Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-17 · Administracinė byla Nr. eI-2043-609/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
eI-2043-609/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01229-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
D. Z.
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės muitinės
Advokatai
Ginas Augustinaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2043-609/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01229-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.9.10; 1.10.10; 1.38; 3.21
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo D. Z. atstovui advokato padėjėjui Ginui Augustinaičiui, atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Žanetai Brazdeikienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundus atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. Z. skundais prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-06-17 sprendimą Nr. 10000314396 “Dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-213 sprendimu Nr. 2TR-19-0036 įregistruotų mokesčių išieškojimo nepradėjimo“ dalyje dėl 22 672,00 Eur muito mokestinės prievolės išieškojimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje ir 2015-06-17 sprendimą Nr. 10000314404 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“.

Nurodė, jog atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-06-17 sprendimu Nr. 10000314396 “Dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-23 sprendimu Nr. 2TR-19-0036 įregistruotų mokesčių išieškojimo nepradėjimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas Nr. 10000314396) nusprendė nepradėti lentelėje nurodytų įregistruotų mokesčių (PVM, akcizo, PVM delspinigių, akcizo delspinigių, baudos) išieškojimo pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-23 sprendimą Nr. 2TR-19-0036, kol bus išnagrinėtas mokestinis ginčas ir 22 672,00 Eur muito mokestinę prievolę išieškoti iš mokesčių mokėtojo kredito įstaigoje, o 2015-06-17 sprendimu Nr. 10000314404 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių sąskaitų kredito įstaigoje“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas Nr. 10000314404), nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje.

Paaiškina, jog skundais ginčijamų sprendimų priėmimo pagrindu yra 2015-04-23 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas, kuriuo pareiškėjas ir kiti asmenys pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, jam paskirta bauda, apskaičiuoti delspinigiai, įregistruota mokestinė prievolė muitinei ir jis įpareigotas sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą prievolę. Pažymi, jog minėtą sprendimą apskundus Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), 2015-06-11 sprendimu buvo sustabdytas skundo nagrinėjimas iki bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje. Nurodo, jog ginčijamu sprendimu Nr. 10000314396 nuspręsta 22 672,00 Eur muito mokestinę prievolę išieškoti iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje, o šio sprendimo pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas Nr. 10000314404, kuriuo nuspręsta 22 672,00 Eur mokestinę nepriemoką nurašyti iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje. Akcentuoja, kad ginčijamo sprendimo Nr. 10000314396 dalis neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių mokestinių prievolių atsiradimą ir apskaičiavimą ir išieškojimą, o ginčijamas sprendimas Nr. 10000314404 priimtas kito neįsiteisėjusio institucijos sprendimo pagrindu. Mano, jog jis negali būti muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, nes atsakovė neturi objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog pareiškėjas įsigijo (gavo) ir laikė akcizais apmokestintas prekes. Teigia, jog ginčijamas sprendimas Nr. 10000314404 galėjo būti priimtas tik įsiteisėjus sprendimui dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, atsakovė neturėjo juridinio pagrindo sprendimo, kuriuo nutarta priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš pareiškėjo sąskaitos, priėmimui. Tai, kad asmuo yra įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199² straipsnio 1 dalyje, organizavimu nesuponuoja neginčijamos išvados, kad jis žinojo ir/ar turėjo žinoti apie ginčo prekes ir apie jų neteisėtą įvežimą, kad nėra tenkinamos Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos sąlygos dėl pareiškėjo pripažinimo muito mokesčio subjektu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašo skundus patenkinti visiškai, juose ir jo teismo posėsžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepimuose nurodyta, jog ji su skundais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Teigia, jog pareiškėjas laikytinas muitinės skolininku, nes jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje. Akcentuoja, jog mokestinė nepriemoka įregistruota Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-23 sprendimu Nr. 2TR-19-0036, kuris yra apskųstas Muitinės departamentui. Remiasi Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsniu ir teigia, jog skundo pateikimas nesustabdo Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-23 sprendimo Nr. 2TR-19-0036 įgyvendinimo. Teigia, jog Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis numato, kad kilus mokestiniam ginčui, skundo padavimas sustabdo ginčijamų baudų, mokesčių ir delspinigių priverstinį išieškojimą, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas įstatymo 95 straipsnyje. Pabrėžia, jog 2015-05-28 raštu buvo kreiptasi į pareiškėją, jį informuojant apie pareigą per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos įvykdyti 22 672,00 Eur muito mokestinę prievolę arba arba pateikti garantinį raštą. Teigia, jog per nurodytą terminą pareiškėjas prašymo neįvykdė, todėl ginčijamas sprendimas Nr. 10000314396 buvo sustabdytas 32 6537,00 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas, o 22 672,00 Eur muito mokestinės nepriemokos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo sąskaitą kredito įstaigoje. Pažymi, kad mokestinė nepriemoka įregistruota dėl neteisėtos veikos, todėl mano, kad atsakovė turėjo teisę imtis priemonių, numatytų Mokesčių administravimo įstatyme, ir muito mokestinę nepriemoką nurašyti iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundus atmesti atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu jos nurodytų argumentų pagrindu.

Konstatuojama

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas (toliau – ir Muitinės įstatymas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas), 1992-10-12 Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Europos Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005-05-27 įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintos Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-23 sprendimu Nr. 2TR-19-0036 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes" (b.l. 18-21), piliečiai D. K., P. Ž., D. Z. pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, jiems paskirta 31570 Eur bauda už mokėtinų mokesčių nedeklaravimą, priskaičiuota 1934 Eur delspinigių ir įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 22 672,00 Eur muito, 231410 Eur akcizo, 61623 Eur PVM, 31570 Eur baudos, 1527 Eur akcizo delspinigių ir 407 Eur PVM delspinigių.

Muitinės departamento 2015-06-11 sprendimu Nr. 1A-260 „Dėl D. Z. skundo" (b.l. 22,23) D. Z. 2015-05-15 skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-23 sprendimo Nr. 2TR-19-0036 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes" nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00032-15.

Atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės ginčijamu sprendimu Nr. 10000314396 (b.l. 24,25) nuspręsta nepradėti lentelėje nurodytų įregistruotų mokesčių išieškojimo pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-23 sprendimą Nr. 2TR-19-0036 iki bus išnagrinėtas mokestinis ginčas, o 22 672,00 EUR muito mokestinę prievolę išieškoti iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje.

Vadovaujantis ginčijamu sprendimą Nr. 10000314396 buvo priimtas ginčijamas sprendimas Nr. 10000314404 (b.l. 17), kuriuo nuspręsta 22 672,00 EUR mokestinę nepriemoką nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje.

Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga muitinė, kuri administruodama pridėtinės vertės mokesčius ir akcizus yra laikoma mokesčių administratoriumi (Mokesčių administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-05-21 iki 2015-07-01) 15 straipsnio 2 dalis). Mokesčių administratorius turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas (Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktas). Mokesčio nepriemoka apibrėžiama kaip mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma (Mokesčio administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktas apibrėžia mokesčių mokėtojo sąvoką plačiąja prasme – tai asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė sumokėti mokestį. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas). Detalus teisinis reguliavimas, apibrėžiantis skolos muitinei atsiradimą ir mokesčių mokėtojus muitų atžvilgiu, yra 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo įtvirtintas Bendrijos muitinės kodeksas.

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodyta, jog importo skola muitinei atsiranda, į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai įvežant importo muitais apmokestinamas prekes. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalis).

Remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2362/2011) pažymėtina, jog importo skolos muitinei atsiradimą suponuoja vien neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją faktas.

Kadangi nustatyta, jog 22672 Eur sudaranti muito mokestinė nepriemoka įregistruota dėl neteisėtos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas laikytinas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodyta, jog jeigu mokėtina muito suma nebuvo sumokėta per nustatytą laikotarpį, muitinė turi pasinaudoti visomis galiojančių teisės aktų jai suteiktomis teisėmis, įskaitant vykdymą, kad būtų užtikrintas minėtos sumos sumokėjimas. Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Bendrijos muitinės kodekso, reglamentuojančio muito mokesčių administravimą, 244 straipsnis numato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, jog sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba, kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus.

Taisyklių 4 punkte nurodyta, jog mokestinę nepriemoką ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permoką administruoja ta teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje, nustatytoje Muitinės departamento direktoriaus 2002-02-22 įsakymu Nr. 98 „Dėl teritorinių muitinių reorganizavimo“, yra Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo deklaruota gyvenamoji vieta arba juridinio asmens buveinė.

Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką mokesčių administratorius įgyja, jeigu mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Nors mokestinis ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-04-23 sprendimo Nr. 2TR-19-0036 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes" teisėtumo ir pagrįstumo nėra pasibaigęs o pareiškėjas nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo, remdamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-238/2007) teisėjų kolegija pažymi, jog pareigos mokėti mokesčius, atleidimo nuo jos pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-2362/2011 pažymėjo, jog muitinės skolininku pripažinimas pagal vieną iš Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies įtraukų savaime nepaneigia nei galimos kitų asmenų atsakomybės, nei tokių asmenų tarpusavio atsakomybės regreso tvarka.

Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas yra laikytintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pagrindu, skundo teiginys, jog mokestinė prievolė apskaičiuota, neturint objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog pareiškėjas įsigijo (gavo) ir laikė akcizais apmokestintas prekes, laikytinas nepagrįstu.

Skolininkui nesumokėjus sprendime nurodytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, teritorinė muitinė pagal aukščiau nurodytą sisteminę teisės normų analizę turi teisę priverstine tvarka išieškoti mokestinę nepriemoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1858/2014). Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje pažymėta, jog muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnis įvirtina galimybę visai arba iš dalies sustabdyti sprendimo dėl priverstinės mokestinės prievolės išieškojimo įgyvendinimą, tačiau minėta lengvata gali būti taikoma tik jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnį mokesčių administratorius gali taikyti tik esant ypatingoms aplinkybėms. Pareigą jas įrodyti turi pats skolininkas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2015-05-28 raštu Nr. (LM)-20/14-9663 (b.l. 65) pareiškėjo atstovas buvo informuotas apie jo atstovaujamo asmens pareigą sumokėti muitą arba pateikti banko ar draudimo bendrovės garantinį raštą negarantuotai 22 672,00 Eur muito mokestinei prievolei.

Duomenų, jog pareiškėjas sumokėjo muitą arba pateikė garantinį raštą negarantuotai muito mokestinės prievolės sumai byloje nėra, įrodymų, jog yra aplinkybių, kurios galėtų sukelti rimtų ekonominių ar socialinių sunkumų, pareiškėjas nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms vertintina, jog pareiškėjo mokestinės prievolės vykdymas buvo atliktas tiksliai pagal teisės aktų reikalavimus ir jų nustatytą tam tikrą harmoningą chronologiją, derinančią mokesčio mokėtojo teisę apskaičiuotus mokesčius sumokėti geruoju, pareigą sumokėti apskaičiuotus mokesčius ir mokesčių administratoriaus pareigą imtis priemonių, kad įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir nenuginčyti mokesčiai būtų išieškoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, nagrinėdamas bylą teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Skundais ginčijamus sprendimus įvertinus pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, pripažintina, jog jie priimti atsakovės kompetencijos ribose, minėtų aktų forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus, aktų turinys juridiškai pagrįstas, todėl jų panaikinti teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

skundus atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėLaimutė JokubauskaitėVida Stonkuvienė