- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2-1348/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- Z. S., V. V.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei ,,JGK Statyba“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Aljos statyba“, M. V., S. V., B. Š., V. R., A. K., G. S., L. B., J. G., V. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2713-560/2009 pagal ieškovų V. V. ir Z. S. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei ,,JGK Statyba“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Aljos statyba“, M. V., S. V., B. Š., V. R., A. K., G. S., A. K., L. B., J. G., V. B., dėl detaliojo plano, žemės nuomos ir subnuomos sutarčių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. V. ir Z. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:
panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397 dalį, kuria buvo patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) detalaus išplanavimo projektas;panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 511; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 2263-41;panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 513V;panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 3669-01;pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 623;įpareigoti atsakovą UAB „JGK Statyba“ nugriauti savavališkai statomus statinius, esančius Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtinto „JGK Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies detaliojo plano Nr. 127, 128 ir 129 sklypuose, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teisėmis priklausantį ir patikėjimo teise Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdomą 6,3033 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą žemės sklypą parduoti, nuomoti, subnuomoti ar kitaip perleisti jo valdymo teises, taip pat uždraudžiant atsakovams bei tretiesiems asmenims vykdyti statybos darbus šiame žemės sklype. Ieškovai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovės J. V., L. S. ir I. N. reiškė ieškinį dėl 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutarties Nr. 623 panaikinimo, 2004 m. rugsėjo 24 d. žemės subnuomos sutarties Nr.02/195 pripažinimo negaliojančia, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 3669-01 panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovėms nuosavybės teises, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad nepaisant šių draudimų, atsakovas UAB „JKG Statyba“ toliau vykdo statybos darbus, nugriovė ieškovų tvorą, sunaikino daugiametį sodą ir daržą, dėl ko pastarieji kreipėsi į prokuratūrą, taip pat atsakovas su žeme užvertė L. S. priklausantį geriamo vandens šulinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iš ko seka, kad šią bylą nagrinėjančiam teismui nėra privaloma atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo išaiškinimus kitoje civilinėje byloje. Atitinkamai šią bylą nagrinėjantis teismas ieškinio padavimo stadijoje (tai yra nežinodamas atsakovo pozicijos) negali spręsti, jog šios bylos faktinė situacija ir aplinkybės sutampa su civiline byla, kurią nurodo ieškovai, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas nesivadovauja ir apeliacinės instancijos teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais, priimtais ieškovo nurodytoje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, jog šiuo konkrečiu atveju žemės sklypas yra valdomas, naudojamas bei juo disponuoja vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, todėl nepaisant to, kokio pobūdžio yra ieškinio reikalavimas atsakovo kaip žemės sklypo savininko atžvilgiu, pastarasis faktiškai neturės galimybės disponuoti turtu, nesilaikydamas minėto įstatymo nuostatų, tai yra imtis veiksmų, siekiant sumažinti turimą turtą ar jį/jo dalį slapta perleisti tretiesiems asmenims siekiant išvengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju atsižvelgiant į paties atsakovo (žemės sklypo savininko) asmenį bei į tai, kad ieškovai nepateikė konkrečių įrodymų, jog žemės sklypo savininkas tyčia siekia ar egzistuoja reali grėsmė, jog pastarasis sieks šį sklypą perleisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, turėdamas tikslą apsunkinti ieškinio reikalavimų įvykdymą ar padaryti jį neįmanomą, teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo arešto – taikymo būtinumo. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovų prašymą stabdyti statybos darbus, nurodydamas, kad tai padarius, atsakovas UAB „JKG Statyba“ patirtų nepagrįstai didelius nuostolius tuo atveju, jei ieškinys nebūtų patenkintas, o atsakovo nuostolių užtikrinimo instituto taikymas šiuo atveju nėra įmanomas dėl prastos ieškovų turtinės padėties. Be to, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei būsimu teismo sprendimu bus patenkintas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą UAB „JGK Statyba“ nugriauti savavališkai statomus statinius, o pastarasis to nepadarys, statiniai bus nugriauti jo paties lėšomis (CK 4.103 str. 4 d.) nepaisant to, ar šios statybos buvo sustabdytos taikant laikinąsias apsaugos priemones ar tęsiamos toliau. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, statybų vykdymas žemės sklype nesuponuoja grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovų atžvilgiu teismo sprendimo įvykdymui.
Šalies argumentai
Ieškovė Z. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto areštą. Įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB ,,JGK Statyba“ nevykdė teismų nutarčių, kuriomis buvo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas vykdyti statybos darbus.
2. Neteisingas teismo argumentas, kad šiuo atveju žemės sklypas yra valdomas, naudojamas bei juo disponuojama vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikalavimas pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį 99 metams kvalifikuojamas kaip turtinis ginčas. Šioje byloje yra ginčijama 6,3033 ha ploto žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis 99 metams, t. y. sprendžiama dėl tolesnių minėto žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinių santykių. Akivaizdu, kad žemės sklypo valdymo, naudojimo ir iš esmės disponavimo teisės šiuo metu priklauso ne Vilniaus apskrities viršininko administracijai, bet privačiai bendrovei UAB ,,JGK Statyba“.
3. Valstybinių žemės sklypų savininko teises įgyvendinanti Vilniaus apskrities viršininko administracija ne aukciono tvarka privačiai bendrovei 99 metams išnuomojusi valstybinį žemės sklypą, t.y. pažeisdama esminius Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo principus, šiuo metu faktiškai neturi jokių galimybių disponuoti minėtu turtu. Tuo tarpu byloje ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo teisėmis besinaudojantis atsakovas UAB ,,JGK Statyba“ gali imtis veiksmų, siekdamas sumažinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
4. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovai teismui pateikė įrodymus, kad neteisėtų administracinių teisės aktų ir valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu 6,3033 ha ploto valstybinį žemės sklypą, esantį Salotės kaime, Vilniaus mieste, valdantis atsakovas UAB ,,JGK Statyba“ sąmoningai pažeisdamas teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia kuo greičiau užstatyti ginčo objektu esantį valstybinį žemės sklypą, o pastatytus gyvenamuosius namus parduoti tretiesiems asmenims, bei subnuomoti jiems atitinkamas žemės sklypo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Neteisingas teismo argumentas, kad tuo atveju, jei būsimu teismo sprendimu bus patenkintas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą nugriauti savavališkai statomus statinius, o pastarasis to nepadarys, statiniai bus nugriauti jo paties lėšomis (CK 4.103 str. 4 d.). Jeigu statinio statyba pripažįstama savavališka, kai teismas panaikina ar pripažįsta neteisėtu savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, tai tokio statinio statybos ir nugriovimo išlaidas tektų atlyginti neteisėtą leidimą išdavusiam subjektui.
Atsiliepimas
Atsakovai Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB ,,JGK Statyba“, trečiasis asmuo J. G. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Trečiasis asmuo J. G. prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovams skirti 10 000 Lt baudą, nes ieškovai piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str., 1 d., 338 str.).
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias realią grėsmę ieškovo turtiniams interesams.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teisėmis priklausantį ir patikėjimo teise Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdomą 6,3033 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą žemės sklypą parduoti, nuomoti, subnuomoti ar kitaip perleisti jo valdymo teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypas, kurį prašo areštuoti ieškovai, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdoma Vilniaus apskrities viršininko administracijos, o valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas bei juo disponuojama laikantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą, bei kitų teisės aktų nuostatų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas neturės galimybės disponuoti turtu, nesilaikydamas minėtų teisės aktų nuostatų, tai yra imtis veiksmų, siekiant sumažinti turimą turtą ar jį/jo dalį slapta perleisti tretiesiems asmenims siekiant išvengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Valstybinę žemę, perduotą patikėjimo teise valdyti apskrities viršininkui perleidžia privačion nuosavybėn įstatytų nustatyta tvarka apskrities viršininkas. Todėl ieškovų teiginys, jog žemės sklypo disponavimo teisės šiuo metu priklauso ne Vilniaus apskrities viršininko administracijai, bet UAB ,,JGK Statyba“ yra nepagrįstas.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netenkintinas ir ieškovų prašymas stabdyti statybos darbus ginčijamame žemės sklype, nes dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „JKG Statyba“ gali patirti labai didelius nuostolius tuo atveju, jei ieškinys nebūtų patenkintas, o atsakovo nuostolių užtikrinimo instituto taikymas šiuo atveju nėra įmanomas dėl prastos ieškovų turtinės padėties.
Atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju statinio statybos ir nugriovimo išlaidas tektų atlyginti neteisėtą leidimą išdavusiam subjektui, nėra šios apeliacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. G. prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovams skirti baudą, motyvuodamas tuo, kad ieškovai piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija nevertina trečiojo asmens argumentų, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį byloje, elgėsi nesąžiningai, nes ieškinio pagrįstumo, taigi, ir šalių sąžiningumo, pareiškiant ieškinį, klausimai sprendžiami nagrinėjant ginčą iš esmės. CPK numato byloje dalyvaujantiems asmenims teisę atskiruoju skundu skųsti teismo priimtas nutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyti ieškovės piktnaudžiavimo procesu veiksmai pareiškiant atskirąjį skundą, todėl atsiliepime į atskirąjį skundą suformuluotas prašymas paskirti apeliantei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą netenkintinas.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.