- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-253-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- O. J.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas, Ukmergės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-47-627/2010 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei O. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės O. J. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys AB DnB NORD bankas, Ukmergės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. J. pateikė 2009-04-20 ieškinį, kurį 2009-08-03 patikslino, prašydamas:
1. Santuoką, sudarytą 1992-05-16 tarp O. G. (po santuokos J.) ir D. J., įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1181, nutraukti dėl O. J. kaltės;
2. Nutraukus santuoką, ieškovas pasilieka savo pavardę „J.“, o atsakovei šiuo klausimu palieka teisę apsispręsti pačiai;
3. Sūnaus D. J., gim. 1994-07-20, ir sūnaus K. J. gim. 1999-11-11, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu D. J.;
4. Priteisti iš O. J. sūnaus D. J. po 400 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo pirminio ieškinio pareiškimo pateikimo iki sūnaus pilnametystės – 2012-07-20;
5. Priteisti iš O. J. sūnaus K. J. išlaikymui po 400 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės 2017-11-11;
6. Nustatyti O. J. bendravimo su sūnumis D. ir K. tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje;
7. Padalinti turtą patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta 1992-05-16. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinės kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinės pareigų pažeidimo faktas. Atsakovės elgesys, priklausomybė nuo alkoholio ir jos neigiamos materialinės ir moralinės pasekmės šeimai – lojalumo pareigos, reiškiančios, kad sutuoktinis visada privalo veikti tiek kito sutuoktinio, tiek šeimos interesais. Toks atsakovės lojalumo pareigos pažeidimas daro nepataisomą moralinę žalą nepilnamečių vaikų auklėjimui, jų fizinei ir psichinei sveikatai (LR CK 3.3 str., 3.116 str., 3.117 str., 3.199 str., 3.123 str., 3.126 str., 3.127 str., 3.155 str., 3.156 str., 3.169 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str. 3.200 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė O. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad nuo 2007 m. ieškovas bei atsakovė šeimyninio gyvenimo nebegyveno. 2008-01-02 ieškovas pasakė, kad turi kitą moterį, nori laisvės ir visam laikui išvyko gyventi į Vilnių. Iš pradžių ieškovas mažai bendravo su vaikais, kartais paimdavo juos į Vilnių. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovė pageidauja, kad abu vaikai gyventų kartu ir broliški santykiai tarp jų galutinai nenutrūktų. Atsakovė, vertindama sūnaus D. pageidavimą, sutinka, kad jis gyventų su tėvu. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, ieškovė prašė, kad atsakovas gyvenamąjį namą paliktų vaikams lygiomis dalimis.
Tretysis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydamas, jog lankėsi (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu paaiškėjo, kad minėtu adresu gyvena O. J. bei du jos nepilnamečiai vaikai K. J. ir D. J.. Namas, kuriame įsikūrė minėti asmenys, yra remontuojamas, tačiau namuose labai tvarkinga ir švaru. Yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, nepilnamečiai turi savo atskirus kambarius. Nors name nėra pakankamai baldų, tačiau vaikai turi sąlygas ruošti pamokas, leisti laisvalaikį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas bendravo su K. ir D., pastarasis kategoriškai pareiškė, kad nori gyventi su tėvu D. J., nes su tėvu gyventi geriau bei linksmiau. Kasparas konkrečios nuomonės nereiškė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydamas atmesti patikslintą ieškinį dalyje dėl įsipareigojimų pagal 2006-02-10 Kreditavimo sutartį Nr. 81 ir 2006-021-31 Kreditavimo sutartį Nr. 55 vykdymo pakeitimo. Nurodė, kad už kredito pagal minėtas sutartis Nr. 81 ir Nr. 55 grąžinimą bankui D. J. ir O. J. atsako kaip solidarieji skolininkai. Bankas neprieštarauja, kad nustatyti dalis solidariojoje prievolėje (LR CK 6.6 str., 6.59 str., 6.192 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė O. J. pateikė priešieškinį, prašydama:
1. Paskirti nepilnamečiams vaikams D. J. ir K. J. stacionarinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę;
2. Nutraukti atsakovės ir ieškovo santuoką sudarytą 1992-05-16, įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo kaltės;
3. Po santuokos nutraukimo atsakovei O. J. palikti pavardę J., o ieškovui pagal jo pasirinkimą;
4. Nustatyti nepilnamečių vaikų D. J. ir K. J. gyvenamąją vietą su atsakove O. J.;
5. Nustatyti atskirai gyvenančio tėvo D. J. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais D. J. ir K. J.:
- kiekvieną mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 18 val. paimant iš jų gyvenamosios vietos iki sekmadienio 18 val. pristatant į jų gyvenamąją vietą,
- antrą Velykų, Kalėdų ir Naujųjų metų dienomis nuo 10 val. paimant iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant 18 val. į gyvenamąją vietą;
6. Priteisti iš ieškovo D. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir K. J. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, kurį uzufrukto teise naudos atsakovė nepilnamečių vaikų poreikiams;
7. Priteisti iš ieškovo D. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir K. J. už laikotarpį nuo 2008-02-16 iki 2009-08-13 periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui, tai sudaro 14400 Lt;
8. Visus sutartinius įsipareigojimus: kreditą, palūkanas ir visus kitus įsipareigojimus, kylančius iš 2006-01-31 Kreditavimo sutarties Nr. 55 bei 2006-02-10 Kreditavimo sutarties Nr. 81, sudarytų su AB DnB Nors banku, po santuokos nutraukimo padalinti atsakovei O. J. ir ieškovui D. J. lygiomis dalimis, kiekvienam po 1/2 dalį, tęsiant visus sutartinius įsipareigojimus solidariai pagal minėtas sutartis ir sutartomis sąlygomis, o visus kitus sutartinius įsipareigojimus priteisti D. J., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka su ieškovu iširo dėl jo kaltės. Nuo 2008-02-16 ieškovas nuolat gyveno Vilniuje, mažai bendravo su vaikais. Vaikams buvo labai didelis stresas, juos teko vesti pas psichologą ir kitus gydytojus. Šiuo metu ieškovas neleidžia vaikams matytis su atsakove nuo 2009-07-13, veikdamas juos psichologiškai (LR CPK 5 str.,83 str. 4 d., 212 str., LR CK 3.60 str., 3.69 str. 3.88 str., 3.92 str., 3.116 str., 3.118 str., 3.119 str., 3.126 str., 3.169 str., 3.170 str., 3,.174 str., 3.175 str. 3.178 str., 3.193 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.203 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas D. J. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad atsakovė bando gauti tam tikros turtinės naudos sau asmeniškai, tačiau visiškai ignoruoja prioritetinius vaikų poreikius ir traumuoja juos.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, nurodydamas jog neprieštarauja, kad sutuoktiniai D. J. ir O. J. nustatytų dalis solidariojoje prievolėje, t.y. kiekvienam po 1/2 dalį. Tokiu atveju vienas iš sutuoktinių, įvykdęs didesnę negu jam tenka prievolės dalį, įgis atgręžtinio reikalavimo teisę.
Tretysis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydamas, jog pokalbio su vaikais metu D. J. išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, nes ten linksmiau ir geriau. K. J. konkrečios nuomonės dėl gyvenamosios vietos nepareiškė. Atsakovė O. J. gera valia leido sūnui K. J. bendrauti su tėvu ir viešėti jo namuose Vilniuje, tačiau ieškovas nuo 2009-07-13 K. J. negrąžina į motinos namus, nesudaro sąlygų dalyvauti sūnaus auklėjime ir priežiūroje, trukdydamas motinai vykdyti motinos pareigas. Atsakovė O. J. nurodo, kad ieškovas gyvena kartu su buto savininke (duomenys neskelbtini), ir jos mažamečiu vaiku, todėl byloje yra svarbu nustatyti šio asmens požiūrį į J. vaikus ir vaikų požiūrį į ją.
Šalies argumentai
Atsakovė O. J. 2010-07-23 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki kol bus išnagrinėta byla, nustatyti atsakovės O. J. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais D. J. ir K. J. taip:
- vaikų vasaros atostogų metu nuo 2010-08-01 iki 2010-08-30 atsakovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), paimant nepilnamečius vaikus 2010-08-01 12 val. iš ieškovo gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus 2010-08-30 18 val.;
- vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu antrą lygią atostogų dalį, paimant nepilnamečius vaikus 12 val. iš ieškovo gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus 18 val. į ieškovo gyvenamąją vietą;
- kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, paimant vaikus 12 val. iš ieškovo gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus 18 val. į ieškovo gyvenamąją vietą. Nurodė, jog vienerius metus ieškovas D. J. neleidžia bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. ir K. J.. Ieškovė bandė susitikinėti su vaikais (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau pasimatymas trukdavo keletą minučių, nes ieškovas neleisdavo bendrauti.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010-07-27 nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus išnagrinėta byla, nustatė tokią atsakovės O. J., laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais D. J. ir K. J.:
1. Vaikų vasaros atostogų metu nuo 2010-08-01 iki 2010-08-30 atsakovės gyvenamojoje vietoje, paimant nepilnamečius vaikus 2010-08-01 12 val. iš ieškovo gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus 2010-08-30 18 val. į ieškovo gyvenamąją vietą.
2. Vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu antrą lygią atostogų dalį, paimant nepilnamečius vaikus 12 val. iš ieškovo gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus 18 val. į ieškovo gyvenamąją vietą.
3. Kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį: paimant nepilnamečius vaikus šeštadienį 12 val. iš ieškovo gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus sekmadienį 18 val. į ieškovo gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad 2009-08-20 ir 2010-02-23 Ukmergės rajono teismo nutartimis nepilnamečių D. ir K. J. laikina gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškovu. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė neturi teisės, o pagal Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. ir pareigos, bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Abu tėvai turi turėti lygias galimybes tiesiogiai bendrauti su vaikais. Ieškovas, su kuriuo gyvena vaikai, turi užtikrinti vaikų teisę bendrauti su atsakove ir neturi teisės kliudyti atsakovei bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Anot atsakovės, ieškovas ne tik neužtikrina šios vaikų teisės, bet ir įvairiais būdais stengiasi trukdyti jos ir vaikų pasimatymams, jų bendravimui. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką su abiem nepilnamečiais vaikais tik jų poilsio metu, t.y. atostogų ir išeiginių metu. Prasidėjus mokslo metams, vaikams nebus nepatogumų lankytis pas motiną. Be to, byloje ne vieną kartą buvo nurodyta nepilnamečio K. nuomonė, kad jis myli abu tėvus, gyventi nori kartu su savo tėvu, ieškovu D. J. ir broliu D., bet su motina nori bendrauti (LR CK 3.65 str., LR CPK 144 str., 145 str., 148 str. 1 d., 151 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas D. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-07-27 nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad, gyvenant su tėvu, vaikams yra daroma socialinė psichologinė žala ar keliami emociniai išgyvenimai. Tačiau su motina vaikai bendrauti atsisako, nes ji bando nuteikinėti vaikus prieš ieškovą ir bendravimas su ja palieka vaikams psichologines traumas. Teismas nesivadovavo vaikų nuomone, nors byloje yra duomenų, kad vaikai yra išreiškę norą kartu gyventi su tėvu. Remiantis byloje esančiais Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-09-17 protokolu Nr. 1141, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-09-18 Šeimos aplankymo aktu Nr. A715-3240, psichologės J. V. 2009-09-22 pranešimu dėl vaiko perdavimo, antstolės V. M. 2009-09-22 protokolu Nr. 03-2009/1-271 sūnus K. J. ne kartą yra išreiškęs norą gyventi su tėvu ir broliu D., kadangi, su jais gyvendamas Vilniuje, jis jaučiasi saugiai. Remiantis antstolio J. G. 2009-09-03 pranešimu dėl K. J. laikinosios gyvenamosios vietos, antstolio 2009-09-03 aktu, nutarties dėl vaiko sugrąžinimo motinai realiai neįvykdomos, kadangi vaikas atsisakė grįžti pas motiną. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai tikrai trukdoma susitikti su vaikais (LR CK 1.5 str., 3.3 str., 3.65 str., 3.174 str. 2 d., LR CPK 144 str., 150 str., 151 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė O. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, ieškovas iš karto pasiėmė vaikus, apgaudamas atsakovę, tariamai norėdamas pabendrauti atostogų metu. Nuo to laiko vaikai buvo dirbtinai izoliuoti nuo atsakovės ir nustatomi prieš ją. Atsakovė nematė vaikų faktiškai nuo 2009-07-13. Nepilnamečiai vaikai yra išreiškę nuomonę, kad pageidauja su atsakove bendrauti, nėra nustatyta aplinkybių, kad bendraudama su nepilnamečiais vaikais, kuriuos ji užaugino, gali padaryti žalą. Ieškovas savo elgesiu įrodė, kad pagrobė juos nuo motinos ir nuolat vaikus traumuoja, dirbtinai sudarydamas neigiamą įvaizdį apie jų motiną ir nustatant priešiškai. Ieškovas neįsileidžia atsakovės į butą, kuriame gyvena.
Tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo ar pakeitimo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos arba keičiamos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių ar jų nepakeitus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikinoji motinos bendravimo su sūnumis tvarka gali pažeisti vaikų interesus. Vien ieškovo nuomonė, kad atsakovė nuteikinėja sūnus prieš tėvą ir vaikų bendravimas su ja palieka vaikams psichologines traumas, savaime nereiškia, kad galima riboti motinos galimybę bendrauti su jos nepilnamečiais vaikais. Byloje nėra duomenų, kad skundžiamoje nutartyje nustatyta laikina tvarka neatitinka vaikų interesų ir tenkina tik motinos interesą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją motinos bendravimo su vaikais tvarką, neturėjo atlikti šalių elgesio bendraujant su vaikais tyrimo, kadangi motinos laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės.
Nagrinėjant bylą iš esmės pagal pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teismas turi išklausyti tiesiogiai vaikus, sugebančius suformuluoti savo pažiūras, ir, priimant sprendimą iš esmės, į vaikų norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja pačių vaikų interesams. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos betarpiškai apklausti pačius vaikus dėl laikinosios motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kadangi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra nagrinėjama byla iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų nevienkartinė apklausa atskirais bylos nagrinėjimo metu kylančiais procesiniais klausimais gali emociškai traumuoti vaikus, todėl dėl konfliktinės situacijos, susiklosčiusios tarp šalių, nėra tikslinga betarpiškai apklausti vaikus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į motinos bendravimo su sūnumis santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą ir teismą yra lygūs ir turi dėl savo vaikų vienodas teises ir pareigas.
Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus ieškovui, kadangi toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama teismo nutartimi nustatyta motinos bendravimo su vaikais laikina tvarka nepažeidžia vaikų interesų, nes šalių sūnūs yra mokyklinio amžiaus ir turi 5 dienų mokymosi savaitę mokykloje, sudarant teisinį pagrindą užtikrinti berniukams laikiną galimybę poilsio dienomis bendrauti su motina. Tokia laikina bendravimo su motina tvarka neriboja vaikų teisėtų interesų, nes pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ne tik motinos teisę bendrauti su vaikais, bet ir abiejų vaikų teisę bendrauti su motina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą riboti motinai galimybę bendrauti su sūnumis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai užtikrino šalių interesų pusiausvyros principą, atsižvelgdamas į vaikų interesus bendrauti ne tik su tėvu, bet ir su motina. Byloje nėra duomenų, kad buvo pažeistos CK 3.3 str. 1d., 3.65 str. 1 d., 3.175 str. 2 d. nuostatos. Apeliantas, deklaruodamas interesą apsaugoti vaikus, nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad sūnų laikino bendravimo su motina tvarka prieštarauja ir kenkia vaikų interesams.
Tai, kad byloje teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią abiejų berniukų raidą, pirmenybę teikiant prioritetiniams abiejų vaikų interesams, o ne šalių tarpusavio konfliktams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės atsakovės naudai, nes laikina vaikų bendravimo su motina tvarka tik užtikrina nepilnamečių vaikų interesus ir minimalius poreikius bendrauti su motina iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.
Šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos byloje pareikštiems reikalavimams ir nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ir proporcingumo principai, nustatant laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., 3.65 str., 3.170 str.; LR CPK 6 str., 7 str., 144 str. –148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieškovas turi pareigą atlyginti 20,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 63, 89) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. J. 20,30 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.