Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovei Nijolei Špejerienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Pakruojo rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. S., J. S., išvadą teikiančiai institucijai – Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centrui, dėl sprendimo, kuriuo K. S. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė N. Špejerienė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje palaikė teismui pateiktą Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Iš bylos rašytinės medžiagos: Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutarties, 2021 m. liepos 26 d. išvados Nr. 5 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-490-744/2007, K. S. buvo pripažinta neveiksnia, minėtame teismo sprendime nurodyta, kad K. S. nuo vaikystės yra neįgali, jai konstatuotas cerebrinis paralyžius, labai sunkus protinis atsilikimas, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi neveiksniai K. S. nustatyta globa ir jos globėja paskirta mama J. S.. K. S. nuo 2007 m. kovo 7 d. iki (duomenys neskelbtini) nustatytas specialųjį nuolatinės slaugos bei transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b. l. 9, 12), jai nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (b. l. 11). Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. VšĮ Pakruojo r. PSPC Psichikos sveikatos centro gydytojos psichiatrės surašyto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad K. S. nekalba, neapsitarnauja, nėra prasmingo kontakto su ja, intelektas defektinis, atitinka sunkų protinį atsilikimą, reikalauja nuolatinės slaugos ir globos; metų laikotarpiu žymesnio sveikatos pagerėjimo nestebėta (b. l. 19).

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro vyresniosios socialinės darbuotojos 2021 m. liepos 26 d. išvadoje Nr. 5 ,,Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad K. S. negeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo, negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasčių, negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad K. S. nepasako savo gimimo datos, kiek jai metų, su kuo gyvena. Negeba priimti, įsisavinti ir išlaikyti informacijos ir dėmesio, nėra aplinkos tikrovės ir situacijos suvokimo. Sunkūs pažintinių, socialinių, motorinių, kalbinių ir savarankiškumo įgūdžių sutrikimai. Nežino, kokia valiuta mūsų valstybėje naudojama, nesupranta pinigų vertės. Apsipirkti pati negeba. Asmeninių pajamų ir išlaidų savarankiškai tvarkyti negeba. Nesuvokia užduodamų klausimų apie disponavimą pinigais esmės. K. S. nesupranta savo ribotų galimybių funkcionuoti savarankiškai. Kasdienėje veikloje negeba savarankiškai atlikti ruošos darbų, pasirūpinti tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, suprasti informacijos ir priimti sprendimų susijusių su asmens higiena. Negeba savarankiškai apsirengti, pavalgyti. Maisto pasigaminti nemoka ir negali, yra valgydinama. Sunkiai vaikšto, reikalinga kito asmens pagalba. Vyrauja fiziologiniai poreikiai. Sutrikusi emocijų ir poreikių išraiška. Pati nesugeba kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, negali įvertinti savo sveikatos sutrikimų, jai reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio. Nesuinteresuota naujų glaudžių ryšių su kitais asmenimis užmezgimu ir palaikymu, nesuvokia situacijos, taip pat ir santuokos sudarymo esmės. K. S. negeba pasirūpinti savimi, juolab negali pasirūpinti kitais ar įgyvendinti tėvų valdžią. Neturi darbinių įgūdžių. Asmuo negali pateikti bendros informacijos apie save. Asmuo nesidomi politiniu ar visuomeniniu gyvenimu, negali balsuoti ar įgyti teisės būti išrinktam rinkimuose. K. S. reikalinga pagalba visose kasdienio gyvenimo srityse.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro išvadą, taip pat į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad K. S. negeba savimi pasirūpinti, turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, visiškai nesupranta savo veiksmų reikšmės, negeba jų įvertinti ir paaiškinti bei negali savo veiksmų valdyti. Neveiksnumo nustatymo pareiškime nurodomose turtinių ir neturtinių santykių srityse poreikį iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklausta K. S. globėja, išvadą teikianti institucija. Nustatytos aplinkybės, jog K. S. nesuvokia aplinkos (nežino, kiek kai metų, su kuo ir kur gyvena), nekalba (neskaito), nesupranta pinigų vertės, todėl negeba savarankiškai tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, kasdienėje veikloje negeba savarankiškai atlikti ruošos darbų, pasirūpinti tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, savarankiškai apsirengti, pavalgyti, negali įvertinti savo sveikatos sutrikimų, juolab kreiptis pagalbos, taip pat sutrikusi ne tik jos emocijų, bet poreikių išraiška, ir kt., teismas sprendžia esant pagrindui pripažinti K. S. neveiksnia visose pareiškime nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą.

Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Teismas, atsižvelgdamas anksčiau minėtą bylos medžiagą, sprendžia, jog minėti duomenys patvirtina visiško neveiksnumo nustatymo K. S. poreikį. Pagrindo taikyti mažiau jos veiksnumą ribojančias priemones, teismas nenustatė, todėl K. S. pripažintina neveiksnia visose pareiškime nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju prašomi nustatyti apribojimai K. S. teisių minėtose srityse nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos jos žmogaus teisės, o priešingai užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos psichine būkle.

Peržiūrėjus teismo sprendimą dėl K. S. pripažinimo neveiksnia, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1044-744/2007, nustatyta jos globa ir paskirta globėja J. S. veikia atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, 3.240 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 468-469 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-490-744/2007, ir K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymas ir pan.;

- nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- politinių teisių sritis;

- asmens dokumentų gavimo sritis;

Nurodyti, jog globėja veikia šiame sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose K. S. pripažinta neveiksnia.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo, sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.