- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 2-182-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00801-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,KLAIPĖDOS VANDUO“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hidrona“ dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl kompensacijos mokėjimo ir atsakovei teisės eksploatuoti nuotekų tinklus pripažinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti UAB ,,Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atkarpos: DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi sąlygas ir tvarką tokiomis esminėmis sąlygomis: nustatyti teisę ieškovei naudoti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausiančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m) (toliau – ir nuotekų tinklai) neterminuotam laikui ir iš nuotekų tvarkymo paslaugos gauti pajamas naudojantis ginčo tinklais; nustatyti 70,37 Eur (242,99 Lt) mėnesiui arba 844,50 Eur (2 915,89 Lt) metams dydžio atlygį, kurį AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ privalės mokėti UAB „Hidrona“ už naudojimąsi ginčo tinklais; nustatyti AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus; nustatyti UAB „Hidrona“ pareigą netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemonesKlaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ teisę ir pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Taip pat įpareigojo UAB „Hidrona“ netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbams.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Minėtas teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.Pareiškėjas antstolis A. S. 2016 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateikė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Pareiškėjas nurodė, kad vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, vykdymo metu nustatė, kad UAB „Hidrona“ nevykdo teismo jai nustatytų įpareigojimų. Teigė, kad ieškovė raštu informavo, jog nuvykusi vykdyti suplanuotų darbų, nustatė, kad šulinyje Nr. 90 yra pakeista šulinio dugno konstrukcinė dalis, buitinių nuotekų latakas užbetonuotas. Dėl minėtų pakeitimų ieškovė negalės tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti ginčo nuotekų tinklo. Prašė teismo spręsti dėl sprendimo neįvykdymo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.Atsakovė UAB „Hidrona“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, nurodė, kad nuotekų tinklo atšakoje, einančioje iki nuotekų šulinio Nr. 90 nuo nuotekų šulinio Nr. 87 (181), ieškovei nebuvo suteikta teisių veikti, minėta atšaka nepateko į civilinės bylos Nr. 2-1155-123/20113 reguliavimo dalyką, todėl ieškovės ketinimas atlikti darbus minėtoje atkarpoje negali būti antstolio priverstinai įgyvendinamas. Kadangi ieškovė siekia paimti mėginį ne iš minėto šulinio, o iš jame esančio vamzdyno, todėl toks ketinimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės darbuotojams buvo sudaryta galimybė prieiti prie teismo nutartyje nurodytų šulinių, juos apžiūrėti. Šulinio Nr. 90 latakai nėra užbetonuoti, yra užsandarinta nuotekų šulinio dugno konstrukcinė dalis, nes dėl netinkamai sutvarkytos drenažinės sistemos kaupiasi lietaus ir gruntinis vanduo. Apie minėtą užsandarinimą atsakovė buvo informuota, pretenzijų dėl to nereiškė.Ieškovė AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ rašytiniuose paaiškinimus dėl atsakovės pateikto atsiliepimo, nurodė, kad atsakovė užbetonavo šulinį Nr. 90, jame esančius latakus, dėl to minėtas šulinys prarado savo funkcionalumą. Atsakovė jokių šulinio priežiūros darbų atlikti negalėjo, neturėjo teisės.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi antstolio A. S. aktą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties nevykdymo atmetė, priteisė UAB ,,Hidrona“ iš AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ 200 Eur išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Teismas atmetė UAB ,,Hidrona“ argumentus, kad antstolio nurodytas šulinys Nr. 90 neįeina į Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodytą nuotekų tinklų atkarpą, nurodydamas, kad ši pozicija paneigta schema (b. l. 15) ir šio šulinio kita numeracija, t. y. šulinys Nr. 90 schemoje žymimas Nr. 182. Taip pat teismas nurodė, kad šis motyvas paneigtas ir atsakovės atstovų paaiškinimais, kuriais įrodinėjama, jog šulinys Nr. 90 (182) yra sujungtas su šuliniu Nr. 231, t. y. iš šulinio Nr. 90 (182) nuotekos patenka į šulinį Nr. 231, todėl šis techninis sujungimas įrodo, jog paminėti šuliniai yra bendroje atkarpoje. Teismo teigimu, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga pareiškimui atmesti, nes byloje įrodyta, jog AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“, paimdama mėginius iš šulinio Nr. 231, kartu patikrino ir nuotekas, patenkančias į šulinį Nr. 90 (182). Šį šulinių funkcinį ryšį pripažino ir AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ atstovai, liudytojos N. D. parodymais įrodyta, jog šulinys Nr. 231 susijungia su šuliniu Nr. 90 ir nuotekos iš šulinio Nr. 231 yra taršios, išleidžiamos iš UAB ,,Agrovet“. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, 2016 m. spalio 3 d. teismo posėdyje peržiūrėtais vaizdo įrašais, nustatė, kad AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“, stebima ir filmuojama UAB ,,Hidrona“ atstovų, apžiūrėjo šulinius, fiksavo šulinyje Nr. 241 paaukštinimą, tikrino šulinį Nr. 151, paėmė mėginius, fiksavo šulinio Nr. 90 (182) konstrukcinės dalies pakeitimus. Dėl to teismas sprendė, kad bylos įrodymai paneigia antstolio aktą ir AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ aktą, jog UAB ,,Hidrona“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje ginčas kilo dėl to, ar AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ turėjo galimybę prie šulinio Nr. 90 (182) sumontuoti automatinę mėginių paėmimo ir srauto matavimo įrangą, tačiau tik šis veiksmas nenurodytas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje. Teismo teigimu, minėta teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta galimybė AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ atlikti skubius ir būtinus veiksmus vykdant paminėtas įstatyme nustatytas pareigas, ir UAB ,,Hidrona“ įpareigota netrukdyti atlikti nuotekų priežiūros ir tvarkymo darbus. Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nebuvo nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės charakteristikos, nebuvo numatyta, jog mėginiai turi būti imamai tik sumontuota automatine mėginių paėmimo ir srauto matavimo įranga. Atsižvelgdamas į tai, kad šie mėginiai buvo paimti kitu būdu, teismas sprendė, kad šiuo atveju negalima padaryti išvados, jog UAB ,,Hidrona“ nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir skirti UAB ,,Hidrona“ vadovui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą už teismo reikalavimų nevykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Neteisinga teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo nustatyta galimybė AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ atlikti skubius ir būtinus veiksmus vykdant įstatyme nustatytas pareigas. Minėtoje nutartyje nenumatyta, kad AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ gali atlikti tik skubius veiksmus, nutartyje numatytos ieškovės teisės ir pareigos prižiūrėti ir eksploatuoti ginčo tinklus, įskaitant teisę ir pareigą atlikti šių tinklų kapitalinį remontą. Nėra pagrindo šiuos veiksmus priskirti skubiems veiksmams – jų esmė yra nenutraukiami ir tęstiniai veiksmai. Tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje nenurodė infrastruktūros techninių charakteristikų, bet apibrėžė ginčo tinklus jų atkarpos ilgiu bei jos ribų taškais, t. y. nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211 reiškia, kad visa minėta atkarpa naudojama, esant techninėms charakteristikoms jos perdavimo metu. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Hidrona“ po perdavimo pakeitė šios infrastruktūros dalies, t. y. šulinio Nr. 90 (182), techninę būklę: iš viršaus užpylė betono sluoksniu latakus, per kuriuos praeina nuotekų srovė. Dėl to šulinyje esantys latakai tapo nepasiekiami ir jų neįmanoma kontroliuoti, negalima valyti, nebėra galimybių juos remontuoti. Dėl to šulinys prarado savo funkcionalumą ir nebegali būti naudojamas pagal paskirtį.Teismas nepasisakė dėl nustatyto konkretaus pažeidimo, t. y. dėl to, kad UAB ,,Hidrona“ neturėjo teisės atlikti remonto ir priežiūros darbų šulinyje Nr. 90. Teisė ir pareiga vykdyti ginčo infrastruktūros objektų (įskaitant šulinį Nr. 90) priežiūrą 2013 m. lapkričio 4 d. teismo nutartimi priskirta AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“. UAB ,,Hidrona“ pozicija, kad ji, kaip turto savininkė, gali remontuoti ir prižiūrėti AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ eksploatuojamą ginčo infrastuktūrą, turi būti įvertinta kaip neteisėta. Teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje nenustatė, kokiu būdu turi būti eksploatuojama ginčo infrastruktūra – tiesiog perdavė vandens tiekėjui teisę ir pareigą ją eksploatuoti ir prižiūrėti. Trijų latakų, esančių šulinyje Nr. 90 uždengimas betono sluoksniu, panaikina galimybę šiame šulinyje stebėti nuotekų būklę, įskaitant mėginių paėmimą iš uždengtų latakų, ir tai yra akivaizdus UAB ,,Hidrona“ trukdymas vykdyti teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį. Neteisinga teismo išvada, kad UAB ,,Agrovet“ išleistų nuotekų užterštumą galima nustatyti paėmus mėginį šulinyje Nr. 231. Šulinys Nr. 90 yra taškas, kuriame susijungia trys nuotekų srovės, tekančios per tris latakus iš trijų šaltinių, vienas kurių yra UAB ,,Agrovet“. Šulinys Nr. 90 yra vienintelė vieta, kurioje galima paimti mėginius atskirai iš kiekvieno tame šulinyje esančio latako ir nustatyti atskirai kiekvieno taršos šaltinio nuotekų užterštumą. Šiame šulinyje trys latakai susijungia į vieną ir trys šaltinių nuotekų srovės susimaišo. Toliau šios sumaišytos nuotekos patenka į šulinį Nr. 231, kuriame jau nebegalima nustatyti, kas ir kiek teršia nuotekas.Teismas neteisingai interpretavo ir neteisėtai koregavo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės teismas nurodė kaip AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ turi vykdyti nuotekų užterštumo kontrolę, t. y. nurodė imti mėginius ne iš šulinio Nr. 90, o iš šulinio Nr. 231. Tačiau šiuo atveju turėjo būti nustatinėjama, ar yra nutarties vykdymo pažeidimų, ir jeigu jie yra, imtis priemonių, kad teismo nutarties reikalavimai būtų vykdomi. Vertindamas galimybę imti mėginius iš kito šulinio, teismas nukrypo nuo ginčo esmės.Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė teisę AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ginčo tinklus. Jeigu minėtas sprendimas įsiteisės, ginčijama teismo nutartimi sukurtas precedentas žymiai apsunkins sprendimo įvykdymą. Jeigu bus pripažinta, kad UAB ,,Hidrona“ gali savo nuožiūra prižiūrėti, atlikti remonto ir rekonstravimo darbus, tai teismo sprendimas, kuriuo šis turtas perduotas AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti, praktiškai praranda savo prasmę.Neteisingas teismo argumentas, kad ginčas kilo dėl to, ar AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ turėjo galimybę prie šulinio Nr. 90 (182) sumontuoti automatinę mėginių paėmimo ir srauto matavimo įrangą. Ginčas kilo dėl to, kad UAB ,,Hidrona“ trukdo AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ eksploatuoti ginčo infrastruktūrą: neprileidžia, apribojo priėjimą prie infrastruktūros objektų.Atsakovė UAB ,,Hidrona“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentu:Teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi neatleido UAB ,,Hidrona“ nuo pareigos prižiūrėti jai priklausantį nuotekų tinklą ir atsakingai rūpintis nuotekų linijos technine būkle ir organizuoti jos priežiūrą. UAB ,,Hidrona“, kaip nuotekų tinklo savininkė privalo laikytis teisės aktuose nustatytų pareigų ir nurodytų reikalavimų infrastruktūrai.AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ siekia sau išimtinių teisių, susijusių su UAB ,,Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų priežiūra, tačiau jos toks siekis iš esmės yra pagrįstas siekiant atlikti nuotekų stebėseną, tuo tarpu kiti būtini infrastruktūros remonto ir priežiūros darbai nėra atliekami tinkamai, todėl UAB ,,Hidrona“ turi vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas – atlikti būtinus veiksmus, susijusius su infiltracinio vandens kiekio į buitinių nuotekų sistemą patekimo mažinimu, pagerino nuotekų tinklo būklę, hermetizavo ir užsandarino šulinius, kad tinklai atitiktų teisės aktuose keliamus reikalavimus.Šiuo atveju pagrindinis AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ tikslas yra, pasinaudojant teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi, atlikti konkretaus ūkio subjekto – UAB ,,Agrovet“ nuotekų užterštumo stebėseną ir kontrolę. UAB ,,Hidrona“ neneigia, kad šulinys Nr. 90 patenka į 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties reguliavimo apimtį, tačiau AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ nuotekų mėginius ketino imti ne iš šio šulinio, o konkrečiai mėginius imti nuotekų automatinio semtuvo zondą įmontuojant į lataką, ateinantį iki nuotekų šulinio Nr. 90 nuo nuotekų šulinio Nr. 87 (181), kuris nepatenka į teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties reguliavimo apimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.). Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio A. S. aktas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties nevykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė ieškovei AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ teisę ir pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Taip pat įpareigojo UAB „Hidrona“ netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbus. Antstolis A. S., kuris vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03353 vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1155-123/2013, 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą su sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, prašydamas spręsti klausimą dėl sprendimo neįvykdymo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis nurodė, kad ieškovė AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. informavo antstolį, jog 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuvykus vykdyti suplanuotus darbus, nustatyta, jog šulinyje Nr. 90 (182) yra pakeista šulinio dugno konstrukcinė dalis, buitinių nuotekų latakas užbetonuotas, dėl to ieškovė negalėjo atlikti numatytų darbų ir ateityje negalės tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti ginčo nuotekų tinklo. AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. akte apie trukdymą vykdyti nuotekų infrastruktūros priežiūros darbus (t. 2, b. l. 6–7) nurodyta, kad vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo numatoma atlikti keturių šulinių apžiūrą, o viename iš jų, t. y. šulinyje Nr. 90 sumontuoti mėginių paėmimo ir srauto matavimo įrangą. Minėtame akte ieškovė nurodė, kad buvo vizualiai apžiūrėti šuliniai Nr. 182 (90), Nr. 241, Nr. 242, Nr. 231, atliekant šulinių patikros darbus pastebėta, kad šulinio Nr. 182 (90), kuriame buvo planuota įrengti automatinę mėginių paėmimo įrangą ir srauto matavimo įrangą, yra pakeista šulinio dugno konstrukcinė dalis, buitinių nuotekų šulinio latakas užbetonuotas. Ieškovė pažymėjo, kad apie padarytus šulinio konstrukcijos pakeitimus AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ informuota nebuvo. Pagal Geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įpareigotas vykdyti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėsenos duomenis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2, 7.3 punktuose nustatyta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą; paviršinės (kritulių) nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriose nuotekų tvarkymo sistemose.Atsakovė UAB ,,Hidrona“ atsiliepime į antstolio pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo nurodė, kad nė vienas šulinio Nr. 90 (182) latakas nėra užbetonuotas ir nuotekų tėkmė nepakeista, nuotekų šulinio dugno konstrukcinė dalis iš esmės nėra pakeista, o tiktai įgyvendinant bendruosius teisės aktų keliamus reikalavimus nuotekų sistemai, užsandarinta, apsaugant nuotekų trasą nuo infiltracinio vandens patekimo. Atsakovė pažymėjo, kad žemės sklypuose, kuriuose išsidėstę UAB ,,Hidrona“ nuotekų šuliniai, yra netinkamai sutvarkytos drenažinės sistemos dėl to kaupiasi lietaus ir gruntinis vanduo, kuris sunkiasi į UAB ,,Hidrona“ nuotekų tinklo šulinius, todėl atsakovė ėmėsi priemonių paviršinio ir gruntinio vandens infiltracijai sustabdyti.Priešingai nei teigia ieškovė, bylos duomenys patvirtina atsakovės teiginius, kad apie nuotekų šulinių sandarinimo darbus AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ žinojo, nes buvo informuota 2013 m. gruodžio 3 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2014 m. sausio 7 d., 2014 m. vasario 26 d., 2015 m. kovo 16 d. raštais (t. 2, b. l. 92-97), tačiau pretenzijų dėl atsakovės vykdomų darbų ieškovė nereiškė. Be to, remiantis bylos duomenimis negalima daryti išvados, kad dėl atsakovės UAB ,,Hidrona“ atliktų nuotekų šulinio Nr. 90 (182) sandarinimo darbų ieškovė AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ negali įgyvendinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatytų laikinų teisių ir pareigų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo byloje nustatyta aplinkybe, kad nuotekų šulinys Nr. 90 (182) yra sujungtas su šuliniu Nr. 231, t. y. iš šulinio Nr. 90 (182) nuotekos patenka į šulinį Nr. 231. Ieškovė AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. akte apie trukdymą vykdyti nuotekų infrastruktūros priežiūros darbus patvirtino, kad buvo vizualiai apžiūrėti šuliniai Nr. 182 (90), Nr. 241, Nr. 242, Nr. 231. Ieškovė paėmė nuotekų mėginius iš nuotekų šulinio Nr. 231 ir nuotekų mėginį iš V. U. mėsos gamybos įmonės, bei nustatė, kad šulinyje, į kurį nuotekos patenka iš pramoninio rajono, kartu ir iš UAB ,,Agrovet“, yra taršios (t. 2, b. l. 72). Atsižvelgiant į tai, kad nuotekų šuliniai Nr. 90 (182) ir Nr. 231 susijungia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paėmus mėginį iš nuotekų šulinio Nr. 231 buvo patikrinta ir nuotekų, patenkančių į šulinį Nr. 90 (182) būklė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. būtų trukdžiusi ieškovei atlikti nuotekų tinklų apžiūrą ir stebėseną (vieną iš nuotekų tvarkymo funkciją –tyrimą), paimti nuotekų mėginius iš šulinių.Ieškovė skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ turėjo galimybę prie šulinio Nr. 90 (182) sumontuoti automatinę mėginių paėmimo ir srauto matavimo įrangą, nurodydama, kad ginčas kilo dėl to, kad atsakovė trukdo eksploatuoti ginčo infrastruktūrą. Tačiau šiuos ieškovės argumentus paneigia pačios ieškovės 2016 m. rugpjūčio 5 d. akte apie trukdymą vykdyti nuotekų infrastruktūros priežiūros darbus nurodytos aplinkybės, kad dėl šulinio Nr. 182 (90) dugno rekonstrukcijos ir pritekėjimo vamzdynų panaikinimo AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ nebegali atlikti automatinės mėginių ėmimo ir srauto matavimo įrangos sumontavimo, kuri reikalinga norint atlikti iš skirtingų pramoninio sektoriaus įmonių atitenkančių nuotekų taršos stebėseną. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė iš esmės atliko geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo bei priežiūros darbus, bylos duomenys nepatvirtina ieškovės nurodytų argumentų, kad atsakovė jai trukdė šiuos darbus atlikti. Aplinkybė, kad ieškovė nebegali atlikti automatinės mėginių ėmimo ir srauto matavimo įrangos sumontavimo, nėra pagrindas išvadai, kad atsakovė UAB ,,Hidrona“ pažeidžia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi jai nustatytus įpareigojimus netrukdyti ieškovei atlikti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbus, juo labiau, kad minėtoje nutartyje nėra numatyta, kokiomis priemonėmis AB ,,KLAIPĖDOS VANDUO“ turi vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą. Atskirai pažymėtina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovui teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo - nustatyto laikino apribojimo ar nurodymo, o ne teismo sprendimo neįvykdymo. Atsakomybę už atitinkamų nustatytų apribojimų pažeidimą numato CPK 145 straipsnio 9 dalis, o klausimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nagrinėjimo tvarką ir terminus reglamentuoja CPK 147 straipsnio 7 dalis. Iš bylos medžiagos galima būtų numanyti, jog antstolis Aktą perdavė ne apylinkės teismui pagal savo kontoros buveinės vietą, o Klaipėdos apygardos teismui, kaip nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmusiam teismui, spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka. Šiuo atveju tokią situaciją galima būtų vertinti per šio straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau jokių duomenų į bylą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos pakeitimo nebuvo pateikta ir tai nebuvo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.