Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-17 · Administracinė byla Nr. I-2056-789/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-17
Bylos Nr.
I-2056-789/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04647-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2056-789/2014Proceso Nr. 3-61-3-04647-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-11-19 nutartimi (b. l. 16–17) priėmė pareiškėjo R. D. skundo (b. l. 1–2) dalį, kurioje prašoma priteisti atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl galimai neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) pareigūnų veiksmų. 2013-12-11 teisme gautas pareiškėjo 2013-12-05 patikslintas skundas (b. l. 39–41), kuriame jis prašo priteisti atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 17 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K jo laisvė buvo apribota laikotarpiu nuo 2007-08-23 iki 2008-06-23, buvo patalpintas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Nurodė, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų kreipėsi psichologinės pagalbos. Mano, kad 2009 m. Seimo kontrolierės pažyma patvirtina antisanitarijos, kamerų perpildymo ir pasityčiojimo iš nuteistųjų faktą. Atkreipė dėmesį, kad laikymo sąlygos žalojo ne tik psichinę, tačiau ir fizinę sveikatą, turėjo papildomų išlaidų maisto papildams, buvo atimta galimybė į šeiminius santykius. Pažymėjo, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, buvo pažeminta garbė ir orumas, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, sumažėjo bendravimo galimybės, nutrūko šeiminiai ryšiai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K 2013-12-04 (b. l. 23–26) ir 2014-01-07 (b. l. 49) teisme gautuose atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kiek laiko, kokiose kamerose ir su keliais asmenimis pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-08-25 iki 2011-08-29. Prašė taikyti trejų metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl laikotarpiu nuo 2007-08-28 iki 2008-06-11 padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atkreipė dėmesį į tai, kad per visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2011-08-25 iki 2011-08-29 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-11-19 nutartimi priėmė pareiškėjo R. D. skundo dalį, kurioje prašoma priteisti atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų, ir atsisakė priimti skundo dalį, kurioje prašoma priteisti atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė dėl galimai neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų (b. l. 16–17). Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K kalėjo laikotarpiu nuo 2007-08-23 iki 2008-06-23, tačiau teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo R. D. nurodytas laikotarpis nėra tikslus, t. y. Lukiškių TI-K jis kalėjo laikotarpiu nuo 2007-08-28 iki 2008-06-11 (b. l. 30–33). Be to, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo patalpintas ir laikotarpiu nuo 2011-08-25 iki 2011-08-29 (b. l. 27), tačiau ginčo byloje dėl šio laikotarpio laikymo sąlygų nėra, nes, kaip matyti iš pradinio ir patikslinto skundo (b. l. 1–2, 39–41), pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K 2007–2008 m.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K 2013-12-04 (b. l. 23–26) ir 2014-01-07 (b. l. 49) teisme gautuose atsiliepimuose prašė taikyti trejų metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl laikotarpiu nuo 2007-08-28 iki 2008-06-11 padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimai padaryti laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2013-09-30. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų padarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie netinkamas kalinimo sąlygas. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, t. y. 2013-09-30 į teismą kreipėsi praleidęs taikytiną trejų metų senaties terminą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės atstovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenustatyta, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.)

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti 2007–2008 m. jam padarytą neturtinę žalą taikytinas ieškinio senaties terminas ir R. D. skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str. ir Civilinio kodekso 1.131 str. 1, 2 d., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo R. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė