Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. (dvi veikos) ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo R. Z. atžvilgiu) laisvės atėmimas ketveriems metams, pagal BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo A. P. atžvilgiu) laisvės atėmimas ketveriems metams, pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir M. L. paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 140 str. 9 d., į M. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2015-05-07 iki 2015-08-06. Priteista iš M. L. ir R. T. (R. T.) solidariai 3475,44 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P. ir 289,62 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. Z..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. T. ir T. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis ir R. T., dalyvaudami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje nusikalstamoms veikoms daryti, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. kovo 18 d. R. T. paskambino organizuotos grupės narys M. L. ir pranešė, kad reikia važiuoti į Zarasų miestą, nes reikės iš Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje gyvenančių močiučių paimti apgaulės būdu išviliotus pinigus, už tai organizuotos grupės narys M. L. pažadėjo R. T. atlygį, 2014 m. kovo 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, R. T. atvyko į Zarasų miestą, organizuotos grupės narys M. L. skambino ir pranešė, kad artimiausiu metu reikės vykti pas močiutes ir 2014 m. kovo 22 d. apie 13.53 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos organizuotos grupės nariui paskambinus nukentėjusiajai R. Z., gyvenančiai Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Dusetų miestelyje, (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam apgaulės būdu melagingai prisistačius anūke ir pranešus, kad Vilniaus mieste, griūdama nuo laiptų, sužalojo mergaitę, po to, kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, kuriam buvo perduotas telefonas, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu nurodė, kad reikia sumokėti 1000 litų (289,62 Eur) už sužalotos mergaitės gydymo išlaidas, kad jos tėvai neturėtų pretenzijų, po ko, tą pačią dieną apie 15.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys nurodė R. T. važiuoti pas Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Dusetų miestelyje, (duomenys neskelbtini), gyvenančią nukentėjusiąją R. Z. ir prisistatyti nukentėjusios mergaitės broliu, R. T. nuvyko nurodytu adresu, prisistatė nukentėjusios mergaitės broliu D. M. ir iš nukentėjusiosios R. Z. apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – R. Z. priklausančius 1000 litų (289,62 Eur), taip nukentėjusiajai R. Z. padarydami 1000 litų (289,62 Eur) turtinę žalą.

Taip pat M. L. nuteistas už tai, kad jis ir R. T., dalyvaudami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje nusikalstamoms veikoms daryti, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. kovo 18 d. R. T. paskambino organizuotos grupės narys M. L. ir pranešė, kad reikia važiuoti į Zarasų miestą, nes reikės iš Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje gyvenančių močiučių paimti apgaulės būdu išviliotus pinigus, už tai organizuotos grupės narys M. L. pažadėjo R. T. atlygį, 2014 m. kovo 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, R. T. atvyko į Zarasų miestą, organizuotos grupės narys M. L. skambino ir pranešė, kad artimiausiu metu reikės vykti pas močiutes ir 2014 m. kovo 22 d. apie 17.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos organizuotos grupės nariui paskambinus nukentėjusiajai A. P., gyvenančiai Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam apgaulės būdu melagingai prisistačius anūke ir pranešus, kad Vilniaus mieste, griūdama nuo laiptų, sužalojo mergaitę, po to, kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, kuriam buvo perduotas telefonas, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu nurodė, kad reikia sumokėti už sužalotos mergaitės gydymo išlaidas, kad jos tėvai neturėtų pretenzijų ir paklausęs, kiek ji turi pinigų, nukentėjusiajai A. P. pranešus, kad turi 12 000 litų (3475,44 Eur), po ko, tą pačią dieną apie 17.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys nurodė R. T. važiuoti pas Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), gyvenančią nukentėjusiąją A. P. ir prisistatyti nukentėjusios mergaitės broliu, R. T. nuvyko nurodytu adresu, prisistatė nukentėjusios mergaitės broliu D. M. ir iš nukentėjusiosios A. P. apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą – A. P. priklausančius 12 000 litų (3475,44 Eur), taip nukentėjusiajai A. P. padarydami 12 000 litų (3475,44 Eur) turtinę žalą.

M. L. nuteistas ir už tai, kad jis ir T. K., dalyvaudami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje nusikalstamoms veikoms daryti, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. K. paskambino organizuotos grupės narys M. L. ir pranešė, kad reikės važiuoti į Zarasų miestą, nes reikės iš Zarasų rajone gyvenančios močiutės paimti apgaulės būdu išviliotus pinigus, už tai pažadėjo atlygį, 2014 m. balandžio 3 d. T. K. atvyko į Zarasų miestą, organizuotos grupės narys M. L. skambino ir pranešė, kad reikės vykti pas močiutę ir 2014 m. balandžio 3 d. apie 19.06 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos organizuotos grupės nariui paskambinus nukentėjusiajai A. M., gyvenančiai Zarasų rajone, Zarasų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu melagingai prisistačius anūku T. J. ir pranešus, kad tyrimo metu nenustatytame prekybos centre griuvus laiptams griūdamas sužalojo mergaitę S. B. ir reikalingi pinigai mergaitės gydymui, po to, kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, kuriam buvo perduotas telefonas, melagingai prisistatęs Australijos ambasadoriumi V. V. ir pranešęs, kad už mergaitės gydymą reikia sumokėti 12 000 litų (3475,44 Eur), nukentėjusiajai A. M. pasakius, jog tokios pinigų sumos neturi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, prisistatęs Australijos ambasadoriumi V. V. ir paklausęs, kiek ji turi pinigų, nukentėjusioji A. M. paskaičiavusi pasakė, kad turi 2800 litų (810,93 Eur) ir pastarajam sutikus su šia suma, tą pačią dieną, apie 19.40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizuotos grupės nario nurodymu, T. K. atvyko pas Zarasų rajone, Zarasų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančią nukentėjusiąją A. M., stovėjo lauke prie nukentėjusiosios A. M. namo ir laukė tolesnių nurodymų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos organizuotos grupės nario dėl pinigų paėmimo ir tuo metu jį sulaikė nukentėjusiosios A. M. sūnus A. M., tokiu būdu iš nukentėjusiosios A. M. pasikėsino apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą – A. M. priklausančius 2800 litų (810,93 Eur), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi T. K. buvo sulaikytas nukentėjusiosios A. M. sūnaus A. M..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl apelianto kaltės ir jo padarytų veikų juridinio vertinimo, taip pat už šias veikas paskyrė bausmes, nepažeisdamas BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir jas tinkamai subendrino. Kolegijos vertinimu, visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant M. L. kaltės bei baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 str. 2 d. (dvi veikos) ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., klausimus nustatytos nepažeidžiant BPK 20 str. 3 ir 4 d. įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. M. L. kaltė grindžiama byloje surinktais ir teisme ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytais ir aptartais įrodymais, jų visuma, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant prioritetinės reikšmės. Pažymėtina, kad savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių apylinkės teisme neginčijo ir pats nuteistasis M. L., kuris kartu nurodė ir tai, jog suprato, ką darė. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, atmetamas kaip nepagrįstas. Kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis ir juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 str. nuostatų, padaręs išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ar netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teismo išvadų dėl M. L. kaltės bei jo veikų kvalifikacijos ar jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio nekeičia ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 str., numatančiame, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Nustatyta, kad M. L. nusikalto būdamas prieš tai ne kartą teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už turtines, įskaitant ir analogiškas (sukčiavimus) nusikalstamas veikas, aptariamas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, neišnykus teistumui, taigi būdamas recidyvistas BK 27 str. prasme. Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina apeliantą bei rodo jo antivisuomenines nuostatas, polinkį nusikalsti, jo, kaip asmenybės, pavojingumą visuomenei. Apeliantas nenori gerbti įstatymo saugomų vertybių, nevisiškai supranta jų paskirtį, nelinkęs pasitaisyti, nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo, nebuvo efektyvios ir apelianto teigiamai nepaveikė bei nesulaikė jo nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, kurios, kaip matyti iš bylos medžiagos, savo pobūdžiu ir pavojingumu sunkėja (anksčiau teistas už neatsargius nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus bei tyčinius nesunkius nusikaltimus, o skundžiamu nuosprendžiu teistas už tris tyčinius sunkius nusikaltimus). Visos šios aplinkybės skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui sudarė pakankamą pagrindą M. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirti realias laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas apeliantui bausmių dydžius apylinkės teismas be paminėtų aplinkybių atsižvelgė ir į tai, kad jis baustas administracine tvarka, neatlygino padarytos žalos, tik teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikaltimus. Įvertinęs šias bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas manė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti M. L. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kolegijos nuomone, tokios nuteistajam paskirtos bausmės, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, jų padarymo aplinkybes, jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis bei kitas aplinkybes, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir neteisingomis. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžius už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį, bei į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė jo suėmime išbūtą laiką, todėl kolegija taip pat neturi jokio pagrindo M. L. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta ir neteisinga, priešingai, aukštesniojo teismo vertinimu, tokia apeliantui paskirta bausmė yra proporcinga jo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumui bei yra tinkama bausmės tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, į kurias nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, t. y. kad jis yra neįgalus ir globojamas senelių, nerodo mažesnio nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumo ir nesudaro pagrindo jam švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šios aplinkybės egzistavo ir aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nesulaikė M. L. nuo jų padarymo.

Apeliantas taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą. Toks apelianto prašymas taip pat negali būti tenkinamas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 str. nuostatos taikomos tik esant visoms sąlygoms, o būtent, nuteistasis už vieną ar kelis tyčinius, įskaitant ir sunkius, nusikaltimus turi būti nuteistas ne didesne kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad apeliantas pagrįstai nuteistas galutine subendrinta bausme, kuri viršija ketverius metus, t. y. jam paskirti penkeri metai laisvės atėmimo. Todėl šiuo atveju netgi svarstyti klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam M. L. BK 75 str. nuostatas nėra jokių formalių pagrindų.

Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 66,59 Eur apmokėjimo, kurias prašo priteisti valstybės naudai iš nuteistojo M. L.. Kolegija pažymi, kad šis prašymas netenkinamas.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.