Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

suinteresuotam asmeniui Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorei Jolantai Marcinkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. A. D. buvo pripa­žin­tas neveiksniu, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. A. D., Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Neveiksniu pripažinto J. A. D. sveikata nepagerėjo, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl ryškaus nekintamo asmenybės defekto, pagal UAB „Lazdijų sveikatos centro“ psichiatro pažymą jis negeba tvarkytis visuose turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. A. D. nekalba ir atsisako bendrauti, į klausimus visiškai nereaguoja. Savo pajamomis nedisponuoja, nes nesuvokia tokio poreikio, nesuvokia sutarčių informacijos, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo. Jis niekur nesilanko, patiria stresą norinti jį kur nors išsivesti, gyvenamosios aplinkos priežiūra nesirūpina ir tokio poreikio nesuvokia, savo higiena nesirūpina, naudoja sauskelnes. Valgio pats pasigaminti nesugebėtų, o valgo tik tada, kai lieka vienas. Savo sveikatos būklės nesuvokia, medikų nurodymų savarankiškai vykdyti nesugeba.

Suinteresuotas asmuo Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Marcinkienė su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad globojamasis J. A. D. nuolat guli, nenori keltis, nekalba ir atsisako bendrauti. Jam 2017 m. gruodžio mėnesį buvo nustatytas ilgalaikės globos poreikis, jis dėl savo būklės savarankiškai gyventi negalėtų, todėl prašo pripažinti jį neveiksniu visose srityse.

Suinteresuotas asmuo J. A. D. posėdyje nebuvo išklausytas, nes jis nekalba ir iš globos įstaigos atsisako išvykti, o 2015 m. vasario 18 d. – kovo 16 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad šaukti jį į teismo posėdį nerekomenduojama (e. b. T 3, b. l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-72-393/2015 J. A. D. pripažintas neveiksniu (e. b. T 3, b. l. 23-24). Nagrinėjant minėtą civilinę bylą J. A. D. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būklei nustatyti. Iš civilinėje byloje Nr. e2-72-393/2015 esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad J. A. D. psichikos sutrikimas F20.0 Paranoidinė šizofrenija, kuris egzistuoja nuolat, J. A. D. konstatuoti pakitimai yra negrįžtamojo pobūdžio, progresuojantys, ir jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (e. b. T 3, b. l. 13-15).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad globėjas per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinis J. A. D. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose J. A. D. yra neveiksnus.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad J. A. D. yra abejingas aplinkai, prasmingas verbalinis kontaktas minimalus, pagal prasmę atako tik į elementariausius klausimus, dezorientuotas laike, emocijos blankios, asmenybė regresavusi, netekusi įgūdžių, yra socialinėje atskirtyje, interesais minimalūs, mąstymas žemo produktyvumo, lėtas, silpna dėmesio koncentracija, pažeista tiek ilgalaikė, tiek fiksacinė atmintis, psichiatro įkaitoje yra nuo 1966 m., daug kartų gydytas psichiatrinio profilio stacionare, konstatuotas paranoidinės šizofrenijos progresuojantis defektas. Ekspertizės metu jam konstatuotas psichikos sutrikimas F20.0 Paranoidinė šizofrenija, dėl kurios konstatuoti pakitimai yra negrįžtamojo pobūdžio, progresuojantys, ir dėl kurių J. A. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (e. b. T 3, b. l. 13-15).

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J. A. D. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Jo globėjo atstovė patvirtino, kad J. A. D. sveikatos būklė negerėja. Byloje pateiktas 2017-09-28 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad J. A. D. psichiatro įskaitoje yra nuo 1958 m., jam nustatyta diagnozė - paranoidinė šizofrenija, jis turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis negeba (e. b. T 3, b. l. 27). Liudytoja apklausta Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja N. S. patvirtino, kad su Jonu A. D. dirba nuo 2014 metų ir jo būklė nuo pripažinimo neveiksniu iki šios dienos ne tik nepagerėjo, bet ir pablogėjo. Liudytoja patvirtino, kad dabartinu metu jis visiškai atsisako bendrauti ir su niekuo nekalba, niekuo nesidomi, iš patalpų išeiti nenori ir nėra buvęs gryname ore už įstaigos sienų nuo jo pripažinimo neveiksniu, o norint jį kur nors išvesti reikėtų panaudoti fizinę jėgą. J. A. D. bijo bet kokių pokyčių. Jis nesuvokia, kad norint valgyti maistą reikia jį išsipakuoti, todėl pavyzdžiui neatidaryto jogurto ar neišvynioto saldainio jis nevalgo kol jie neišpakuojami. Taip pat nesuvokia, kad reikia rūpintis savo higiena, nesiprausia, nesiskuta, vaikšto su sauskelnėmis. Pinigų poreikio jis nesuvokia, savo sveikatos taip pat nesuvokia ir vaistų gerti nenori, nesuvokia, kad reikia jų dėl ligos. Jis negalėtų savarankiškai priimti sprendimų jokioje srityje.

Nesant jokių duomenų apie neveiksniu pripažinto J. A. D. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-72-393/2015 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo matyti, kad J. A. D. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. T 3, b. l. 22). Į bylą pateikta 2017-10-26 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-41 dėl J. A. D. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iš kurios matyti, kad jis nekalba ir atsisako bendrauti, į klausimus visiškai nereaguoja. Savo pajamomis nedisponuoja, nes nesuvokia tokio poreikio, nesuvokia sutarčių informacijos, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, jis niekur nesilanko, patiria stresą norinti jį kur nors išsivesti, gyvenamosios aplinkos priežiūra nesirūpina ir tokio poreikio nesuvokia, savo higiena nesirūpina, naudoja sauskelnes, valgio pats pasigaminti nesugebėtų, o valgo tik tada, kai lieka vienas, savo sveikatos būklės nesuvokia, medikų nurodymų savarankiškai vykdyti nesugeba (e. b. T 3, b. l. 28-33).

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto J. A. D. sveiktos būklė nepagerėjo, o priešingai – pablogėjo, todėl pripažinti jį nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiškai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, J. A. D. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti J. A. D. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. A. D. psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat ir yra progresuojantis, o jo sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis yra visiškai apatiškas bet kokiai veiklai ir bijo pokyčių, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl psichikos sutrikimo pobūdžio ir vidinės demotyvacijos. Todėl pripažinti jį neveiksniu šioje srityje, kuri jam nėra aktuali, ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra būtinybės. Tuo tarpu riboti J. A. D. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti J. A. D. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje jis galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. A. D. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų J. A. D. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jam pačiam. Todėl kitose srityse J. A. D. pripažintinas neveiksniu.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti J. A. D. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėjas turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-72-393/2015, kuriuo J. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti J. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą Lazdijų rūmus.