia išlaikymą savanoriškai - du kartus per mėnesį pervesdavo ir perveda į ieškovės sąskaitą pinigus. Kadangi praktiškai nėra galimybės užtikrinti, kaip tai numato LR CK 3.203 str. normos nuostata, kad ieškovė uzufrukto teise valdydama nepilnamečiams vaikams skiriamas lėšas, jas vaikams ir skiria. Todėl, kad bent dalinai būtų užtikrinama, kad vaikams skirtos išlaikymo lėšos bus naudojamos tik jų išlaikymui, objektyviau būtų, kad ieškovė pateiktų konkrečias vaikų išlaikymui, sveikatos palaikymui bei edukacijai būtinas skirti sumas, kurias galėtų atsakovas tikslingai apmokėti. Nepilnamečių vaikų poreikio šiems tikslams ieškovė iki šiol nei teismui, nei atsakovui nepateikė. Pateiktos pažymos yra tik epizodinio požymio ir visumos vaikų poreikio lėšoms neįrodo. Taip pat ieškovė niekaip neįrodė, kad teismo nustatytas laikinasis išlaikymas vaikams po 300 Lt/mėn. yra nepakankamas. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip tai numato LR CK 3.203 str. norma, kad vaikams skirtas išlaikymo lėšas naudoja tik jų poreikiams. Todėl atsakovas mano, kad teismo nustatyta, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovo savanoriškai dar prieš jų nustatymą teikiama 300 Lt/mėn. suma kiekvienam vaikui ir savalaikiai pervedamas du kartus per mėnesį (po avanso 450 Lt ir po atlyginimo gavimo 450 Lt), nepilnamečių vaikų minimaliems poreikiams tenkinti yra pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė ir yra laikino išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir yra ne vyresnis negu 24 metų, priteisimas (CK 3.192¹ str., CPK 145 str. 1 d. 11 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo iš atsakovo L. U. bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (b.l.11-17). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-10-14 nutartimi tenkino ieškovės K. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo L. U. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai A. U., sūnui L. U. ir sūnui A. U., mokant kiekvienam vaikui kas mėnesį po 300,00 Lt nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. U. (b.l.22-23). Ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti nustatytą laikino išlaikymo dydį ir kiekvienam vaikui – A. U., A. U. ir L. U., padidinti iki 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisiant iš L. U. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 40-48). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, netenkino (b.l. 57-58). Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog nepakeitus nustatyto laikino išlaikymo dydžio bus pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai.
Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d. teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to, teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2328/2013).
Kaip matyti, iš bylos duomenų, ieškovė savo prašymą ieškovė grindė tuo, kad iš esmės pasikeitė padėtis – sūnui A. U. buvo nustatytas atopinis dermatitas, kurio gydymui ieškovė turi papildomų išlaidų, taip pat paaiškėjo vaikų lankomų būrelių, rinkliavų kainos, teismui pateikiama atsakovo darbo užmokesčio pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas gauna 2800,00 Lt atlyginimo, t.y. ženkliai daugiau nei ieškovė, taip pat atsakovas turi turto, todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo gali prisidėti ženkliai didesne dalimi. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog nepakeitus nustatyto laikino išlaikymo dydžio bus pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės atskirojo skundo, padidinant teismo priteistą laikiną išlaikymą iki 500 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Konstatuotina, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pakankamais įrodymais nėra pagrįstas ieškovės prašymas pakeisti teismo nustatytą laikino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti skirtas išlaikymas reikalingas nuolat ir kiekvieną dieną, tik preliminariai įvertinami vaiko poreikiai, nesprendžiant ginčo iš esmės. Laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą ieškovės nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus kiekvieno vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad visos bylos aplinkybės bus išsamiai išanalizuotos bei įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, išlaikymo dydis bus nustatytas tik teismui priėmus galutinį sprendimą šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą.