Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-08-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4177-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-07
Bylos Nr.
A15.-4177-1100/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
B. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-4177-1100/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03409-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.7.1; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. S. (B. S.),vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

B. S. 2019 m. balandžio 28 d. apie 0.29 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti, neįregistravęs jo nustatyta tvarka, važiuodamas pro stovintį automobilį KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, į jį atsitrenkė. Tęsdamas manevrą, važiavo toliau ir atsitrenkė į automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, kai įvykio metu padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

B. S. šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

B. S. teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Astra, nes jo brolis buvo pastatęs transporto priemonę ant važiuojamosios dalies. B. S., norėdamas perstatyti automobilį, važiavo transporto priemone, tačiau kliudė automobilį, po to automobilio galu – kitą transporto priemonę. Pajutęs, kad kliudė automobilį, jis išsigando, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl išvažiavo. Kieme buvo kitų žmonių, tačiau nematė, kad kažkas jį stabdytų. Automobilis, kurį vairavo, nebuvo registruotas jo vardu, transporto priemonė buvo konfiskuota, nors tuo metu automobilis buvo jo žinioje. Jo brolis J. M. (J. M.) taip pat vairuodavo automobilį Opel Astra. Nežino, kodėl jis rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nevairavo automobilio.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. 2019 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną patruliuodamas kartu su kolega apie 0.50 val. gavo budėtojo nurodymą nuvykti į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvykus juos pasitiko K. L., kuri paaiškino, kad 2019 m. balandžio 28 d. apie 0.20 val. akivaizdžiai neblaivus vairuotojas išlipo ir atgal įsėdo į juodos spalvos automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o išvažiuodamas iš kiemo apgadino jai priklausantį automobilį KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dar du automobilius: Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. K., automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. S. (V. S.), ir pasišalino nežinoma kryptimi (b. l. 3).

K. L. 2019 m. balandžio 28 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad šią dieną apie 0.20 val. matė, kaip akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, išlipęs iš automobilio, svirduliavo, įsėdęs į automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) apgadino tris automobilius: automobiliui Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino galinį dešinės pusės bamperį, automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino galinį dešinės pusės bamperį, o automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – galinį kairės pusės žibintą ir bamperį. Ji šaukė bandydama sustabdyti automobilį, bet jis nesustojo ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo atvykęs ir užėjęs į (duomenys neskelbtini) namą, galimai lankėsi pas kažką (b. l. 17).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

E. K. 2019 m. balandžio 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad šią dieną apie 1.30 val. išgirdo pro langą garsus (duomenys neskelbtini) kieme, todėl išėjo pasiaiškinti. Tada pamatė, kad buvo apgadintas jos automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės bamperis ir žibintas. Kaimynai, buvę kieme, paaiškino, kad jos automobilį apgadino Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pasišalino (b. l. 19).

Šalies argumentai

E. A. rašytiniame paaiškinime išdėstė, kad 2019 m. balandžio 28 d. apie 0.27 val. pastebėjo akivaizdžiai neblaivų vyrą, išlipantį iš automobilio Opel Astra, todėl paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešdamas, kad girtas asmuo išlipo iš automobilio ir nuėjo į namo laiptinę. Apie 0.34 val. šis vyras sėdo į minėtą automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga kliudydamas du automobilius. Išbėgęs į lauką pamatė nuvažiuojantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kiti eismo įvykį matę asmenys nurodė, kad taip pat buvo kliudytas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį sukėlęs vyras buvo akivaizdžiai girtas, 175–180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsiai apsirengęs, buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) butų laiptinę (b. l. 20).

M. R. 2019 m. balandžio 28 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad šią dieną apie 0.35 val. stovėdamas prie laiptinės kieme išgirdo moters riksmą „nevažiuok, girtas sudaužysi visas mašinas“. Išėjęs į atviresnę vietą, pamatė automobilį, manevruojantį atbuline eiga. Tai pastebėjęs, jis ėmė bėgti automobilio link, kad įsidėmėtų automobilio numerius. Bėgdamas išgirdo trenksmą, tuo metu automobilis kliudė automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pribėgęs prie bandančio išvažiuoti automobilio, įsidėmėjo, kad tai buvo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį pamatęs šio automobilio vairuotojas padidino greitį ir išvažiavo iš kiemo (b. l. 21).

Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilių Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 7–13).

Iš 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykyje buvo apgadinti automobiliai: Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas galinis bamperis) ir Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas galinis bamperis ir galinis dešinės pusės žibintas) (b. l. 4–6).

Iš (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainavo 247,10 Eur (b. l. 36–37).

(duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad automobilio KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendra remonto suma yra 195,24 Eur (b. l. 38–39).

2019 m. kovo 2 d. 19.27 val. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad A. U. (A. U.) pardavė automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) B. S. (b. l. 23).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra A. U. (b. l. 24).

G. U. 2019 m. gegužės 10 d. rašytiniame paaiškinime yra nurodyta, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vyro A. U. vardu. Transporto priemonė kovo 2 dieną buvo parduota, pardavime dalyvavo ir ji. Automobilis buvo parduotas B. S., kuris buvo atvykęs iš Ukrainos (b. l. 25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės S. K. 2019 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad B. S. nurodė, jog jis nevairuoja automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o transporto priemonę nenaudojama stovi kieme. Vėliau B. S. teigė, kad automobilis buvo nutemptas jam nebūnant namuose, kur yra automobilis, jis nežino (b. l. 40).

J. M. 2019 m. gegužės 20 d. rašytiniame paaiškinime yra užfiksuota, kad jis nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. nebuvo Lietuvoje ir apie eismo įvykį nieko nežino (b. l. 29–30).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. 1-1292-270/2019 B. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio:

B. S. 2019 m. kovo 3 d. apie 0.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 415 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) vairavimą.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad B. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia išvada darytina įvertinus paties B. S. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: tiesioginiai nagrinėjamą įvykį stebėjusių K. L., E. A. ir M. R. rašytinius paaiškinimus, kitų asmenų (E. K. ir G. U.) rašytinius paaiškinimus, policijos pareigūno M. S. 2019 m. balandžio 28 d. tarnybinį pranešimą, 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio schemą, byloje esančias nuotraukas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės.

KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Byloje nustatyta, kad B. S. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, be to, važiuodamas buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovinčius automobilius KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Be to, K. L., E. A. ir M. R. buvo tiesioginiai nagrinėjamo įvykio liudytojai, t. y. jie betarpiškai matė B. S. automobilio Opel Astra vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo jo veiksmais faktus. Be to, eismo įvykį matęs E. A. apibūdino Opel Astra vairuotojo išvaizdą, kuri atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Minėti asmenys savo rašytiniuose paaiškinimuose detaliai nurodė aplinkybes, kurios tarpusavyje sutampa ir viena kitą papildo. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šie asmenys būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti B. S.. Tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėjusių K. L., E. A. ir M. R. nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina policijos pareigūno M. S. 2019 m. balandžio 28 d. tarnybinis pranešimas, E. K. rašytinis paaiškinimas, 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio vietos schema ir byloje esančios nuotraukos. Policijos pareigūnas M. S., atvykęs į įvykio vietą, bendravo su K. L., E. A. ir M. R., kurie jam nurodė tokias pačias aplinkybes, kurios užfiksuotos jų rašytiniuose paaiškinimuose. E. K. rašytinis paaiškinimas papildo minėtų asmenų nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio. Byloje esančiose nuotraukose ant automobilių KIA Ceed ir Opel Zafira aiškiai matyti apgadinimai. Analizuojant nuotraukas, 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio vietos schemos duomenis, pagal kuriuos objektyviai nustatyti automobilių apgadinimų mechanizmas ir jų lokalizacija, nekyla abejonių, kad automobilis Opel Astra kontaktavo su automobiliais KIA Ceed ir Opel Zafira. Tai, kad automobiliams KIA Ceed ir Opel Zafira buvo padaryta reali turtinė žala, patvirtina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys dėl automobilių taisymo darbų. B. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tokią aplinkybę taip pat patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamasis įsakymas. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 9, 14 ir 126 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

B. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis, vairuodamas automobilį Opel Astra, pajuto kliudęs kitus automobilius, tačiau išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad K. L., tiesiogiai matydama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais sukelia eismo įvykį, šaukė bandydama, kad šis sustabdytų automobilį, o M. R. buvo pribėgęs prie B. S. vairuojamos transporto priemonės. Kita vertus, jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos nepasilikdamas ir niekam nepranešdamas apie jį. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobiliams KIA Ceed ir Opel Zafira padaryti apgadinimai yra akivaizdūs, taigi žymūs. Tai, kad B. S. juto vairuojamu automobiliu atsitrenkęs į kitas transporto priemones, be kita ko, patvirtina M. R. ir E. A. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad jie girdėjo transporto priemonių kontakto garsą. Taigi tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėjusių asmenų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad B. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus kitoms transporto priemonėms, kai jų visi savininkai tuo metu nebuvo eismo įvykio vietoje, ir, užuot kvietęs policijos pareigūnus, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad B. S. šiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus, nes teismo posėdžio metu nurodė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos bijodamas atsakomybės, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai pažeidė KET 222 punkto reikalavimą.

(duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 247,10 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini) išrašą, automobilio KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainavo 195,24 Eur. Taigi, bendra padaryta žala automobiliams – 442,34 Eur, kuri nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, B. S. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymas.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad B. S., įsigijęs automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistravo jo nustatyta tvarka ir jį vairavo. B. S. pripažino šio administracinio nusižengimo padarymą teismo posėdžio metu. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina 2019 m. kovo 2 d. 19.27 val. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje užfiksuota, kad A. U. pardavė minėtą automobilį B. S., ir G. U. rašytinis paaiškinimas. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, aptariamas automobilis nebuvo perregistruotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardu pasikeitus automobilio savininkui. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad B. S. pažeidė ANK 415 straipsnio 2 dalies nuostatas.

IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

B. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinius nusižengimus, tačiau tai nevertintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad, tiriant administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, B. S. apskritai neigė nagrinėjamo įvykio dieną vairavęs automobilį Opel Astra, o nurodė, kad tai galėjo daryti J. M. (b. l. 27–28, 40). Kita vertus, šis asmuo paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keltą versiją (b. l. 29–30, 33). Šiuo atveju B. S. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, kai administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija surinko pakankamai įrodymų dėl jo kaltės padarius administracinius nusižengimus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad B. S. pripažino savo kaltę savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų visumos. Tokio kaltės pripažinimo negalima laikyti nuoširdžiu gailesčiu.

B. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas B. S. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: dirba, nebaustas administracine tvarka (b. l. 2). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, B. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.).

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta B. S. paskyrus už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą baudas, kurių dydžiai lygūs sankcijų vidurkiams (atitinkamai 35 Eur, 430 Eur ir 1425 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

B. S., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė, po to kai apgadino kelis automobilius, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Ši specialioji teisė jam buvo atimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. 1-1292-270/2019. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 23 d., o B. S. nepraėjus nė vienai savaitei be jokios svarbios objektyvios priežasties vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai vengia laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Reikšminga ir tai, kad byloje nustatyta, jog jis pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs vietos, siekdamas išvengti atsakomybės, nes iš B. S. jau anksčiau teismo sprendimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, piktybiškai, jo KET 222 punkto nesilaikymas nebuvo atsitiktinis.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, nutaria B. S. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieniems metams ir šešiems mėnesiams. Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas dėl B. S. padarytos nusikalstamos veikos, o šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 23 d. Taigi nagrinėjamu atveju nėra tikslinga spręsti klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, nes jis išspręstas minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. S. (B. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

B. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudą

B. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1425 Eur (tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, B. S. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1425 Eur (tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, B. S. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19103048971.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis