Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jolitai Čarnienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Astai Kelmelienei, nedalyvaujant pareiškėjoms S. Š. ir I. K.-B., viešame teismo pasėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. Š. ir I. K.-B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. Š. į parengiamąjį posėdį neatvyko, jai trys šaukimai apie šį posėdį buvo siųsti į gyvenamąją ir darbo vietas (b.l. 52-53, 59), tačiau grįžo neįteikti. Vadovaujantis CPK 121 str. 2d., kadangi pareiškėja nepranešė apie procesinių dokumentų įteikimo būdo ir adreso pasikeitimą, šaukimai laikytini įteiktais ir byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

Pareiškėja I. K.-B. taip pat neatvyko į parengiamąjį posėdį, apie posėdį jai pranešta tinkamai (b.l. 50), todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas (lot. causa petendi) ir ieškinio dalykas (lot. petitium) - tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo (pavyzdžiui, priteisti žalos atlyginimą, priteisti išlaikymą, grąžinti neteisėtai atleistą darbuotoją į darbą, įpareigoti atsakovą pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamu ir pan.), tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai.

Ieškinyje pareiškėjos kelia vieną reikalavimą - prašo pripažinti, kad sprendimas siūlyti atšaukti susirinkimą – 2012 02 16 planuotas eitynes „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“, apie kurį buvo informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 02 14 raštu Nr.(A27V128)-R-768, buvo neteisėtas ir nepagrįstas, juo buvo pažeista teisė į taikių susirinkimų ir saviraiškos laisvę, tačiau šio sprendimo panaikinti neprašo. Teismo nuomone, iš esmės toks pareiškėjų prašymas yra pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismo tvarka faktai yra nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę (paprastai ypatingosios teisenos tvarka), suinteresuotais asmenimis byloje yra patraukiami asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, teismo sprendime turi būti nurodoma, kokiu tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Civilinio proceso kodekso 272 straipsnyje yra išvardyta, kokie juridinę reikšmę turintys faktai yra nustatinėjami šia tvarka. Sąrašas yra nebaigtinis, tačiau tokiu būdu gali būti nustatomi tik tie faktai, kuriems nustatyti įstatymai nenumato kitokios tvarkos (Civilinio proceso kodekso 272 straipsnio 2 dalies 15 punktas). Kaip juridinę reikšmę turintys faktai faktinės aplinkybės pripažįstamos tuomet, kai įstatymas numato, kad teismo sprendimas su faktų konstatacija rezoliucinėje dalyje turi būti pateikiamas kitiems asmenims, įstaigoms ar organizacijoms, sprendžiančioms dėl asmens teisių, o pareiškėjas nustatytąja tvarka dokumentų negali gauti kitaip, kaip teismo keliu (Civilinio proceso kodekso 273 straipsnis). Tuomet asmuo, panaudodamas įstatymo numatytas įrodinėjimo priemones pagal įrodinėjimo taisykles, siekia įrodyti, kad tam tikri dėl jo teisių sprendimo svarbūs faktai egzistavo ar yra dabar. Jeigu asmens prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukelia teisinių pasekmių, tai jis nenustatinėjamas (Civilinio proceso kodekso 272 straipsnio 1 dalis).

Asmenų ginčui spręsti reikalingi faktai civilinėje byloje yra faktinės bylos aplinkybės ir jos betarpiškai nustatinėjamos civilinio proceso tvarka renkant, tiriant ir vertinant įrodymus toje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Prašymas nustatyti tokį faktą ar jų visumą konkrečioje byloje reiškia, kad šalis prašo pripažinti egzistuojant ieškininį reikalavimą pagrindžiančią faktinę aplinkybę - ieškinio pagrindą. Jis nustatomas tam, kad pagrįstų asmens subjektinę teisę. Ar ieškinio pagrindą sudaranti aplinkybė teismo pripažįstama, pasisakoma teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, o ne rezoliucijoje. Kai faktinė aplinkybė konstatuojama, tai, pritaikius teisės normą, reguliuojančią konkretų teisinį santykį, sprendžiama, ar asmeniui priklauso subjektinė teisė, ar ji pažeista, o teismo sprendimo rezoliucijoje priimamas sprendimas dėl pažeidimo pašalinimo. Civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo pareikštas reikalavimas, kurio esmę sudaro prašymas pripažinti ieškininio reikalavimo pagrindą, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nors jis ieškininiame pareiškime išdėstytas atskiru prašymu. Materialiniu teisiniu reikalavimu yra konkretus prašymas apginti pažeistą teisę – panaikinti, sprendimą, priteisti pinigus, vykdyti prievolę, atstatyti šalis į pirmykštę padėtį, pripažinti ieškovui teisę ir pan. (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-483/2002).

Pripažinimas, kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas, yra žinomas, tačiau įstatymas kalba ne apie fakto pripažinimą, o apie teisės pripažinimą (Civilinio kodekso 6 straipsnis, galiojančio CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Teisė pripažįstama tuomet, kai ji nepagrįstai ginčijama ar kitaip varžoma, o pagal aplinkybes gali būti apginta teismo sprendimu ją pripažinus.

Šiuo atveju prašymas pripažinti faktą (kad sprendimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas) yra prašymas nustatyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, o pareiškėjų pažeista ar ginčijama teisė būtų apginta panaikinus minėtą sprendimą, tačiau pareiškėjos tokio reikalavimo nereiškė, į teismo posėdžius vengė atvykti, bylos eiga nesidomėjo, todėl teismui nebuvo galimybės išsiaiškinti, ko iš tikrųjų siekia pareiškėjos, užvesdamos bylą.

Prašymas, kuris ieškinyje nurodytas kaip materialinis teisinis – pripažinti sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, iš viso negali būti vertinamas kaip ieškinio reikalavimas, nes jis nesukels pareiškėjoms teisinių pasekmių, todėl jų ieškinys yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Nutraukus bylą, iš pareiškėjų valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 293 str. 1d., 294 -295 str.,

NUTAR I A:

Civilinę bylą Nr. 2-8850-775/2012 nutraukti.

Priteisti iš pareiškėjų S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 13,50 Lt (trylika litų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.